Pradinis / Aktualijos / LSMU profesorė: „Alytaus regiono gyventojai privalės tikrintis sveikatą“

LSMU profesorė: „Alytaus regiono gyventojai privalės tikrintis sveikatą“

Dar 1976 metais Italijoje įvykusi avarija chemijos gamykloje ir apylinkių dirvožemio užterštumas dioksinais primena: po tokių įvykių padidėja vėžinių susirgimų tikimybė. Apie tai perspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė.

Dioksinai yra aplinkos teršalai, priklausantys patvarių organinių teršalų grupei. Nėra pasaulyje vietų, kuriose nebūtų randama šių medžiagų, nes jos taip pat išsiskiria miškų gaisrų ar ugnikalnių išsiveržimų metu. Dioksinai plinta mitybinėmis grandinėmis ir jų randama gyvūnų riebaliniame audinyje, nes šie jame kaupiasi dėl savo išskirtinio tirpumo riebaluose. Vandenyje šios medžiagos nėra tirpios. Pagrindinis dioksino šaltinis yra gyvūninis maistas, jo riebalai. 90 procentų dioksinų žmonės gauna iš šių šaltinių. 

„Patekę į organizmą, dioksinai keliauja į riebalinį audinį ir jame išlieka labai ilgai. Pusinis šalinimo periodas iš organizmo yra  7–11 metų. Jautriausias dioksino poveikiui yra besivystantis vaisius, vaikai, taip pat žmonės, kurie vartoja daug riebios žuvies produktų. PSO ekspertų nustatyta saugi dioksinų dozė – 70 pikogramų kilogramui kūno masės per mėnesį“, – pažymi profesorė. 

Pasak jos, ūmių apsinuodijimų dioksinais būna retai. Ūmaus apsinuodijimo atveju pažeidimai matomi odoje, tokie kaip chloraknė, pleiskanojantis odos patamsėjimas. Gali būti sukeliamas toksinis kepenų pažeidimas.

„Lėtinis ilgalaikis poveikis (mažomis dozėmis) pirmiausia siejamas su imuninės, endokrininės bei reprodukcinės sistemų pažeidimais. Gali lemti cukrinio diabeto atsiradimą, kepenų, inkstų, skydliaukės funkcijos sutrikimus. Taip pat ši medžiagų grupė yra kancerogenai, siejami tiek su gyvūnų, tiek su žmonių vėžiniais susirgimais. Tai vieni toksiškiausių aplinkos teršalų, kurių naudojimą, tvarkymą, kontrolę reguliuoja Stokholmo konvencija“, – sako R. Ustinavičienė.

Dioksinai kaip teršalai patenka į aplinką deginant padangas, plastiką, medicinines bei buitines atliekas. „Tačiau jei deginama aukštoje temperatūroje, taikant dūmų valymo technologijas, šie kiekiai yra ypač maži. Bet jei kaimynas nuolat krosnyje degina plastiką arba lauže degina plastiko pakuotes, jūsų aplinkoje dioksinų koncentracija taip pat gali būti padidėjusi. Nors tarša daugeliu atvejų yra vietinė, šios medžiagos keliauja mitybinėmis grandinėmis ir gali būti randamos gyvuosiuose organizmuose, itin nutolusiuose nuo taršos vietos“, – atkreipia dėmesį R. Ustinavičienė.

Vėžinių susirgimų tikimybė buvo vertinama tiriant populiacijos sergamumą vėžiu Italijoje, Seveso apylinkėse. Čia 1976 metais įvyko avarija chemijos gamykloje ir apylinkių dirvožemis buvo gausiai užterštas dioksinais.

„Regiono gyventojų sveikata buvo tiriama 20 metų, iki pat 1996-ųjų. Tai  buvo unikali galimybė įvertinti kancerogeninę riziką, siejamą su aplinkos tarša. Tyrimai  leido patvirtinti padidėjusią limfinių ir kraujodaros navikų bei krūties vėžio riziką labiausiai paveiktose gyventojų grupėse. Taip pat tyrėjai patvirtino, kad dioksinai kelia kancerogeninį pavojų žmonėms. Tačiau, kaip matome pagal publikacijos duomenis, vėžio atvejų skaičius nėra didelis. Plaučių vėžio rizika nevertinta, nes daugeliu atvejų plaučių vėžiu susirgę asmenys buvo rūkantys. Tai yra iškreipiantis veiksnys, dėl kurio susieti aplinkos taršos su vėžio rizika nėra įmanoma“, – teigia LSMU profesorė.

Yra ne vienas maisto taršos dioksinais atvejis pasaulyje, daugiausia jie siejami su gyvūnų pašarų tarša pramonine alyva. „Visame pasaulyje plačiai nuskambėjo buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos apnuodijimo dioksinais istorija, kurios padarinius visi matėme prezidento veide. Daugelis šalių kontroliuoja dioksinų kiekį maiste, ši kontrolė vykdoma ir Lietuvoje. Yra tiriama pašarų kokybė, ypač iš rizikingų regionų, dioksinų koncentracija maisto produktuose“, – sako R. Ustinavičienė. Ji pateikia kelias rekomendacijas, aktualias šiuo metu.

Rekomendacijos gyventojams:

  • Nevartokite vietinio maisto produktų, ypač venkite riebių gyvūninių, tai yra pieno, mėsos, žuvies, gaminių, riebių produktų dalių (vištienos odelių, lašinių, riebių žuvų ir kt.).
  • Atsižvelkite į aplinkos ir maisto produktų tyrimų užterštame regione duomenis bei vietinių institucijų pateiktas rekomendacijas.
  • Patarimas ūkininkams: neleiskite gyvulių į lauką, šerkite juos neužterštais pašarais, kurie yra paruošti prieš gaisrą ar atvežti iš kitų regionų.
  • Aktyviau dalyvaukite vėžio profilaktikos programose, jos yra skirtos šių susirgimų prevencijai.
  • Nedeginkite krosnyse, laužuose plastiko pakuočių, baldų plokščių, pesticidais užterštų žemės ūkio atliekų, nes tai taip pat didina aplinkos taršą dioksinais.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: