Pradinis / Mokslas ir švietimas / Ką NASA kuria Lietuvos stažuotojai

Ką NASA kuria Lietuvos stažuotojai

Studentų vasaros stažuotės NASA įsibėgėjo. Šiuo metu stažuotes atlieka ir įspūdžiais dalijasi Vilniaus universiteto (VU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai.

Lietuvoje Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra koordinuoja šalies studentų atrankas į NASA „Ames“ tyrimų centrą. Tokias sutartis su šia pasauline organizacija turi tik 13 valstybių: Švedija, Prancūzija, Australija, Brazilija, Izraelis, Jordanija, Meksika, Portugalija, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Trinidadas ir Tobagas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Lietuva. Šiemet stažuotes NASA iš viso laimėjo dvylika Lietuvos studentų. Dar šeši nauji laimėtojai rudens stažuotėms pradės krautis lagaminus rugpjūčio mėn. pabaigoje. Stažuotės finansuojamos Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.

Dominykas Murza

Tai, apie ką nerašoma vadovėliuose

„Anksčiau manęs niekas nebūtų įtikinęs, kad kada nors semsiuosi patirties iš NASA“, – pasakoja VU Biochemijos studijų programos bakalauro 2 kurso studentas Dominykas Murza. NASA vystomos šios sritys: medžiagų mokslas, biotechnologijos ir atsinaujinanti energetika.

Pirmąjį didžiulį įspūdį studentui paliko „Ames“ tyrimų centro saugumas. Patekti į laboratorijų miestelį galima tik su leidimu, o ir su juo pirmąsias savaites stažuotojai buvo lydimi vadovų. Šis tyrimų centras – viena saugiausių JAV organizacijų.

Vilniaus universiteto studentas dirba prie projekto, kuriuo siekiama įrodyti, jog su 3D išspausdinta medžiaga sąveikaujančios ląstelės su tam tikromis genetinėmis modifikacijomis gali augti ir pakeisti medžiagos savybes taip, kaip mes norime, kad vėliau ta medžiaga galėtų būti pritaikoma. „Ši tyrimų sritis mane sužavėjo tuo, kad jokiame vadovėlyje nerašoma, kaip tai padaryti, –  sako jaunuolis. –  Mano atliekamas tyrimas ilgalaikėje perspektyvoje gali būti vertingas mokslininkams, tiriantiems įvairių medžiagų savybes, žmogaus organų 3D spausdinimą, ir kitose srityse. Tai riboja tik žmogaus fantazija.“

Niekieno neanalizuota technologija

Paulius Venclovas, VU Taikomosios fizikos studijų programos bakalauro 2 kurso studentas, dirba prie kelių projektų. Pirmasis projektas yra Marso vėjo tunelio detalių streso analizė. Šiuo metu „Ames“ tyrimų centro vakuumo kambaryje statomas vėjo tunelis. Šiame vakuumo kambaryje galima sumažinti slėgį iki Marso atmosferos sąlygų, todėl jame bus galima testuoti bepiločius orlaivius, kurie ateityje galėtų skristi Marse. „Man reikia išsiaiškinti, ar tokia vėjo tunelio konstrukcija, kokia yra dabar, pakankamai tvirta atlaikyti jėgas, susidarančias dėl slėgių skirtumo tunelio viduje ir išorėje. Ši užduotis man įdomi tuo, kad analizuoju technologiją, kurios dar neanalizavo niekas kitas“, – pasakojo jis.

Paulius Venclovas

Antrasis projektas yra sukurti vėjo tunelį ir į jį patalpinti sumažintą lėktuvo modelį, kuris būtų naudojamas edukaciniais tikslais demonstruoti, kaip veikia lėktuvų testavimas vėjo tuneliuose. „Užduotis – padaryti modelį, kuo panašesnį į realų, todėl visas reikiamas vėjo tunelio dalis reikia pasidaryti pačiam: spausdinti 3D spausdintuvu iš plastiko ar išsipjauti CNC staklėmis. Modelyje bus įdiegta mano elektronikos sistema“, – džiaugiasi P. Venclovas.

Organizmo atliekos virs gyvybiškais ištekliais

Kristijonas Kerekeš, Kauno technologijos universiteto Mechatronikos studijų programos bakalauro 2 kurso studentas dirba prie projekto, kurio esmė – kiaulių, karvių ir kitų gyvūnų fermose esančias atliekas paversti energija, maistu ir švariu vandeniu. Ši sistema galėtų būti pritaikyta ir žmonių kelionėms į Marsą, nes šioje planetoje nėra beveik nieko, ką žmogus galėtų naudingai panaudoti savo išgyvenimui. „Vadinasi, bet kokia žmogaus organizmo atlieka iš tikrųjų yra išteklius, kuris gali būti paverstas į gyvybiškai svarbius dalykus, – aiškina K. Kerekeš. – Šis projektas man įdomus, nes suprantu, kokią svarbą jis gali turėti mums, žmonėms. Ir nebūtinai tik Marse – tai svarbu ir Žemės ateičiai.“

Kristijonas Kerekeš

Holivudo filmuose NASA vaizduojama kaip organizacija, kurioje kiekvienas kampelis prikrautas naujausių supertechnologijų. Anot stažuotojo, realybė kiek kitokia: „Klaidinga būtų įsivaizduoti, kad kiekviename kampelyje – vien tik naujausios technologijos, nes taip tikrai nėra. Be abejo, tyrimų centre yra vietų, kuriose naudojamas technologijas galima rasti tik dar keliose vietose pasaulyje, tačiau didžioji dalis įrangos nepanaši į fantastikos filmų žaisliukus.“ Studentas pabrėžia, kad mokslininkų darbo esmė – ne su kokiais įrankiais dirbama, o kas su jais daroma. „Didžiausi atradimai dažniausiai padaromi naudojantis visiems jau žinomais įrankiais, nes atradimo ar išradimo branduolys glūdi ne juose, – sako K. Kerekeš. – Esmė yra idėja, kilusi žmogaus galvoje.“

Povilas Piartli

Nauji robotikos sprendimai

NASA „Ames“ tyrimų centre stažuotę atliekantis Povilas Piartli iš Kauno technologijos universiteto Mechatronikos studijų programos kuria robotą prototipą, kuriame vietoj įprastų 24 variklių bus tik 6. „Jau baigiau simuliavimo fazę. Detalės keliauja į laboratoriją, –  teigia stažuotojas. –  Tai visiškai kitokios formos robotas, nei įprasta, todėl ir įdomu prie jo dirbti. Tokių technologijų pritaikymas Lietuvoje vis dar yra naujiena.“

„Pats NASA tyrimų centras iš išorės panašus į 1950-ųjų karinę bazę. Visi pastatai betoniniai. Jie funkcionalūs, bet neišsiskiria ypatinga apdaila, –  sako jaunuolis. –  Didžiausią įspūdį man palieka apsauga. Įeinant į bendrą teritoriją reikia parodyti dokumentą, o į tyrimų parką – dar ir leidimą. Ir taip kiekvieną dieną.“

Radiacijos jutiklis, kuris skris į Marsą

Donatas Miklušis, Kauno technologijos universiteto Elektronikos inžinerijos studijų programos studentas, dirba prie projekto, kurio tikslas – sukurti itin tikslų mažų gabaritų radiacijos jutiklį, kuris sėkmės atveju ateities raketomis skris į Marsą ir tolimąjį kosmosą.

Studento užduotis – suprojektuoti signalo stiprintuvą ir nuspręsti, kaip viską kompaktiškai sumontuoti. „Pirmosiomis dienomis man tai pasirodė lengvai įveikiamas darbas, nes jau 5 metus dirbu su savo KTU fakulteto elektronikos profesoriais. Vykdome panašius jutiklių projektavimo projektus. Bet stažuotė jau įpusėjo, o iki norimo rezultato dar daug darbo“,  – konstatuoja D. Miklušis.

Jo teigimu, NASA mokslininkų įranga nėra įspūdingesnė nei ta, kurią naudoja Lietuvos specialistai. „Laboratorijoje, kurioje dirbu Kaune, naudojame lygiai tokius pačius osciloskopus, –  sako pašnekovas. –  Lietuva turi viską, ko reikia kurti ir plėtoti tokias technologijas, su kuriomis dirba NASA.“

NASA yra žmonės

Martynas Lendraitis, Kauno technologijos universiteto Aeronautikos inžinerijos studijų programos studentas, paskirtas į programuojamų struktūrų laboratoriją, kuri užsiima tyrimais aeronautikos, mechanikos, valdymo ir medžiagų mokslo srityse. „Dirbu prie adaptyvaus orlaivio koncepcijos. Tai – ypač lengvas lėktuvas, skrydžio metu gebantis keisti savo geometriją valdymo ir funkcionalumo tikslais. Jo konstrukcija ypatinga, susidedanti iš daug vienodų segmentų, kurie bet kada gali būti keičiami. Daugiausia dirbu prie šio orlaivio aerodinamikos“, – pasakoja M. Lendraitis.

KTU studentui neįtikėtinai įdomus darbas seniausioje pasaulyje kosmoso tyrimo organizacijoje. Anot jo, NASA žmonės labai malonūs, nuoširdūs ir protingi. „Jų tikslas – ne uždirbti didelius pinigus, o padaryti tai, kas palengvintų žmonijos gyvenimą, – įsitikinęs M. Lendraitis. – Jie žvelgia į tolimą 20 metų perspektyvą ir neretai atlieka tyrimus tokiose srityse, kurių kol kas dar niekas nesupranta ir nežino, kur jas galima pritaikyti. NASA – ne įranga ir ne milijoninės investicijos. NASA yra žmonės. Visa tai mes turime ir Lietuvoje. Mes galime būti panašūs į NASA.“

 

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top