Pradinis / Aktualijos / Lietuvos krepšinio žvaigždės apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo: „Labiausiai bus gaila, jei Lietuva praras savo vaikus“

Lietuvos krepšinio žvaigždės apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo: „Labiausiai bus gaila, jei Lietuva praras savo vaikus“

Sparčiai artėjant gegužės 12 dieną vyksiančiam referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, abiejose diskusijos pusėse galima išskirti kelis vyraujančius stiprų emocinį poveikį darančius argumentus. Bene ryškiausias ketinimo balsuoti „už“ pagrindimas – vaikų bei anūkų sąsajos su Lietuva išlaikymas, apie kurį jau seniai kalba žymiausi Lietuvos krepšininkai. 

Š. Jasikevičius. Kauno m. sav. nuotr.

Vis daugiau žmonių, išsakydami savo nuomonę apie sprendžiamą klausimą, mini vaikus ir anūkus, dažnai gyvenančius užsienyje. Ten augę vaikai, suėjus 18 metų, priversti pasirinkti vieną pilietybę, dažnai turi atsisakyti Lietuvos pilietybės.

Ši problema sukėlė daug emocijų dar 2015 metais, kai įgijęs JAV pilietybę krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas prarado lietuviškąją. Jis neslėpė pasipiktinimo tokiu įstatymu. Vyro mama Antanina Ilgauskienė pati ašarodama LNK televizijos laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ atskleidė, jog gimusiam ir augusiam Lietuvoje sūnui situacija buvo labai skausminga.

„Jei Lietuvos biurokratams tėvas nelabai geras, ir savo sūnų abu lietuviškus pasus sudėjęs atsiųsiu. Nebus trijų Ilgauskų, bus ramiau valstybei“, – tada teigė du Lietuvoje įvaikintus vaikus su žmona auginantis vyras.

Tiesa, tuomet, kaip ir dabar, dvigubą pilietybę prezidentė galėjo suteikti išimties tvarka, tačiau paklaustas, kodėl dėl jos nesikreipė, krepšininkas sakė: „Niekuo nesiskiriu nuo kitų lietuvių, kurie gyvena Amerikoje, Europoje ar Australijoje. Arba duokite pilietybę visiems, arba niekam.“

Šarūnas Jasikevičius, dabartinis „Žalgirio“ treneris, taip komentavo tuometę situaciją: „Žinau, kad jam labai svarbu turėti Lietuvos pilietybę,  tačiau tai nėra tik jo problema. Jei mes patys savus atbaidome, kas mus turėtų gerbti, jei mes patys savęs negerbiame? Nėra jokio skirtumo, kiek jis yra davęs Lietuvos rinktinei. Ar Ilgauskas, ar Petrauskas, užaugęs Lietuvoje, jis turi turėti teisę likti Lietuvos piliečiu.“

Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis palaikė savo kolegą Ž. Ilgauską ir sakė: „Mūsų ne milijardas, kad galėtume taip mėtytis žmonėmis. Ką jis blogo padarė, kad neteko tos pilietybės? Ar išdavė kokią valstybės paslaptį?“

A. Sabonis taip pat pasakojo, kad dvigubą pilietybę turėjo ir dvi jo atžalos. Amerikoje gimę Domantas su Aušrine turi ir JAV, ir Lietuvos pilietybes. Kiti du daug metų Ispanijoje gyvenantys vyriausi vaikai norėjo išlaikyti Lietuvos pilietybę, tad turi tik ją.

„Įsivaizduokite, Sabonis – ispanas. Apie tai pagalvoję jie šios minties atsisakė“, – aiškino krepšininkas.

Artėjant referendumui, kalbos apie anuomet iškeltą problemą atgijo.

R. Kaukėnas

Kitam žymiam Lietuvos krepšininkui Rimantui Kaukėnui labai rūpi, kas bus su mišrių šeimų vaikais, jei dviguba pilietybė nebus įteisinta – juk tokiu būdu Lietuva praras savo mažus piliečius, kurie galbūt ateityje būtų pasirinkę gyventi ir dirbti ar studijuoti Lietuvoje.

„Įstatymo pakeitimo atveju šių šeimų sutuoktiniai galėtų visavertiškai kartu gyventi vienoje valstybėje, neatsisakydami savo pirmosios pilietybės. Ir, žinoma, tokių šeimų vaikai ateityje galėtų išsaugoti abiejų tėvų pilietybes. O mūsų lietuvių juk tiek mažai… Todėl esu tikras, kad toks žingsnis yra labai svarbus norint neprarasti mūsų tautos“, – tvirtina Rimantas Kaukėnas.

Pilietybės išsaugojimo šalininkai yra įsitikinę, kad tai yra galimybė mažai šaliai išlaikyti piliečių skaičių ir išvažiavusiems grįžti į Lietuvą.

„Įsižiūrėjus į daugumos valstybių praktiką, statistika suponuoja, kad šalių, kurios suteikia piliečiams galimybę įgyti dvigubą pilietybę, emigrantai trimis procentais daugiau grįžta į savo namų valstybę nei tų valstybių, kuriose nėra suteikta galimybė pasinaudoti šia išlyga, išeivija“, rašo Justas Kidykas, Sciences Po universiteto Paryžiuje magistrantūros studentas ir Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkas.

„Man mano pilietybė yra brangi, nors Lietuvoje negyvenu beveik pusę savo gyvenimo. Mano vaikai (vienas gimęs Lietuvoje, kitas Jungtinėje Karalystėje) yra Lietuvos piliečiai. Žinau tiek, kad iš trijų Lietuvos piliečių mano šeimoje liks vienas, jeigu referendumo rezultatas bus prieš dvigubą pilietybę“, socialiniuose tinkluose rašo emigrantė Rūta Bute.

Neseniai paskelbtos Vyriausybės užsakymu atliktos visuomenės apklausos duomenimis, dalyvauti referendume ketina maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų, tačiau dauguma teigia, jog nėra pakankamai informacijos, ypač apie dvigubą pilietybę gausiančių asmenų lojalumą Lietuvai, mokesčių mokėjimą ir pareigą tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, į šiuos klausimus prieš referendumą atsakyti neįmanoma, nes tai būtų nustatoma įstatymais tik referendumui įvykus.

„Šiandien mes kalbame iš principo apie tai, ar galime išsaugoti pilietybę, ar ne. O vėliau jau turėtų vykti išsamios diskusijos dėl visų mokestinių ir kitokių įsipareigojimų“, teigia L. Linkevičius.

Referendumo metu piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti turėti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus išskirtinius atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą privalomajam referendumui teikiama nuostata priimama tik tuo atveju, jeigu už ją balsuoja daugiau kaip pusė visų šalyje registruotų rinkėjų. Tokiu atveju Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: