Pradinis / Mokslas ir švietimas / Kodėl studentai skelbia mėnesį be džinsų?

Kodėl studentai skelbia mėnesį be džinsų?

„Šok iš džinsų“ – kviečia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų specialybės studentai. Artėjančios Žemės dienos proga jie siūlo 30 dienų iššūkį, kuriuo skatins kasdienėje aprangoje atsisakyti džinsų ir gerai apsvarstyti naujų pirkimą, mat jų gamybos procesas ypač žalingas aplinkai.

Pasak KTU Aplinkosaugos technologijos katedros docentės ir vienos iš projekto iniciatorių Violetos Kaunelienės, toks iššūkis – puikus būdas atkreipti dėmesį į pasaulyje vyraujančias aplinkosaugos problemas. O jaunimo supažindinimas su grėsmingais faktais gali atnešti naudos.

„Turbūt daugelis iš šį stilingą ir jau daug metų populiarų drabužį pamėgusių žmonių net nesusimąsto, jog jam pagaminti išnaudojama išties daug gamtinių išteklių. Pirmiausia medvinės auginimui reikia labai daug vandens (25 tūkst. kg medvilnės), dėl to buvo pakeistos net kai kurių upių vagos. Jai auginti taip pat naudojama daug trąšų ir pesticidų – pastarieji išnaikina daug ir naudingų vabzdžių“, – sako V. Kaunelienė.

Jos teigimu, verta paminėti, kad daugiausia auginama genetiškai modifikuota medvilnė, kurios derliui nuimti ir transportuoti sunaudojama maždaug 60 MJ/kg energijos. Tokį kiekį galima išgauti sudeginus 2 kub. m gamtinių dujų. Be to, džinsų dažymas taip pat kenkia aplinkai.

„Prieš dažant medvilnė apdorojama natrio šarmu bei detergentais: taip siekiama pašalinti natūralias hidrofobines priemaišas. Po to ji balinama vandenilio peroksidu, o plaunant medvilnę ar tada, kai medvilnės siūlai dažomi sintetiniais dažais, susidaro nemaži kiekiai užteršto vandens“, – pasakoja KTU docentė.

V.Kaunelienė tikina, kad reikia nepamiršti ir džinsų balinimo bei plėšymo. „Toks efektas dažniausiai pasiekiamas pasitelkus baliklį. Tai ne tik sumažina džinsų gyvavimo laikotarpį, bet ir padidina jų gamybos poveikį aplinkai. O kur dar metalinės sagos, užtrauktukai, odinės ir plastikinės etiketės. Šie elementai labai apsunkina džinsų perdirbimą. Faktai – gąsdinantys, tad viliamės atkreipti dėmesį“, – teigia V. Kaunelienė.

Docentės teigimu, šią problemą ir žalingą poveikį galima sumažinti: tam padeda mažesnis džinsų pirkimas, jų naudojimas ir inovatyvios, efektyvios technologijos. Viena jų – jau sukurta Šveicarijos chemijos įmonėje „Clariant“.

„Clariant“ pasiūlė naują dažymo technologiją, kurią taikant tradiciškai naudojamų 15 dažymo talpų pakeičia viena talpa. Taip pat naudojami naujos kartos dažai, kurių redukavimui pakanka cukraus pagrindu sukurtos cheminės medžiagos. Pasak „Clariant“ atstovų, jei bent ketvirtis visų gaminamų džinsų būtų dažoma taikant šią technologiją, būtų sutaupoma 9,46 mln. kubinių metrų vandens, o tai atitiktų 1,7 mln. žmonių poreikius“, – pasakoja V. Kaunelienė.

Vis dėlto, jos nuomone, bene didžiausią indėlį galėtume padaryti atsakingiau pirkdami ir dėvėdami džinsus. Šis patarimas ypač aktualus jaunimui, kuris yra bene pagrindinis džinsų pirkėjas.

„Todėl kviečiu prisidėti prie studentų organizuojamos akcijos. Jums tereikia vieną kartą nusifotografuoti su sijonu ar kelnėmis, įkelti nuotrauką į socialinius tinklus, pažymėti nuotrauką grotažyme #šokišdžinsų, iššūkį perleisti dviem savo draugams ir būsite prisijungę. Kartu mes galime daugiau!“ – teigia V. Kaunelienė.

Akcija vyks iki kovo 20 dienos. Prie jos prisijungti kviečiami moksleiviai, studentai, mokslininkai ir visi tie, kuriems rūpi aplinkosauga.

 

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top