Pradinis / Kultūra / Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skyrė antipremiją

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skyrė antipremiją

247351_3694

SXC nuotr.

Balandžio 23-ioji – Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena, ji minima siekiant skatinti skaitymą, leidybą bei intelektinės nuosavybės (autorių teisių) apsaugą.  Ta proga Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skiria 2013 metų Antipremiją.

Antipremijos laureatai:

Leidykla „Metodika“, išleidusi norvegų rašytojos Karinos Fossum romaną „Neatsigręžk“ (iš anglų kalbos vertė Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė), – už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą, nevykusį grožinės literatūros vertimą (originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, netikusį redagavimą);

Gedimino Navaičio labdaros fondo biblioteka – už vertėjo teisių pažeidimą, išversto kūrinio vagystę (Melvilis, Hermanas. „Mobi Dikas, arba banginis“. Iš anglų kalbos vertė Irena Balčiūnienė. „Vaga“, 1987) ir kūrinio įkėlimą be vertėjos sutikimo į laisvos prieigos elektroninį portalą www.nemokamosknygos.lt;

Leidykla „Alma littera“ – už vertėjų pavardžių neminėjimą Knygų klubo informaciniame kataloge.

Siekdama atkreipti leidėjų ir skaitytojų dėmesį į vertimo kokybę ir vertėjo darbą bei ginti literatūros vertėjų teises ir profesijos prestižą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga nuo 2007 m. skiria Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą per pastaruosius trejus metus: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus (už originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, aklą sekimą kitu to kūrinio vertimu etc.), už netikusį redagavimą, už vertėjo teisių pažeidimą (vertėjo pavardės neminėjimą, kartotinius vertimų leidimus be sutarties, nesąžiningą leidėjų elgesį su vertėjais etc.). Taigi antilaureatais gali tapti leidėjai, verčiantieji, padoriai nemokantys nei originalo, nei lietuvių kalbos, aplaidūs ar neišmanūs redaktoriai, internetiniai knygynai ir kiti, nevertinantys vertėjų darbo ir apskritai literatūros. Siūlymai Antipremijai priimami visus metus.

Antipremija nuo šiol bus teikiama balandžio 23-iąją, Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, siekiant atkreipti dėmesį į vis sudėtingesnį geros ir kokybiškai parengtos knygos kelią pas skaitytoją bei aštrėjančias intelektinės nuosavybės (autorių teisių) problemas.

Antidiplomą kaip simbolis „puošia“ Mozės ragai. Tai šv. Jeronimo įvelta klaida. Jo Biblijos vertimas į lotynų kalbą, vadinamas Vulgata, iki šiol galioja kaip oficialus Katalikų bažnyčios Šventojo Rašto tekstas. Supainiojęs hebrajiško teksto žodžius „keren“ (raguotas) ir „karan“ (spindintis), Jeronimas parašė „facies Mosi cornuta“, t. y. „raguotas Mozės veidas“, nors iš tiesų izraelitai pamatė „švytinčią jo veido odą“ (žr. Iš 34,29-35. Vertė A. Rubšys). Taigi iš tikrųjų Mozės ragai – paprasta, tačiau fatališka suakmenėjusi vertimo klaida. Dėl šio nesusipratimo Mozė ne tik dailėje buvo vaizduojamas piktas ir su ragais, atsirado ir daugybė įvairiausių to piktumo interpretacijų. Pats įžymiausias pavyzdys – Michelangelo Mozės skulptūra.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos informacija

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: