Kokie Laisvės alėjos ir „Akropolio“ panašumai ir skirtumai bei privalumai? Kokia Kauno žaliųjų erdvių kokybė? Ar sėkmingai išnaudojamos upių krantinės? Kokios svarbiausios Kauno istorinės vietos? Šiuos klausimus visą savaitę nagrinėjo į Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultetą atvykę studentai iš Didžiosios Britanijos Lidso Becketto universiteto.
Balandžio 13–17 d. viešėdami Kaune socialinės geografijos studijų programos studentai drauge su KTU III kurso architektūros studentais atliko tyrimus įvairiose Kauno vietose. Pasirinktą tematiką britai trumpai pristatė Statybos ir architektūros fakultete, o grįžę į Angliją jie rengs išsamius kursinius darbus, kuriuose nagrinės Kauno probleminius klausimus.
Upių pakrantėse nyku, Ąžuolyno sutemus reikėtų vengti
Britų studentus sužavėjo tai, kad Kaunas įsikūręs didžiausių Lietuvos upių santakoje, kuri apgaubta Anglijos didmiesčiams nebūdinga žaluma. Vis dėlto per pristatymus pripažinta – krantinės nėra kviečiančios, nėra aktyviai naudojamos miestiečių. Kaip viena iš priežasčių buvo įvardytas nykus upės gyvenimas: nėra laivų judėjimo, patogių priėjimo ir poilsio prie pat vandens zonų, trūksta laisvalaikio praleidimo veiklų – kavinių, meno instaliacijų, suoliukų, žaidimo aikštelių.
Štai Ąžuolyno parkas visais įvardytais aspektais įvertintas ypač gerai, tik jaunuoliai prisipažino, kad ne iš vieno miestiečio girdėjo atsiliepimų, jog naktį ten geriau neiti.
„Tai sukelia nesaugumo jausmą. Galbūt miesto valdžiai reikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kameras ar geresnį apšvietimą“, – mintimis dalijosi vienas iš studentų.
Senamiestis pilnas gyvybės
Britai atkreipė dėmesį, kad Vilniaus gatvė ir Rotušės aikštė yra vienos patraukliausių miesto vietų tiek dėl šurmuliuojančių kavinių, tiek dėl meno galerijų, tiek dėl šimtmečius skaičiuojančios architektūros. Studentai sakė prieš vykdami į Kauną pasidomėję įdomiausiomis jo vietomis, ir senamiestis visur buvo išskiriamas kaip svarbiausia miesto vieta.
Žinoma, pro akis jaunuoliai nepraleido to, kad mažosiose senamiesčio gatvelėse vis dar trūksta gyvybės bei renovacinių sprendimų. Džiugu, kad šeštus metus į Kauną atvykstantis Lidso Becketto universiteto profesorius Evansas Neilas kasmet mieste pastebi vis daugiau pokyčių: „Atvykstu jau ne pirmus metus ir matau, kaip kiekvieną kartą miestas būna pasistūmėjęs į priekį.“
Opiausios problemos gyvenamuosiuose rajonuose
Dėstytojas prof. Ianas Strange‘as į Kauną atvyksta antrus metus. Profesorius pasakojo, kad šias temas studentai tyrinėjo ir pernai, jos pasirinktos dėl aktualumo ir galimybės patogiai atlikti tyrimus vietoje, nes studentai Kaune dirba tik savaitę.
„Daugiausia nagrinėjame centrinėje miesto dalyje esančias problemas, bet kartais norėtųsi daugiau dėmesio skirti gyvenamiesiems kvartalams (sovietinių metų statybos kvartalams – red. past.). Manau, kad ten yra daug daugiau ir įvairesnių problemų, ypač socialinių. Žinau, kad dalis KTU studentų rengia šių rajonų regeneracijos projektus, tai šiuo metu Kaune yra būtina“, – pasakojo miesto planavimo ekspertas.
Paklaustas, kodėl studentams svarbu atlikti šį projektą ne Lidse, o Kaune, dėstytojas teigė, kad studentų patirtis mieste, kuris nėra jiems gerai pažįstamas, yra išskirtinė. Tai nėra jiems pažįstama aplinka, tad tyrimus atlikti ne tik naudinga studijų požiūriu, bet ir įdomu susipažįstant su nauja šalimi, kultūra ir žmonėmis.
Projekto koordinatorius E. Neilas sakė, jog per apklausas didžioji dalis absolventų teigė, kad įsimintiniausias ir įdomiausias įvykis studijų metais – išvyka į Lietuvą, tad vykdant studijų programą ir toliau bus glaudžiai bendradarbiaujama su KTU SAF Architektūros ir urbanistikos katedros dėstytojais.
KTU