Pradinis / Lietuvos jaunimas / Jaunoji virtuvės meno kūrėja: „Darbo pelningumas priklauso nuo žmogaus norų ir siekių“

Jaunoji virtuvės meno kūrėja: „Darbo pelningumas priklauso nuo žmogaus norų ir siekių“

„Manau, darbo pelningumas priklauso nuo to, ar mėgsti savo darbą, ar tik dirbi, kad pragyventum, nes neturi kitos išeities. Be to, svarbu žinoti, ko nori – ar dirbti, ar ilsėtis. Aš renkuosi dirbti. Viskas priklauso nuo žmogaus norų ir siekių“, – taip mano Laura Ciparytė, savo gyvenimą vos prieš kelerius metus nusprendusi susieti su kulinarija ir esanti laiminga dėl savo pasirinkimo. Į virtuvės meną visa širdimi pasinėrusi mergina, save išbandžiusi jau ne viename jaunųjų virėjų konkurse, neabejoja – sėkmę atneša tik atsidavimas savo darbui ir pastangos nuolat mokytis ir tobulėti.  

Laura, kaip savo gyvenimą nusprendėte susieti su kulinarija?

Kulinarija mane traukė nuo pat vaikystės. Būdama dešimties išmokau gaminti sumuštinius, kiek vėliau pradėjusi vartyti mamos užrašus atradau blynų receptus. Jau tada mėgau eksperimentuoti įdėdama į blynus uogienės ar dar ko nors gardaus. Man būdavo įdomu, kas išeis, jei įmaišysiu vieno ar kito ingrediento. Be to, tėtis ragindavo mokytis gaminti, sakydamas, jog tai pravers ateityje.

Būdama 14–15 metų pradėjau mąstyti, kad noriu įgyti virėjo specialybę. Dešimtoje klasėje dalyvavau mokytojos organizuotoje ekskursijoje po maisto pramonės mokyklą. Tada manyje tarsi kažkas užvirė, atsirado begalinis troškimas sekti virėjo pėdomis. Kai baigus dvyliktą klasę atėjo laikas rinktis specialybę, po mėnesio dvejojimo, ko noriu iš gyvenimo, padedama draugės supratau, jog reikia grįžti prie vienos iš savo svajonių – tapti gera virėja. Taigi Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre įgijau virėjo specialybę. Šiuo metu Kauno kolegijoje studijuoju viešąjį maitinimą.

Maisto gaminimas yra mano aistra, tai menas virtuvėje. Jokioje kitoje srityje savęs neįsivaizduoju.

Ar studijuodama susiduriate su kokiais nors sunkumais?

Tiesą sakant, pirmieji mokslo metai kolegijoje man nėra lengvi, nes prieš trejus metus baigiau mokslus vidurinėje, daugelis dalykų buvo primiršta ir teko juos prisiminti iš naujo. Tai ir buvo sunkiausia. Tačiau labai norint viskas įmanoma. Kita vertus, specialybiniai dalykai sekasi tikrai neblogai, nes tai yra mano varikliukas, vedantis mane pirmyn.

Kokios darbo patirties jau esate įgijusi?

Pirmosios darbo patirties sėmiausi vienoje Kauno blyninėje. Čia dar labiau sustiprėjo troškimas būti virėja. Vėliau teko dirbti dviejuose restoranuose, dvi vasaras iš eilės – Juodkrantės viešbutyje. Nuo liepos mėnesio dirbsiu restorane „Siesta“. Greitai būsiu įgijusi 4 metų darbo patirtį.

Galbūt teko dirbti ne tik Lietuvoje?

Kol kas ne, nors svajoju ateityje, baigusi studijas kolegijoje, išvykti į „Michelin“ kursus ir mokytis virėjo specialybės iš užsienio meistrų. Labai norėčiau dirbti kokiame nors Italijos ar Prancūzijos viešbutyje, nes labai patinka šių šalių kultūra ir maistas (nors prie širdies ir skandinaviškas).

Ar virėjo darbas pelningas?

Manau, pelningumas priklauso nuo to, ar mėgsti savo darbą, ar tik dirbi, kad pragyventum, nes neturi kitos išeities. Aš savo darbą labai mėgstu ir galiu sakyti, kad jis pelningas. Svarbu žinoti, ko nori – ar dirbti, ar ilsėtis. Aš renkuosi dirbti. Mano nuomone, geras virėjas tikrai žino savo vertę ir gerai uždirba. Bet to, papildomų pinigų galima prisidėti iš įvairių švenčių. Viskas priklauso nuo žmogaus norų ir siekių.

Ar konkurencija dažna palydovė virėjų gyvenime?

Taip, bet dėl to nesikremtu. O kam? Juk jie irgi kažkada perėjo tą patį, ką ir aš einu dabar. Reikia daug dirbti, stengtis, ir tada lydės sėkmė. O svarbiausia – nepavydėti sėkmės kitam. Galbūt kitą kartą pasiseks pačiam. Žinoma, tenka patirti nusivylimo kartėlį, bet jis mane dar labiau skatina eiti pirmyn.

Esate dalyvavusi įvairiuose konkursuose ir pelniusi prizines vietas. Kuris paliko didžiausią įspūdį?

Didžiausią įspūdį paliko konkursas „Geriausias Lietuvos jaunasis virėjas 2016“, kuris vasario pabaigoje vyko Vilniuje, „Oze“. Galbūt todėl, kad iki tol dar nežinojau, kaip tokie konkursai vyksta. Ruoštis jam pradėjau lapkričio mėnesį. Nuolat gamindavau namuose, kolegijoje, patiekalus fotografuodavau ir nuotraukas siųsdavau į atranką. Galiausiai patekau į geriausiųjų dešimtuką. Man jau vien tai buvo nuostabu. Likus dienai iki konkurso, žurnalistai rinko geriausią konkurso dalyvį, ragavo visų mūsų užkandžius. Konkursui aš atsidaviau visa širdimi. Prieš lemtingąją dieną visą naktį niekaip nepavyko ramiai užmigti. Tačiau ryte atsikėliau žvali, ir su asistente konkurse atidavėme visas jėgas. Deja, nelaimėjome, bet gavau puikią pamoką ir pasisėmiau nemažai patirties, susijusios su estetika, mažomis porcijomis, desertais. Gavau paguodos prizą, o konkurso vertintojai ragino nenusiminti, sakydami, kad skonį turiu. Šie žodžiai man labai įstrigo, ir stengsiuosi juos pateisinti kituose konkursuose.

Kitas konkursas buvo surengtas Kauno technologijos universitete tarp studentų. Jame laimėjau I vietą. Buvau apdovanota diplomu ir CTF Šefo konkursine statulėle.

Galbūt galite daugiau papasakoti, kaip ruošiamasi šiems konkursams?

Ruoštis panašiems konkursams gali tekti ir mėnesį, ir pusmetį – nuo paskelbimo apie konkursą iki pat jo. Per tą laiką skaitai knygas, žiūri vaizdo įrašus, renki įvairiausią informaciją, ją pritaikai praktikoje. Kartais kas nors netinka ar nepavyksta, tada bandai, kol išeina. Pasirenki tinkamą, tavo nuomone, variantą iš bent jau trijų esamų. Tada toliau ruošiesi, gamini kiekvieną laisvą valandą. Žinoma, geriausiai turėti profesionalią įrangą ir pasitelkti į pagalbą gerai šį darbą išmanantį žmogų, kuris patartų ar pakonsultuotų. O prieš konkursą iš vakaro į vietas susidėlioji viską, ko tau reikės, – nuo maisto iki lėkščių, įrankių ir kt. Susiplanuoji, ką su asistentu veiksite, ir pasiruoši planelį tam atvejui, jei ką nors pamirštum. Būdamas konkurso vietoje viską išsidėlioji, ramiai pasiruoši ir gerai apgalvoji.

Turbūt Jūsų idealas – televizinės kulinarijos virtuozas Jamie Oliveris? O kaip lietuvių virtuvės šefai?

Iš tiesų mano favoritas yra Jamie Oliveris. Kartais pasvajoju apie savo televizijos laidą, kurioje ekspromtu gaminčiau arba dalyčiau maisto ruošimo patarimus. Iš Lietuvos šefų taip pat daug mokausi ir juos vertinu.

Ar laikote save gurmane?

Ne visai. Valgau turbūt viską, bet kartais paskanauju ir jūrų gėrybių, ančių kepenėlių pašteto ar kokių nors gurmaniškų salotų. Gurmane save labiau vadinčiau kalbėdama apie maisto gaminimą. Mėgstu eksperimentuoti virtuvėje, tačiau nuolat valgyti gurmaniško maisto negalėčiau.

Ar, Jūsų požiūriu, lietuviai išrankūs maistui?

Manau, kad tikrai taip. Juk gaunama daug skundų, kad maistas neskanus ar negražiai atrodo. Daugelis linkę atvirai išsakyti savo nuomonę. Ir aš pati nevengiu pakritikuoti, nes juk mokėdami pinigus norime gauti kokybišką, estetišką patiekalą.

Galbūt atskleisite mėgstamiausio savo patiekalo receptą?

Mano mėgstamiausias patiekalas yra kepta anties krūtinėlė su žirnelių kremu ir avinžirniais.

Reikės: 200 g anties krūtinėlės, žiupsnelio druskos, 100 ml alyvuogių aliejaus, 1 česnako  skiltelės, pagal skonį juodųjų pipirų, 100 g šaldytų žirnelių, 30 g sviesto, 50 ml grietinėlės, 100 g avinžirnių, 10 g rudojo cukraus, 2 mažų morkyčių, 100 g spanguolių, 10 g baltojo cukraus, 10 ml baltojo vyno.

Anties krūtinėlę pamarinuojame alyvuogių aliejuje su česnaku, juodaisiais pipirais ir paliekame vienai parai, jei nėra galimybės, – 1 valandai. Užmerkiame avinžirnius išbrinkti. Kai išbrinksta, išverdame su druska. Išvirusius beriame į keptuvę ir karamelizuojame su ruduoju cukrumi ir sviestu. Pirmiausia beriame cukrų, kad truputį apdegtų, vėliau dedame sviestą.

Gaminame žirnelių kremą: atšildytus žirnelius beriame į keptuvę, taip pat dedame sviestą, jam išsilydžius pilame grietinėlę. Užverdame grietinėlę, beriame druskos ir vėliau sutriname trintuvu. Gauname tyrę.

Gaminame spanguolių padažą: atšildytas spanguoles beriame į puodą su cukrumi (pagal skonį) ir truputį paverdame. Tada supilame baltąjį vyną ir dar paverdame. Tuomet nukeliame nuo ugnies ir sutriname trintuvu. Gauname padažą prie anties.

Paruošiame morkytes. Jeigu jos mažos, nuplauname ir verdame tiek, kad išlaikytų traškumą. Tada dedame į keptuvę ir karamelizuojame su ruduoju cukrumi ir sviestu, kaip prieš tai darėme su avinžirniais.

Pabaigoje kepame antieną. Pirmiausia apkepame odą, kad paruduotų, o tada – kitą pusę. Vėliau baigiame kepti iki 180 °C įkaitintoje orkaitė (kepame apie 15 minučių).

Baigę gaminti patiekiame lėkštėje su norimu garnyru.

Kokioms veikloms, pomėgiams skiriate savo laisvalaikį?

Laisvalaikiu skaitau knygas apie maistą, žiūriu filmuotą medžiagą apie kulinarinius patiekalus ir, žinoma, gaminu. Taip pat labai mėgstu būti gamtoje, kai randu laiko, pabėgioju. Mėgstu plaukioti baidarėmis ar šiaip pasiplaukioti baseine.

Trys dalykai, dėl kurių esate laiminga.

Esu laiminga, kad turiu draugų, kurie mane palaiko, šeimą ir galiu eiti savo pasirinktu keliu. Tai man suteikia daug laimės ir jėgų.

Ko palinkėsite skaitytojams?

Linkiu, kad visos jūsų svajonės išsipildytų ir niekada nenuleistumėte rankų!

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Greta Kondrataitė

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top