Pradinis / Mokslas ir švietimas / Priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai: jaunimas išgirdo darbo rinkos poreikį

Priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai: jaunimas išgirdo darbo rinkos poreikį

Kylant studijų kokybės kartelei, gerai studijoms pasirengę stojantieji noriai renkasi studijas Lietuvoje, daugėja motyvuotų jaunuolių, siekiančių tapti mokytojais, mažėja stojamųjų balų kontrastai tarp didžiųjų miestų ir regionų, rodo šią savaitę paskelbti galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.

„Šiemetis priėmimas dar kartą parodė, kad Lietuvos jaunimas supranta aukštesnės priėmimo į studijas kartelės nustatymo priežastis – abiturientai lieka Lietuvoje ir renkasi stipriausias aukštąsias mokyklas, perspektyviausias studijų programas, savo pasirinkimais atliepdami darbo rinkos poreikius ir mūsų prognozes. Taip pat džiugu konstatuoti, kad daugiau motyvuoto jaunimo nori tapti mokytojais“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Šiemet motyvacijos testą, kuris būtinas pretenduojant į pedagogines studijas, išlaikė 696 – šimtu daugiau nei pernai norinčių būti mokytojais (592). Šį rugsėjį veiklą pradės trys pedagogų rengimo centrai Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Šiaulių ir Vilniaus universitetuose, pradedamos vykdyti 6 naujos pedagogų rengimo programos. Iš viso studijas pradės 651 būsimasis pedagogas.

Jaunimas atsiliepė į kvietimą rinktis tas specialybes, kurių poreikis didžiausias. Atsižvelgiant į rinkos poreikius, šiemet 30 proc. padidintas priėmimas į gyvybės mokslus universitetuose ir stojantieji užpildė visas vietas.

Universitetuose kaip pirmą prioritetą stojantieji dažniausiai rinkosi sveikatos mokslų studijas (16 proc.), kiek mažiau – 15 proc. – stojančiųjų rinkosi socialinius mokslus, beveik 12 proc. – verslo ir viešosios vadybos. Kolegijose stojantieji labiausiai rinkosi verslo ir viešosios vadybos studijų programas (29 proc.), kiek mažiau – 23 proc. – stojančiųjų rinkosi sveikatos mokslus, 17 proc. – inžinerijos mokslus.

Šiemet, atsižvelgiant į darbo rinkos tendencijas, apie 50 proc. padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose, taip pat 8 proc. – matematikos ir fizinių mokslų studijų vietų skaičius universitetuose, tačiau stojantieji į jas neužpildė visų papildomai skirtų valstybės finansuojamų vietų. Nepakankamą stojančiųjų skaičių į šias studijų kryptis daugiausia lėmė mažas matematikos, informatikos baigiamojo brandos egzamino populiarumas tarp bendrojo lavinimo mokyklų absolventų. Siekiant ateityje didinti šių visuomenei svarbių studijų krypčių populiarumą, Vyriausybė numato dar šiemet skirti finansavimą STEAM centrams, ES struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldos lėšomis bus pradėtas kurti Mokslo sklaidos centras Kaune, Nemuno saloje.

Daugiausia studijų sutarčių pasirašyta Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. Norintieji studijuoti kolegijose daugiausia rinkosi Vilniaus, Kauno ir Socialinių mokslų kolegijas.

Didžiausią studentų skaičių valstybės finansuojamose studijų vietose surinko Kauno technologijos universiteto Programų sistemų studijų programa, Vilniaus universiteto Teisės, taip pat Politikos mokslų studijų programos. Tarp kolegijų daugiausia valstybės finansuojamų studijų vietų surinko Vilniaus kolegijoje vykdomos Tarptautinio verslo, taip pat Programų sistemų studijų programos ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje vykdoma Transporto logistikos programa.

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,85 (2017 m. – 6,81). Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančių vidutinis konkursinis balas siekia 5,38 (2017 m. – 5,12). Aukščiausią vidutinį konkursinį balą šiemet turi priimtieji į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose.

Kolegijose vidutinis konkursinis balas valstybės finansuojamose studijų vietose siekia 4,32 (2017 m. – 4,16), o nefinansuojamose – 3,20 (2017 m. – 2,83). Aukščiausią balų vidurkį turi studijas pasirašiusieji su Vilniaus dizaino kolegija tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose vietose.

2018 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas pradės 20 805 pirmakursiai (2017 m. – 21 448), iš jų 12 787 – šių metų abiturientai (2017 m. – 12  321). 10 803 pirmakursių studijuos universitetuose (2017 m. – 11 413), 10 002 – kolegijose (2017 m. – 10 035).

ŠMM inf.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top