Pradinis / Emigrantai – Lietuvos dalis / Lietuvos garbės konsulė Frankfurte G. Gylytė-Hein: „Dėl valstybės interesų galima paaukoti ir asmenines ambicijas“

Lietuvos garbės konsulė Frankfurte G. Gylytė-Hein: „Dėl valstybės interesų galima paaukoti ir asmenines ambicijas“

Jauna, veržli, darbšti, išsilavinusi, kūrybinga ir inovatyvi. Šias mūsų šalies savybes itin vertina užsienio šalių atstovai – nuo politikų iki verslo gigantų, čia auginančių savo investicijas. Tokiam mūsų valstybės įvaizdžiui puikiai atstovauja Lietuvos garbės konsulė Frankfurte Gabrielė Gylytė-Hein. Visuomeniškai aktyvi, profesinėje srityje daug nuveikusi ir nebijanti iššūkių jauna moteris kasdien gyvena mintimis apie tai, kaip suartinti Lietuvą ir Vokietiją, kaip plėtojant jųdviejų politinius, ekonominius, kultūrinius ryšius praturtinti savo tėvynę. „Anksti supratau, kad esu mažos, bet labai stiprios, ambicingos ir talentingos šalies atstovė. Didžiuojuosi savo valstybe ir stengiuosi kiek galėdama prisidėti tiesiant bendradarbiavimo tiltus tarp Vokietijos ir Lietuvos“, – sako diplomatė.

Gabrielė Gylytė-Hein. Ludo Segers nuotr.

Muzikinė karjera atvėrė daug galimybių

Į Vokietiją Gabrielė atvyko prieš šešiolika metų, baigusi bakalauro studijas Lietuvoje. Frankfurto aukštojoje muzikos akademijoje įgijo kultūros magistro laipsnį, vėliau baigė aspirantūrą Manheimo aukštojoje muzikos ir vaizduojamųjų menų akademijoje. Daug metų sėkmingai tęsė profesionalios pianistės karjerą, pelnė nemažai apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose. Vėliau kartu su ansambliu „Trio Enescu“ koncertavo įvairiose Europos, Amerikos bei Azijos koncertų salėse, leido kompaktines plokšteles su „Genuin Label“ agentūra. Lietuvė tuos penkerius muzikavimo su „Trio Enescu“ ansambliu metus prisimena kaip itin gražius, įdomius ir kūrybiškus.

Gabrielę nuo pat jaunystės traukė visuomeninė ir organizacinė veikla. Gyvendama Vokietijoje ji įkūrė „Tarptautinį piano forumą“ („International Piano Forum“) ir jaunųjų atlikėjų konkursą „Goldene Taste“. Pati mielai organizuodavo koncertinius pasirodymus, tvarkydavo vadybinius reikalus, rengdavo lietuviškos kultūros pristatymus. Muzikinė karjera jai atvėrė daug galimybių užmegzti kontaktus su įvairių visuomenės sluoksnių atstovais. Moteris suprato, kad vienydama politikus, verslininkus ir menininkus gali priartinti Lietuvą prie Vokietijos.

Gabrielė vaikystėje

Šiuo metu G. Gylytė-Hein yra šiek tiek atsitraukusi nuo profesinės veiklos, bet širdyje lieka ištikima muzikai ir ateityje ketina vėl koncertuoti. „Valstybiniai įsipareigojimai ir projektai atima labai daug laiko, jėgų. Nuoširdžiai stengiuosi kiekvieną renginį ar vizitą organizuoti kruopščiai, viską atlikti tinkamai ir iki galo, – sako pašnekovė. – Tačiau muzikos aš niekada nepamirštu. Ji yra mano gyvenimas ir įkvėpimas! Muzikuodama jaučiuosi savimi, patiriu tikrą kūrybinės interpretacijos džiaugsmą ir emocijų nušvitimus…“

Gabrielė sako, kad muzikinė praeitis yra jos dabartyje. Repeticijų metu išugdyta disciplina, susikaupimas, darbštumas labai praverčia dirbant naujoje srityje.

Be to, lietuvė dažnai kviečiama atlikti lietuvišką muziką oficialiuose renginiuose. Mielai tai daro, pristatydama Vokietijos elitui mūsų kultūrą.

Tikslas – dar intensyvesnis šalių bendradarbiavimas

G. Gylytė-Hein mano, kad į dabartines pareigas ją atvedė daugiametė bendradarbiavimo su įvairiomis Lietuvos institucijomis, bendruomenėmis, ambasadomis bei Užsienio reikalų ministerija patirtis. Taip pat kurį laiką ji buvo Vokietijos ir Rytų šalių kultūros ir ekonomikos asociacijos valdybos narė. Beveik prieš metus priėmus pasiūlymą tapti Lietuvos garbės konsule ir atstovauti mūsų šaliai Heseno federalinėje žemėje, jos pagrindiniu tikslu tapo dar intensyvesnis Lietuvos ir Vokietijos dvišalis bendradarbiavimas.

Pradėdama garbės konsulo darbą, lietuvė pasirėmė ir patirtimi, įgyta pirmininkaujant Lietuvos ir Vokietijos forumui – ne pelno siekiančiai organizacijai, kurios esminis tikslas – Vokietijos ir Lietuvos labui vienyti kultūros, politikos ir verslo lyderius. Šis forumas rengia politikų ir verslo atstovų susitikimus, tarptautines konferencijas, kuriose aptariami Rytų kaimynystės, energetikos, saugumo, taip pat būsimo ES biudžeto formavimo klausimai. „Garbės konsulo pareigos tik praplėtė mano veiklos sritis, atvėrė naujų galimybių, kontaktų su kitomis diplomatinėmis atstovybėmis“, – sako pašnekovė.

Įdomu, kaip jaučiasi meno žmogus, kuriam tenka atsakomybė atlikti diplomato vaidmenį. Kaip Gabrielė priėmė šį iššūkį, ar dėl naujųjų pareigų nebuvo gaila keisti asmeninių planų? „Diplomato darbas reikalauja įžvalgumo, savitvardos ir tolerancijos. To aš siekiu kiekvieną dieną, gilindamasi į kolegų patirtį, įsiklausydama į dalykiškus patarimus. Džiaugiuosi, kad galiu atstovauti abiem šalims. Dėl valstybės interesų galima ir paaukoti asmenines ambicijas“, – teigia pašnekovė ir patikina, kad nauja veikla ją gerokai pakeitė.

Paklausta, kas yra sunkiausia šioje diplomatinėje veikloje, Gabrielė atvirauja, jog daugiausia pastangų reikalauja profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimas. O labiausiai ją motyvuoja nauji iššūkiai ir galimybės. „Atsivėrusios naujos galimybės ir Lietuvos pasitikėjimas manimi įkvepia naujiems, prasmingiems darbams“, – sako ji.

Pašnekovės manymu, Frankfurtas labai prisidėjo prie jos diplomatinio kelio. Anot jos, tai globalus, lojalus, tarptautinis miestas, kuriame gyvena ir dirba net 170 tautybių žmonės. „Žmogus čia yra gerbiamas kaip asmenybė, vertinamas pagal sugebėjimą sudominti ar praturtinti kitus. Frankfurte yra įsikūręs antras pagal dydį konsulinis korpusas, jungiantis ir vienijantis daugiau nei šimto valstybių garbės ir generalinius konsulus. Mieste taip pat veikia daugiau nei trys šimtai užsienio firmų“, – apibūdina savo gyvenamą miestą.

G. Gylytės-Hein teigimu, šiuo metu išgyvename Lietuvos ir Vokietijos santykių aukso amžių, nes bendradarbiavimas tarp abiejų valstybių nuolat intensyvėja. „Strateginė abiejų šalių partnerystė ypač išryškėjo Vokietijos kanclerės A. Merkel ir Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimo laikais. Ji buvo įtvirtinta ir per vieną iš pirmųjų Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vizitų į Vokietiją. „Labai svarbus Lietuvai yra Vokietijos pirmininkavimas Europos Tarybai 2020 metais – tai yra unikali proga mums pasinaudoti ypač gerais ryšiais su šia šalimi“, – pabrėžia pašnekovė.

Juntamas didelis susidomėjimas Lietuva

Prieš mažiau nei metus Lietuvos garbės konsule tapusi G. Gylytė-Hein inicijavo ir prisidėjo prie šešių Lietuvos ministrų vizitų į Frankfurtą. „Buvo aptariami ne tik užsienio politika, bendradarbiavimas gynybos srityje – Rukloje mūsų laisvę saugantys NATO kariai iš Vokietijos yra pagrindinė priešakinių pajėgų dalis, – bet ir svarbios Lietuvos kibernetinio saugumo, finansų, informacinių technologijų problemos bei kultūriniai mainai“, – vizitų tikslus įvardija pašnekovė.

Jos organizuotus ministrų vizitus į Heseną papildė užmegzti tiesioginiai Kauno technologijos universiteto rektoriaus prof. E. Valatkos kontaktai su Heseno aukštosios mokyklos Technische Hochschule Mittelhessen prezidiumu. Anot pašnekovės, tai svarbus žingsnis diegiant dualaus mokslo ir švietimo sistemas Lietuvoje.

Taip pat neseniai buvo surengtas Heseno skaitmeninių reikalų ministrės prof. K. Sinemus vizitas į Lietuvą. Jo metu užmegzti daug potencialo turintys kontaktai digitalizacijos srityje. Praeitais metais surengti Heseno finansų ministro T. Schäfer bei Heseno parlamento pirmininko N. Kartman vizitai į Lietuvą.

„Visų vizitų metu jautėme didelį susidomėjimą Lietuva. Vokiečiai vertina lietuvių darbštumą, inovatyvumą, kūrybingumą, taip pat ten diegiamas labai pažangias technologijas“, – pažymi pašnekovė.

Praėjusiais 2018 metais Lietuva turėjo progą Vokietijos žmonėms geriau atskleisti ir savo kultūrinę pusę. Lietuvos šimtmečio proga Frankfurto „B3“ bienalėje buvo surengtas avangardinio kino kūrėjo Jono Meko apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus. Tais pačiais metais Frankfurte vyko renginys „Europos centrinio banko kultūros dienos“, kurio svečias buvo Lietuva. Prie šio renginio G. Gylytė-Hein prisidėjo suorganizuotais trimis geriausių Lietuvos atlikėjų koncertais. Taip pat buvo surengta žinomiausių mūsų šalies grafikų paroda „Kontrapunktai“ ir šimtmetį simbolizuojanti šimto Lietuvos dailininkų meniškai apipavidalintų laikrodžių paroda „Einantis laikas“. Suorganizuoti keli kultūriniai pristatymai, R. Grušo paskaita-seminaras „Istorijos perimetrai“, knygos „Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen“ ir M. Markevičiaus filmo „Tarp pilkų debesų“ pristatymas.

Amžius – ne kliūtis

G. Gylytė-Hein – jauniausia Lietuvos ir Vokietijos forumo direktorių valdybos narė. Tačiau tikina, kad jaunas amžius nekiša kojos bendraujant su vyresniais kolegomis, partneriais, aukšto rango valstybių pareigūnais. „Man patinka dirbti Lietuvos ir Vokietijos forumo komandoje. Mano amžius nėra kliūtis. Svarbu, jog mes visi turime bendrą tikslą ir kryptingai jo siekiame. Mūsų valdybą sudaro labai garbingos Lietuvos asmenybės, tokios kaip p. R. Bacevičienė, p. A. Blažys, p. V. Janulevičius, p. Ignatavičius, taip pat mūsų pagalbininkas Seimo narys Ž. Pavilionis, kuris man labai daug padėjo naujame veiklos etape. Visi išvardyti asmenys užima svarbias pozicijas Lietuvoje, bet jiems galbūt yra visai paranku turėti komandoje patikimą, iniciatyvią darbuotoją. Nežinau, ar esu geriausia kandidatė, bet privalau ieškoti galimybių tobulėti. Lietuva yra jauna respublika, tai pastebi ir atvykę užsienio delegacijų svečiai. Šalyje yra daug jaunų, gabių politikų, valdininkų, verslininkų, inovatyvių žmonių, nebijančių eksperimentuoti, imtis atsakomybės.“

Vis dėlto pašnekovė pripažįsta, kad užmegzti ryšius su Vokietijos institucijomis buvo nelengva. „Vokiečiams reikia laiko pasitikėjimui subrandinti. Jie gerbia sąžiningus, profesionalius ir darbščius žmones, su kuriais paskui mielai bendradarbiauja“, – teigia ji.

Lietuvos įvaizdis ir būsimos veiklos gairės

Garbės konsulė pastebi, kad Lietuvos įvaizdis Vokietijoje formuojasi vis raiškiau. Prie to, be abejo, reikšmingai prisideda ir Hesene gyvenantys lietuviai profesionalai, įvairiose institucijose užimantys atsakingas pareigas. Savo gimtosios šalies vardą garsina ir meno žmonės, lietuvių bendruomenių lyderiai ir kiti pavyzdingai savo pareigas atliekantys tautiečiai.

Anot G. Gylytės-Hein, lietuvių bendruomenė Frankfurte nėra didelė. Pagrindinė bendruomenės narių susirinkimo vieta – vaikų šeštadieninė mokyklėlė „Ąžuoliukas“, kuriai vadovauja itin iniciatyvi lietuvė N. Balčiūnienė.

Gana netoli Frankfurto – Hiutenfelde – įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija. Anot Gabrielės, joje daug lietuvybės, kultūrinės veiklos ir patriotizmo. Čia pat – ir Vokietijos lietuvių bendruomenės būstinė. Pašnekovė palaiko puikius santykius su šios bendruomenės pirmininku A. Hermanu. „Vasario 15 dieną gimnazijoje mes planuojame Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimo šventę, į kurią man pavyko pakviesti ir Heseno žemės premjerą p. V. Bouffier. Taip pat planuojamas Lietuvos Respublikos prezidento G. Nausėdos apsilankymas Vasario 16-osios gimnazijoje. Vasario 14 dieną kartu su Heseno žemės kanceliarija ir Europos reikalų ministre L. Putrich organizuoju Europinį saloną, kurio vakaro svečias bus Lietuva“, – apie kelis mėnesius į priekį numatytus darbus ir susitikimus pasakoja pašnekovė.

Ji įvardija ir vieną svarbiausių savo būsimos veiklos gairių: „Frankfurte veikia daugiau nei keturi šimtai bankų ir finansų institutų, beveik aštuoniasdešimt tūkstančių žmonių dirba finansų paslaugų srityje. Šis miestas siekia įsitvirtinti ir kaip ES finansinių technologijų centras. Vilnius po Londono jau šiuo metu lyderiauja pagal geriausią aplinką finansų startuoliams. Šie ieško išėjimo ne tik į Berlyną, bet ir į Frankfurtą. Kadangi pastarasis yra vienas didžiausių Europos finansų centrų, viena iš mano būsimos veiklos gairių bus Vilniaus ir Frankfurto bendradarbiavimas finansų technologijų srityse bei naujų įmonių ir investicijų pritraukimas.“

Skatina Lietuvoje populiarinti vokiečių kalbą

Anot G. Gylytės-Hein, viena iš problemų, su kuria susiduriama siekiant plėtoti glaudžius Lietuvos ir Vokietijos ryšius, – silpnos lietuvių vokiečių kalbos žinios. Šia tema jai teko jau ne kartą diskutuoti su Lietuvos ambasadomis ir Goethe’ės institutu Vilniuje. „Lietuvoje sumažėjęs vokiečių kalbos populiarumas. Mokiniai mieliau renkasi kitas užsienio kalbas. Vis dėlto vokiečių kalbos mokėjimas neabejotinai atveria daug tiek studijų, tiek įsidarbinimo galimybių“, – įsitikinusi pašnekovė.

Sieja ne tik istoriniai ir kultūriniai ryšiai

Baigiant pokalbį G. Gylytė-Hein primena, kad Lietuvą ir Vokietiją sieja šimtmečius trunkantys glaudūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai, bendras kultūros paveldas. Anot jos, simboliška, jog būtent vokiečių archyvuose buvo surastas Lietuvos Nepriklausomybes Aktas.

Pašnekovė, daug metų gyvendama Vokietijoje, pastebėjo ir kitokių abiejų tautų sąsajų, bendrumų. „Vokietija ir Lietuva panašios mentalitetu ir širdimi, tik lietuviai gal kiek impulsyvesni ir temperamentiškesni. Todėl junkimės!“ – ragina Lietuvos garbės konsulė Frankfurte.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš Gabrielės Gylytės-Hein asmeninio archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll To Top
%d bloggers like this: