Pradinis / Lietuvos jaunimas / Mechatroniką pasirinkusi Austėja: „Čia pasitelkiu protą ir kūrybingumą“

Mechatroniką pasirinkusi Austėja: „Čia pasitelkiu protą ir kūrybingumą“

Austėja Kuodytė šiuo metu yra tiek universiteto, tiek profesinės mokyklos studentė ‒ čia mergina mokosi mechatronikos. „Studijos skirtingose mokymosi įstaigose vienos kitas papildo: vienur ‒ daugiau teorijos ir projektavimo, kitur realiai susipažįstu su įrenginiais, išbandau jų valdymą praktiškai. Taip tikrai lengviau mokytis ‒ tobulėju visapusiškai“, ‒ pasakoja studijas ir mokymąsi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre derinanti Austėja.

Austėja Kuodytė (fotografė Justina Balsė)

Daug kam kiltų klausimas, kam jau studijuojant universitete prisireikė mokytis profesijos, juolab tos pačios srities. Kokie Jūsų motyvai, Austėja?

Jaučiuosi turinti kelis kozirius: paskaitų universitete metu neapčiuopiamus teorinius dalykus daugeliu atvejų aš jau esu išbandžiusi praktiškai, pamokų profesinėje mokykloje metu turiu gilesnes teorines žinias nei mano kolegos. Tiek studijų, tiek mokymo programos turinys vienas kitą papildo, o tai labai naudinga žinių ir įgūdžių prasme.

O pati mintis mokytis profesinėje mokykloje kilo dar studijuojant pirmame kurse. Tuo metu mums buvo surengta pažintinė praktika: ėjome į keletą įmonių, bendravome su darbuotojais, mus supažindino su lankomų įmonių veikla. Vieno iš pasakojimų metu buvo pristatytas darbuotojas, kuris buvo ne tik baigęs studijas mano universitete, bet ir įgijęs mechatroniko specialybę Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre. Būtent tuomet sužinojau, kad įmanoma vienu metu mokytis tiek aukštojoje, tiek profesinėje mokykloje. Pasidomėjau internete šia mokymo įstaiga ir nusprendžiau pamėginti.

Derinti keletą veiklų vienu metu nėra paprasta. Su kokiais sunkumais susiduriate? Ar nenukenčia mokymosi kokybė?

Kadangi studijų ir mokymo programos turinys yra panašus, derinti nėra sudėtinga. Tuo, ką mokausi universitete, galiu kompensuoti praleistas profesinės mokyklos pamokas – ir priešingai. Tiesa, pats tokio mokymosi modelis disciplinuoja, nes, leidęs sau patingėti vieną dieną, atitrūksti nuo abiejų mokymo įstaigų tempo. O tempą tikrai reikia palaikyti, tad kruopščiai planuoju savo laiką. Man geranoriškai padeda ir mokytojai iš profesinės mokyklos – praleidusi užsiėmimus galiu konsultuotis papildomai kitu laiku.

Pripažinkime, mechatronika nėra tipiškas merginų pasirinkimas. Kuo ši profesija patraukė Jus?

Panašūs stereotipai man tiesiog kelia juoką, juk nešioti plytų man nereikia, sunkumų nekiloju, o tai, ką galiu padaryti, pasitelkusi savo protą ir kūrybingumą, man puikiai tinka. Pamenu, kad nuo vaikystės jutau potraukį darbui su technika ir mechanizmais: man nuolat knietėjo kažką pačiai suremontuoti, pagaminti savo rankomis. Mano tėtis ‒ tikras auksarankis ‒ viską namie remontuodavo ir konstruodavo pats, o aš, būdama maža, buvau šalia, padavinėdavau įrankius, vėliau stipriau pagelbėdavau. Tad technika man niekada nebuvo joks baubas, priešingai ‒ labai įprasta ir kasdieniška. Ir iki šiol tikiu tuo, kad, jei savo darbu ir veikla galėsiu kažkaip padėti žmonėms buityje ar gamybos procesuose, labai džiaugsiuosi ‒ tai mane motyvuoja.

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, kuriame mokotės, esate aktyvi profesinių meistriškumo konkursų, „Erasmus+“ stažuočių dalyvė. Kas skatina šiems iššūkiams?

Dabar tiesiog yra mano laikas. Jei nepasinaudosiu esančiomis galimybėmis, galbūt ateityje neteksiu šių patirčių. Pažinti pasaulį ir savo srities profesionalus jame man yra labai svarbu. Mane skatina nusiteikimas, kad galimybes privalau išnaudoti.

Minėjote, kad stereotipai Jūsų nevaržo. Ar svarstydama mokymąsi profesinėje mokykloje taip pat apie juos nepagalvojote?

Esu įsitikinusi, kad ir kur žmogus mokytųsi, joks jo pasirinkimas tobulėti, lavinti save neturi būti išjuoktas. Žinoma, stereotipų slenkstį turėjau peržengti… Dar mokydamasi gimnazijoje iš tikro maniau, kad profesinėse ‒ tik tie, kurie yra nepakankamai atsakingi ir prastai mokosi. Tačiau mokydamasi pati pamačiau, jog mano kolegos yra ypač motyvuoti, pasirinkę profesiją dėl nuoširdaus domėjimosi, o ne dėl noro gauti diplomą ar tėvų paliepti. Pastarųjų, man susidaro įspūdis, galbūt netgi daugiau būtent aukštosiose… Manau, profesinė mokykla ‒ tai geras akstinas ir jau subrendusioms asmenybėms keisti savo profesinį kelią ir tai padaryti per gana trumpą laiką.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top