Pradinis / Kinas, muzika, TV / „Lituanie, mano laisve“ – lietuvių avantiūra Paryžiuje

„Lituanie, mano laisve“ – lietuvių avantiūra Paryžiuje

Lapkričio 21 d. kino teatre „Multikino“ įvyks režisierės Martinos Jablonskytės dokumentinio filmo „Lituanie, mano laisve“ premjera. Atskleisdama lietuvių delegacijos darbo 1919-ųjų Paryžiaus taikos konferencijoje motyvus ir aplinkybes, kūrėja kelia klausimą, kaip pasikeitė laisvės ir pačios Lietuvos idėja per šimtmetį.

„Paklauskite bet kurį lietuvį, nuo kada Lietuva nepriklausoma. Aišku, kad nuo 1918 m. vasario 16-osios! Basanavičius, signatarai… – abejonę, lyg mįslę, užduoda režisierė. – Tuomet kodėl į Paryžiaus taikos konferenciją 1919 m. nuvykusiems mūsų delegatams teko išradingiausiais būdais Lietuvos vardo mokyti ne tik prancūzų visuomenę, bet ir pasaulio didžiuosius, nes tokios valstybės naujai braižomuose pasaulio žemėlapiuose net nesišvietė?“

Kūrėjams parūpo, kaip ten sekėsi lietuviams – nekviestiems, be pinigų, neišmanantiems etiketo, be diplomatinės patirties ir naudingų pažinčių, spaudžiant įtampai Lietuvoje ir nuolatinėms abejonėms. Kas buvo ta jėga, verčianti tikėti? Ar dabar jos turėtume tiek pat?

„Didžiulė intriga ir iššūkis – šviežiai pažvelgti į svarbų istorinį epizodą be įprastinių klišių. Lietuvos laisvės ištakų rasti Paryžiuje ir Oskaro Milašiaus poezijoje, sutikite, labai įdomu“, – dalijasi režisierė. Lenkų kilmės prancūzų poetas, lietuvių delegaciją pakėlęs į naują lygį, ganėtinai staiga mistiškų išgyvenimų įkvėptas, nemokėdamas lietuvių kalbos ir Lietuvoje nebuvęs, ėmė ir pasirinko savo gyvenimą skirti valstybei, kuri politiškai dar net neegzistavo. Paryžius, Lietuvos istorijoje tapęs svarbiu veikėju, savo žavesiu ir laisvės aura aukštyn kojomis apvertė ir filmo kūrėjų planus.

„Apie tokį svarbų, bet iki šiol viešai neišartikuliuotą istorinį momentą nusprendėme kalbėti be pavardžių, rimtų politinių diplomatinių žingsnių ar karjerų analizavimo, o kaip apie fenomeną, nuostabos ir įkvėpimo šaltinį“, – atskleidžia režisierė. Jai pritaria ir filme kalbinamas istorikas Šarūnas Liekis: „Tai buvo stebuklas, neturėjęs racionalaus pagrindo.“

Režisierės Martinos Jablonskytės dokumentinis filmas „Lituanie, mano laisve“ bus rodomas Vilniuje nuo lapkričio 21 d. kino teatruose „Multikino“ ir „Pasaka“, vėliau „Skalvijoje“, Kauno „Romuvoje“, Panevėžio kino teatre „Garsas“ ir kituose miestuose.

Režisierė Martina Jablonskytė, baigusi orientalistikos ir režisūros studijas Lietuvoje, audiovizualinių menų magistro studijas Japonijoje, yra sukūrusi tris trumpametražius filmus. Filmu „Lituanie, mano laisve“ M. Jablonskytė debiutuoja kaip dokumentinio kino kūrėja.

Filmą prodiusuojančios studijos „Ketvirta versija“ filmų sąraše: „Varnų ežeras“ (2006, rež. I. Kurklietytė), „Narcizas“ (2012, rež. D. Gasiūnaitė), „Česlovo Milošo amžius“ (2012, režisierius J. Javaitis). Šiais metais studija pristatė filmą „Romas, Tomas ir Josifas“ (rež. L. Vjugina), „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ (rež. R. Kudzmanaitė), artėja premjera filmo „Tumo kodeksas“ (rež. E. Belickas).

Filmo sukūrimą finansavo Lietuvos kino centras.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top