Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Mažosios kultūros sostinės Užpalių stiprybė – veikli bendruomenė

Mažosios kultūros sostinės Užpalių stiprybė – veikli bendruomenė

Utenos rajone, Šventosios upės slėnyje įsikūrusiems, dar kunigaikščių laikus menantiems Užpaliams šie metai ypatingi. Ir ne tik dėl visoje Lietuvoje minimo šimtojo Valstybės atkūrimo jubiliejaus, bet ir dėl išskirtinio įvertinimo – miestelis buvo paskelbtas viena iš dešimties 2018 metų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių. Nors Užpaliai visada pasižymėjo kultūriniu gyvybingumu, dideliu dėmesiu tradicijoms ir svetingumu atvykėliams, pateisinti šį suteiktą titulą užpaliečiai ruošiasi su kaupu. Ne tik apie numatomus mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginius, bet ir apie miestelio dabartį, bendruomenę, žmonių norą puoselėti ir kurti savo krašto tradicijas kalbėjomės su 2005 metais įkurtos „Užpalėnų krivūlės“ bendruomenės pirmininke Vida Juškiene.

Bendruomenei – atsakingas vaidmuo

Prieš maždaug porą dešimtmečių Lietuvoje prasidėjęs ir pastarąjį dešimtmetį suaktyvėjęs bendruomeninių organizacijų judėjimas neaplenkė ir Užpalių. Galima manyti, kad ir tai svariai prisidėjo prie šiais metais miesteliui tekusio garbingo titulo – bendruomenė „Užpalėnų krivūlė“ tapo pagrindine projekto „Užpaliai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ renginių iniciatore, organizatore ir vykdytoja. Taigi kultūrinis gyvenimas Užpaliuose reikšmingai priklauso ne tik nuo to, ką pasiūlo kultūros, švietimo įstaigos, bet ir nuo pačių gyventojų iniciatyvumo, norų ir poreikių. Apskritai Užpalių kraštas pasižymi bendruomenių gausa: be „Užpalėnų krivūlės“, yra susibūrusi Kaimynų bendruomenė, Vilutiškių bendrija, Kaniūkų krašto bendrija, Užpalėnų bendrija, Užpalių „Lions“ klubas, kuris yra įsteigęs Vaikų dienos centrą.

Tiesa, iš pradžių „Užpalėnų krivūlė“ buvo tiesiog informacinis centras, kurio paskirtis buvo informuoti, mokyti, konsultuoti. „Bendruomenės narius mokėme informacijos paieškos pagrindų, kompiuterinio raštingumo, projektų rašymo subtilybių, anglų kalbos pradmenų ir kt. Didėjant galimybėms rasti informaciją, kurios gausoje dabar reikia mokėti susigaudyti ir atsirinkti tinkamą, informacinis centras prarado aktualumą ir buvo nutarta jį reorganizuoti į bendruomenę „Užpalėnų krivūlė“. Pavadinimas liko tas pats, tik pasikeitė statusas. Pavadinimo nekeitėme, nes IC „Užpalėnų krivūlė“ turėjo didelę patirtį rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus“, – apie bendruomenės, kaip organizacijos, pradžią pasakoja jos pirmininkė V. Juškienė.

Dabartinis „Užpalėnų krivūlės“ tikslas – gerinti Užpalių seniūnijos gyventojų gyvenimo kokybę, skatinti bendruomeniškumą, verslumą, iniciatyvas suburiant gyventojus bendrai veiklai, kuria saugomos senosios ir kuriamos naujos tradicijos. Kaip teigiama, šio tikslo siekiama įvertinus socialinės, ekonominės, kultūrinės, aplinkosauginės analizės rezultatus. Bendruomenei svarbu realizuoti vietinius (intelektualinius, gamtos) išteklius, skatinti svetingumą, kūrybiškai ir kokybiškai vykdyti kultūrinę, šviečiamąją, savanorišką veiklą, saugoti ir puoselėti gamtinį ir kultūrinį paveldą. Siekiama sutelkus Užpalių seniūnijos gyventojus su socialiniais partneriais kurti patrauklią gyvenimo aplinką.

Tikslams pasiekti svarbi užpaliečių vienybė

V. Juškienė sako, kad didžiausios bendruomenės stiprybės yra stiprus branduolys ir Užpalių gimnazija: „Gimnazija Užpalių kraštui reikalinga kaip oras, duona ir vanduo. Tai vienas iš pagrindinių švietimo, kultūros židinių, suteikiančių bendruomenei išskirtinumo.“

„Užpalėnų krivūlei“ svarbus bendradarbiavimas su visomis seniūnijoje veikiančiomis organizacijomis, įstaigomis. Į veiklas stengiamasi įtraukti seniūnijoje veikiančių įstaigų darbuotojus, kituose miestuose studijuojantį jaunimą, kaimų bendruomenes. Bendradarbiaujama ir su įvairiomis Utenos įstaigomis bei organizacijomis: Utenos kultūros centru (UKC), Utenos kraštotyros muziejumi ir kitomis. Pavyzdžiui, Utenos turizmo ir informacijos centras bendruomenę sausį pakvietė į „Litexpo“ vykstančią parodą „Adventur“ – jos atstovai tris dienas renginio lankytojams pristatinėjo Užpalius.

Per bendruomenės gyvavimo laikotarpį tikrove pavyko paversti gausybę sumanymų: suvienijus jėgas su Užpalių gimnazija, Užpalių seniūnija, Užpalių biblioteka, UKC Užpalių skyriumi nuo 2005 metų įgyvendinta daugiau nei 30 projektų, kurių bendra paramos suma – daugiau nei 50 000 eurų.

Rengiant projektus didžiausias bendruomenės dėmesys skiriamas amatų puoselėjimui, vaikų ir jaunimo skaitymo, kūrybiško ir turiningo laisvalaikio, meninių ir judriųjų veiklų skatinimui, Užpalių kultūros paveldo puoselėjimui ir aktualizavimui, tradicinėms šventėms, taip pat pilietiškumo ugdymui.

Pagrindinės bendruomenės šventės, pritraukiančios būrius dalyvių, – Pavasario lygiadienio sambūris, Šv. Florijono ir Europos dienos, Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės dienos renginiai.

Apskritai šiame palyginti nedideliame krašte renginių stoka skųstis vargu ar galima – suskaičiuojama, kad per metus Užpalių seniūnijoje įvyksta per 100 renginių, kuriuose dalyvauja profesionalūs ir mėgėjų kolektyvai. Juose apsilanko apie 5000 žmonių.

Bene daugiausia žmonių šiemet subūręs renginys Užpaliuose buvo Vasario 16-oji. Verčiant naujo šimtmečio puslapį šiemet ši valstybinė šventė miestelyje buvo paminėta ypatingai. Skambant bažnyčios varpams, keturiais keliais, vedančiais į miestelio aikštę, judėjo eisenos, nešinos savo kaimų, bendruomenių, kitų organizacijų, būrelių vėliavomis. Užpalių seniūnijos gyventojus, įvairių organizacijų narius sujungė ne tik kartu giedama „Tautiška giesmė“.

Kovo 20 d., kai diena susilygina su naktimi, Užpalių seniūnijos gyventojai antrus metus vakarėjant rinkosi į Pavasario lygės šventę. Miestelio centre buvo pakelta Užpalių, kaip mažosios Lietuvos kultūros sostinės, vėliava.  Mažieji dainininkai, vadovaujami UKC Užpalių skyriaus  meno vadovės Nijolės Navikienės ir mokytojos Onos Sirvydienės, suteikė šventei džiugią nuotaiką. Gražiai ir skoningai Užpalių gimnazijos mokinių ir bendruomenės moterų, padedamų dailės mokytojos Raimondos Sakalauskienės, išmargintuose indeliuose sužibo šimtas žvakučių. Jos susirinkusių buvo sudėliotos į Lygiadienio ženklą. Po to gražia eisena renginio dalyviai pasiekė Užpalių dvaro kiemą, kur jų laukė jau liepsnojantis laužas, UKC Užpalių skyriaus ansamblio „Svaja“ dainos. Žygeivių būrelio vadovas Giedrius Indrašius priminė šios šventės reikšmę, jos papročius. Užpalių dvaro, belaukiančio renovacijos, kieme šešėliuose atgijo Užpalių sakmės apie laumes ir legendos, kurias sekė Utenos „Pokšt“ ir Švenčionėlių „Lakiūtės“ atlikėjai. Bendrystės jausmą stiprino jaukus susibūrimas prie laužo, kurį jaunieji žygeiviai uždegė lygiai 18 val. 15 min., kada diena susilygino su naktimi.

Įvairiapusė mažoji Lietuvos kultūros sostinė

„Užpalėnų krivūlės“ bendruomenė jau yra numačiusi projekto „Užpaliai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ visų metų programą. Joje – gausu įvairaus amžiaus ir interesų žmonėms skirtų renginių ir veiklų: Pasaulio margučių ridenimo čempionatas (balandžio 8 d.), Šv. Florijono ir Europos dienos renginys (gegužės 4 d.), Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas Konglomerato uolose (gegužės 19 d.), Kraštiečių šventė (gegužės 26 d.), Lietuvos geografo, keliautojo, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininko prof. Kazio Pakšto gimimo 125-mečiui paminėti skirtas renginys „Lietuva pasaulyje vizionieriaus K. Pakšto akimis“ (liepos 6 d.), Žolinių šventė „Paprasčiausiai pasiilgau  arklio“ (rugpjūčio 15 d.), festivalis „Menas ir ralis Užpaliuose“ (rugpjūčio 18 d.), Rudens lygiadienio šventė (rugsėjo 21–22 d.), Kalėdų eglės įžiebimo šventė (gruodžio 1 d.), įvairūs žygiai, koncertai, parodos ir kt. Įvairiems renginiams ruošiasi ir Užpalių biblioteka, UKC Užpalių skyrius, Užpalių gimnazija. Tad Užpaliai šiemet virsta tikrų tikriausia kultūros sostine, kviečiančia nepraeiti pro šalį ir įsilieti į šventiškai nusiteikusių vietinių gyventojų būrį.

Pasak V. Juškienės, Užpaliai turi daug kuriančių, tradicijas puoselėjančių žmonių. Viena iš žymiausių krašto tradicijų puoselėtojų – Viktorija Jovarienė. Ji yra įkūrusi Arklio muziejų, o dabar įrenginėja Užpalių dvaro arklides, kurios bus dar vienas kultūros židinys Užpaliuose. „Lietuviškos tradicijos – naujos ir kuriamos – atsispindi visose mūsų organizuojamose veiklose. Jeigu nebūtų kuriančių, kultūrą puoselėjančių žmonių – tai Užpaliai nebūtų tapę Mažąja Lietuvos kultūros sostine“, – sako „Užpalėnų krivūlės“ vadovė.

„Sužinoję, kad vieni iš dešimties Lietuvos miestelių gavome šį titulą, mes ilgai bandėme atsakyti į klausimą, kada prasidėjo mūsų krašto ėjimas link šio tikrai garbaus ir mums labai svarbaus įvertinimo. Ar nuo 1261 metų, kai Užpaliai pirmą sykį buvo paminėti rašytiniuose šaltiniuose, ar nuo 1792 metų, kai gavo Magdeburgo teises ir herbą, o gal aktyviai dalyvaudami pasipriešinimo kovose ar sąžiningai dirbdami savo ūkiuose, o galbūt atversdami dar vieną puslapį šiandienos Užpalių, kuriuose yra vienintelė Utenos rajono kaimiška gimnazija, išleidusi 69 laidas. Mes dirbome, džiaugėmės ir didžiavomės, kad mūsų krašto žmonės turi galimybę dirbti įvairiose įmonėse, kad užpaliečiai susikūrę ir nuosavų verslų, kad turime Užpalių krepšinio komandą, daugkartinę Lietuvos mažų miestelių krepšinio lygos čempionę ir prizininkę…“ – svarbiausius miestelio istorijos ir dabarties gyvenimo puslapius verčia pašnekovė.

Jos manymu, mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulas – tai įpareigojimas ateičiai pradėtus darbus vykdyti toliau. Tai ir galimybė užpaliečiams tapti dar vieningesniems, o miesteliui – tapti dar labiau matomam: „Būdami mažąja Lietuvos kultūros sostine, turėsime galimybę ne tik parodyti savo krašto išskirtinumą, bet ir tapti dar labiau susitelkę ir vieningesni kurdami patrauklią aplinką gyventi ir dirbti Užpaliuose. Tikimės, kad mūsų miestelis taps dar labiau žinomas ir matomas. Nuostabi krašto gamta, Šventosios slėniai ir gamtos, kultūros paminklai (keletas iš jų – Užpalių piliavietė, Šv. Krokulės šaltinis, Konglomerato uolos) nepaliks nė vieno abejingo, norėsis grįžti į Užpalius vėl ir vėl.“

Bendruomeninė veikla – gyvenimo būdas

Bendruomenių pirmininkai ir kiti aktyvistai – itin užimti žmonės. Be savo tiesioginių pareigų darbe, įsipareigojimų šeimai, jie taip pat savanoriškais pagrindais dirba savo krašto labui. Kartais viską suderinti – nemenkas iššūkis. To neslepia ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Užpalių skyriuje dirbanti V. Juškienė. „Didžiausias sunkumas – laiko stoka. Bendruomeninis darbas – laisvalaikio darbas. Šiuo atveju yra palanki mano darbo specifika – biblioteka dirba su bendruomene ir yra reikalinga jai, savo veikla biblioteka kuria paslaugos pridėtinę vertę, kuri nėra matuojama pinigais. Nuolat tenka rinktis veiklos prioritetus: ką atlikti dabar, ką nukelti vėlesniam laikui, kad ir mano tiesioginis darbas būtų atliekamas gerai. Esu maksimalistė. Gerai, kad turiu kolegę, kuri kartais pataria labiau susidėlioti prioritetus“, – paklausta apie bendruomeninėje veikloje kylančius iššūkius, patirtimi dalijasi pašnekovė.

Užpaliai nėra gimtasis V. Juškienės kraštas. Iš Molėtų kilusi moteris save vadina meilės imigrante. Bendruomeninė veikla, į kurią ji įsitraukė gyvendama Užpaliuose, jai nebuvo visiškai nauja sritis – Vida atsinešė nemenką patirtį iš kitos bendruomenės. „Bendruomeninė veikla man nėra svetima: kai dirbau Kaniūkų kultūros centre, kartu su  kolegomis vos ne pirmieji įkūrėme Kaniūkų krašto bendriją. Ji dar ir šiandien yra aktyvi. 2004 m. pradėjau dirbti Užpalių bibliotekoje ir 2005 m. kartu su bendraminčiais įkūrėme informacinį  centrą „Užpalėnų krivūlė“. Jam ilgus metus vadovavo Giedrius Indrašius. Visada buvau įvykių sūkuryje, buvau atsakinga už projektų rengimą ir įgyvendinimą kartu su kolege, Užpalių gimnazijos bibliotekininke Rena Šliogeriene, koordinavau ir kitas veiklas, o 2017 m. pavasarį buvau išrinkta bendruomenės pirmininke“, – pasakoja V. Juškienė.

Jos manymu, bendruomeninė veikla negali būti pareiga savo kraštui – tai turi būti žmogaus gyvenimo būdas. „Pareigas turime kitas – darbą, už kurį moka atlyginimą, taip pat pareigas šeimoje. Tu gali dirbti bendruomeninį darbą arba gali jo nedirbti – nuo to nebūsi blogesnė savos srities specialistė. Tik gal būsi atsakingesnė mama, nes daugiau laiko praleisi su savo šeima. O dabar po darbo ir laisvadieniais tenka užsiimti bendruomenine veikla. Bet tai teikia malonumą“, – vieną svarbiausių įsitraukimo į bendruomeninę veiklą motyvų įvardija Vida.

Entuziazmą palaiko žmonių aktyvumas

Skųstis per mažu žmonių aktyvumu bendruomenės pirmininkė negali – ir tai labai palaiko jos entuziazmą: „Bendruomenė reikalinga ne man vienai. Ji reikalinga, jeigu ne visiems, tai bent daugeliui. Tiesiog reikia laiku ir vietoje pateikti informaciją ir, aišku, produktą siūlyti tik kokybišką ir tokį, kurio reikia ne man vienai, o visiems“, – pabrėžia ji.

Pagrindinis bendruomenės pagalbininkas ir padėjėjas, pasak V. Juškienės, – Giedrius Indrašius, buvęs bendruomenės pirmininkas, pedagogas, žygeivių būrelio vadovas, gidas, žygių organizatorius ir Užpalių garbės pilietis. Tarp didžiausių aktyvistų – ir Užpalių gimnazijos bibliotekininkė, idėjų generatorė, projektų rengimo specialistė Rena Šliogerienė, Užpalių gimnazijos dailės mokytoja, kūrybinių darbų autorė Raimonda Sakalauskienė, finansininkė Valerija Morkūnienė, Užpalių „Lions“ klubo įkūrėja, Užpalių garbės pilietė Nijolė Rinkevičienė, nuo rudens į veiklas aktyviai įsijungusi verslininkė Lidija Galvanauskienė, užpalietė Alė Šulcienė, turizmo sodybos „Širvynė“ šeimininkai Rasa ir Dainius Širviai, dažnai bendruomenės gyvenimo akimirkas įamžinantis klebonas Jonas Bučelis ir kt.

„Organizuojant kiekvieną renginį ar vykdant veiklą įsitraukia daugybė žmonių – visų ir neišvardysi. Ir visi yra svarbūs ir reikalingi. Esu nuoširdžiai jiems visiems dėkinga“, – sako V. Juškienė. Ji teigia visada žinanti, į ką kreiptis kiekvienu konkrečiu atveju. Bendruomenės vadovė džiaugiasi ir Užpalių seniūno Eugenijaus Keramino palaikymu.

Į bendruomeninę veiklą įsitraukia ir jaunimas. „Vieni aktyviausių jaunų žmonių yra besimokantys Užpalių gimnazijoje. Mes labai didžiuojamės turėdami tokį stiprų partnerį, kuris visai Užpalių seniūnijai yra labai svarbus ir reikalingas. Tikimės, kad gebėsime išlaikyti gimnaziją, nes jos uždarymas reikštų Užpalių krašto nykimą. Jaunimas organizuoja protų kovas, aktyviai dalyvauja bendruomenės renginiuose savanoriaudamas, įsijungdamas į veiklas, organizuodamas kūrybines dirbtuves“, – pasakoja V. Juškienė.

„Užpalėnų krivūlei“ svarbu ugdyti jaunimo tautiškumą – tai ji stengiasi daryti per renginius. „Pavyzdžiui, per Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės dienos renginius tradiciškai mokomės Rytų Aukštaitijai būdingų sutartinių dainavimo, lietuvių liaudies lauko žaidimų ir kt.“, – teigia pašnekovė.

Sąmoninga, savo kraštą mylinti ir puoselėjanti bendruomenė – turbūt vienas iš svarbiausių bet kurio kaimo ar miestelio gyvavimo ir augimo veiksnių. V. Juškienės manymu, esminiai dalykai norint suburti veiklią bendruomenę yra noras dirbti ir tikėti tuo, ką darai. „Labai svarbu būti atviram ir nuoširdžiam, nebūti visa žinančiam, nebijoti kritikos ir visada diskutuoti su žmonėmis, priimti juos tokius, kokie jie yra. Viską lemia lyderio savybės, man jų dar mokytis ir mokytis“, – priduria „Užpalėnų krivūlės“ pirmininkė ir skuba grįžti prie darbų.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš „Užpalėnų krivūlės“ bendruomenės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: