Pradinis / Mokslas ir švietimas / Tyrimas: studentų psichinė sveikata kelia nerimą

Tyrimas: studentų psichinė sveikata kelia nerimą

Lietuvos studentų sąjunga 2017 m. gruodžio–sausio mėnesiais vykdė tyrimą „Socialinė dimensija“. Apklausa vyko internetu. Studentai elektroniniu paštu gavo kvietimą dalyvauti tyrime. Studentų elektroninio pašto adresai buvo atsitiktine tvarka atrinkti iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės. Šioje duomenų bazėje sukaupti absoliučios daugumos studentų duomenys. Iš viso apklausta 2800 studentų.

Tyrime nagrinėjamos trys esminės temos – finansinė studentų padėtis, būstas ir psichinė sveikata.

2 iš 5 studentų susiduria su rimtais finansiniais sunkumais

Tyrimas atskleidė, jog 57 proc. studentų pragyvena iš tėvų / artimųjų paramos, 33 % – iš darbo užmokesčio. Vos 4 proc. gyvena iš santaupų. Tik 3 % apklaustųjų nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra studijų paskola arba stipendija. Taigi studijų metu gyvenama iš tėvų ar artimųjų paramos arba iš savo darbo užmokesčio. Pragyvenančių iš paskolų, stipendijų ar kitų pajamų šaltinių beveik nėra.

Remiantis tyrimo duomenimis, reguliariai dirba 34 % bakalauro ir 73 % magistrantūros studentų. Dauguma dirbančių studentų teigia, jog dirba tam, kad pragyventų. Darbe save realizuoja trečdalis bakalauro ir pusė magistrantūros studentų.

Net 55 proc. dirbančių studentų mano, kad darbas kenkia jų studijoms. Taip pat tyrimas parodė, jog per paskutinį semestrą du iš penkių studentų patyrė rimtų finansinių sunkumų. Šis skaičius nesiskiria tarp dirbančių ir nedirbančių studentų.

Paklaustas, kodėl studentai teigia turintys finansinių sunkumų, SADM viceministras Eitvydas Bingelis atsakė, jog „studentams, padėjusiems dirbti, keičiasi gyvenimo kokybės supratimas, todėl didėja jų poreikiai“.

ŠMM viceministras Giedrius Viliūnas kalbėdamas apie galimą stipendijų pakėlimą teigė, jog „valstybė neturi mokėti tokių stipendijų, kad studentai galėtų nedirbti. Daugiau reikėtų remti per socialinę prizmę bei tobulinti valstybės paskolų sistemą“. Taip pat jis kėlė klausimą, kodėl dabartinė paskolų sistema yra nepopuliari, nes galimybės yra didesnės, nei studentai mano.

Bendrabutis nepageidaujamas, tačiau pigesnis

Pasak tyrimo rezultatų, trečdalis bakalauro studentų gyvena su tėvais / artimaisiais, o dar trečdalis studentų – bendrabutyje. Dauguma studentų iš esmės yra patenkinti savo dabartiniu būstu.

Magistrantūros metais 36 proc. apklaustųjų gyvena su partneriu / sutuoktiniu, ketvirtis – su tėvais ar artimaisiais. Bendrabutyje gyvena 11 proc. magistrantūros studentų.

Mažiausiai savo gyvenamąja vieta yra patenkinti studentai, gyvenantys bendrabutyje. Tik 10 proc. yra labai patenkinti būstu, dar 41 proc. greičiau patenkinti. Net 93 proc. studentų, gyvenančių bendrabutyje, sutinka ar greičiau sutinka su teiginiu, jog bendrabutyje gyvena tik dėl to, kad čia gyventi pigiau.

„Bendrabučiai yra netolygūs, Vyriausybės tikslas sutvarkyti studijų sąlygas, į kurias įeina ir bendrabučiai“, – sakė ŠMM viceministras G. Viliūnas. MOSTA direktoriaus pareigas einantis Ramojus Reimeris pridūrė, jog Lietuvai reikėtų pasitempti dėl bendrabučių kokybės.

Tyrimas atskleidė, jog pagrindinis kriterijus, skatinantis studentus rinktis bendrabutį, būtų galimybė gyventi vieniems.

Studentų psichinė sveikata kelia nerimą

Socialinės dimensijos tyrimas atskleidė, kad 4 iš 5 studentų per pastaruosius metus jautė didelį nerimą, 3 iš 4 – stiprų stresą, 63 proc. – ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką, 59 proc. jautė nemigą, o beveik pusė (46 proc.) – valgymo sutrikimus. Kad per pastaruosius metus patyrė depresiją, teigė 30 proc. respondentų.

Apklaustieji studentai teigė, jog susidūrę su psichologiniais sunkumais ieškotų informacijos internete, kalbėtų su draugais, mėgintų keisti gyvenimo būdą ar tiesiog nieko nedarytų. Į specialistus pagalbos kreiptųsi mažuma.

Tik nedaugelis studentų žino apie aukštųjų mokyklų ar kitų institucijų teikiamas psichologines konsultacijas.

„Yra sukuriami barjerai, tokie kaip sutartys. Keliami dideli, pertekliniai barjerai. Emocinė aplinka aukštosiose mokyklose yra prasta, prieinamos pagalbos nėra, visa tai matome iš skandalų, taip pat matoma, kad situacija, susidariusi per dešimtmečius, nebuvo sprendžiama“, – komentavo LR Seimo narys Mykolas Majauskas.

ŠMM viceministras G. Viliūnas savo ruožtu teigė, jog aukštosios mokyklos vis dar jaučiasi esančios dėstymo, o ne studijų institucijos. Akademinė, psichologinė parama, anot viceministro, turėtų būti kaip akademinės paramos dalis.

MOSTA atstovas R. Reimeris papildė, jog didžiausią atsakomybę turėtų prisiimti pačios aukštosios mokyklos, nes tai parodo jų brandą ir gebėjimą tvarkytis.

Pasak SADM viceministro E. Bingelio, reikia puoselėti tokią kultūrą aukštosiose mokyklose, kad studentai pasakytų, jog tai ta kolegija ar universitetas, kuriame jie nori mokytis. Jis teigė, jog daugiau dėmesio vertėtų skirti pačioms įstaigoms.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top