Pradinis / Aktualijos / Mokslininkų atliktas tyrimas kelia klausimą: kas ugdys šalies moksleivius?

Mokslininkų atliktas tyrimas kelia klausimą: kas ugdys šalies moksleivius?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus. Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat leido patvirtinti, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis, nei tikimasi, ir mažesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių.

Pixabay nuotr.
Mokytojų poreikis savivaldybėse
Mokytojų poreikis savivaldybėse

Mokyklos be mokytojų

 Ekspertai prognozuoja, kad jei artimiausiu metu švietimovaldymo sistemoje neįvyks pokyčių, sektorius susidurs su sunkiai sprendžiamais iššūkiais. Mokslininkų atlikta mokyklų direktorių apklausa atskleidė, jog privalomų dalykų mokytojų trūksta bemaž kas ketvirtoje šalies mokykloje, o beveik 70 proc. Lietuvos mokyklų yra atvejų, kai privalomą dalyką moko ne tos specializacijos pedagogas. Iš viso 2019 m. rudenį Lietuvos mokykloms trūko 363 mokytojų dalykininkų, o vidutinis trūkstamai mokytojo vietai tenkantis etato dydis siekė 0,61. Jų labiausiai stinga Šalčininkuose, Skuode, Klaipėdos mieste ir rajone, Elektrėnuose, Šiaulių rajone, Šilalėje, Jurbarke ir Šakiuose.

Privalomų dalykų mokytojų trūkumas 2019
Privalomų dalykų mokytojų trūkumas 2019 m.

Per artimiausius 3–5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2000 pedagogų.

Privalomų dalykų mokytojų trūkumas iki 2025 m.
Privalomų dalykų mokytojų trūkumas iki 2025 m.

Tyrimas taip pat leido patvirtinti, jog Lietuvoje jaučiamas didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas – dabar šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų. Artimiausius 5 metus poreikis dar labiau augs.

Pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas 2019 m.
Pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas 2019 m.
Pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas iki 2025 m.

Mokytojų apklausa parodė, jog, nepaisant to, kad pedagogų darbo užmokesčiui didinti pastaraisiais metais buvo skirta papildomų lėšų, faktinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas yra vis dar dvigubai mažesnis už ugdytojų lūkesčius, koks jis turėtų būti, – šiuo metu mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 euro atlygį, o, jų pačių nuomone, atlyginimas už visą etatą turėtų siekti apie 1305 eurus. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra mažesnis nei visame šalies ūkyje. Bemaž 70 procentų šalies mokytojų nebesusidaro pakankamas krūvis.

Tyrėjai taip pat atskleidė, jog etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, priešingai – sujaukė. Iki jo įvedimo visu etatu dirbo daugiau nei 70 proc. ugdytojų, o jį įvedus – vos 31 proc. Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį yra neproporcingas – moterys sudaro 94 proc. pradiniame ugdyme, 85 proc. – pagrindiniame ir 83 proc.viduriniame ugdyme.

Didesnė dalis apklaustų direktorių nepritarė pedagogų rengimo modeliui, kai pradinio ugdymo mokytojai rengiami kolegijoje ir universitetinio išsilavinimo neįgyja, – tam „visiškai nepritarė“ 39,5 proc., o „lyg ir nepritarė“ – 17,9 proc. apklaustųjų.

Nors viena svarbiausių idėjų Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ įžiebė viltį, kad pagaliau didelis dėmesys bus skiriamas aukščiausio lygio pedagogų profesionalų rengimui, šiuo metu valstybės strategija dėl ugdytojų prestižo kėlimo vis dar yra miglota. Reikia bendros aukštojo mokslo plėtros strategijos, kuri būtų suderinta su bendrojo ugdymo programa. Kol kas šie tyrimo duomenys verčia susimąstyti apie valstybės galimybes tapti intelektualiai, kultūriškai ir ekonomiškai stipria Europos valstybe.

Kartų kaita mokyklose neužtikrinama

Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausia mokytojų yra 50–59 metų amžiaus. Tyrėjai perspėja, jog pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose – per mažai, todėl mokyklos bando „gelbėtis“ sudarydamos sutartis su pensininkais. Dirbantys mokytojai, sulaukę 65 metų, sudarė vidutiniškai 6,9 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

Pedagogų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Pedagogų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Pagal tyrimo duomenis, jauniausi pedagogai dirba tose mokyklose, kurios turi viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės statusą. Jos sudaro 73 proc. visų mokyklų, kuriose mokytojų amžiaus vidurkis yra 40 metų ar mažesnis. Tarp jauniausius mokytojus turinčių mokyklų – UAB Karalienės Mortos mokykla, kurioje amžiaus vidurkis siekia 30,7 metų, viešoji įstaiga Vilniaus tarptautinė mokykla, kur pedagogai yra vidutiniškai 37-erių, ir viešoji įstaiga Šiuolaikinės mokyklos centras, kur vidurkis yra 38,5 metai.

Tyrėjai taip pat palygino mokytojų amžių Lietuvoje ir kitose šalyse. EBPO duomenimis, 2017 metais mūsų šalyje net 51,5 proc. jų buvo 50 metų amžiaus ir vyresni, panaši padėtis buvo Estijoje, Graikijoje ir Italijoje. Tačiau kitose valstybėse pasiskirstymas buvo tolygesnis, pavyzdžiui, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Izraelyje, Lenkijoje ir kitur vyriausia amžiaus grupė nesudarė daugumos.

VDU mokslininkai parengė ir šalies savivaldybių reitingą, sudarytą pagal mokytojų poreikio indeksą remiantis direktorių apklausoje dalyvavusių mokyklų duomenimis. Skalėje, kur 1 reiškia didžiausią, o –1 – mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse. Tačiau ekspertai pažymi, jog didesnis ar mažesnis trūkumas yra ir kitose šalies vietovėse.

Mokslininkai savo analizėje taip pat rėmėsi Švietimo valdymo informacinės sistemos, Statistikos departamento, MOSTA ir EBPO duomenimis.

Siūlomi sprendimai

Atsižvelgdami į tyrimo duomenis, siekiant motyvuotus stojančiuosius paskatinti rinktis mokytojo profesiją, ekspertai siūlo nuo kitų metų skirti 300 Eur skatinamąją stipendiją tiems, kurie pasirinks dalyko pedagogiką. Šios studijos organizuojamos Kaune ir Vilniuje, VDU Švietimo akademijoje, kuri yra didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje.

Būtina nedelsiant keisti mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir jų atestavimo nuostatus. Mokytojų profesinis tobulinimas turi būti vykdomas per akredituotas universitetines programas ir modulius, apskaitomus kreditais, kurių kaupimas atvestų prie formalių kompetencijų įvertinimo, t. y. iki magistro laipsnio. Tai turi tapti pedagogų atestavimo ir profesinio augimo pagrindu.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokyklos pageidauja mokytojų su stipriomis nekognityvinėmis asmenybės savybėmis. Tai – emocinis intelektas, empatija, aktyvumas ir iniciatyvumas, pilietiškumas, vertybės, atsakomybė, gebėjimas dirbti su Z ir alfa kartų vaikais ir jų tėvais, atvirumas kaitai ir t. t. Be to, apklausa parodė, kad mokytojų numatomas vidutinis krūvis yra 0,7–0,8 etato. Todėl vienas iš geriausių būdų atliepti dviejų dalykų mokytojų poreikį ir būsimiems pedagogams suteikti reikiamas kompetencijas yra lygiagretusis mokytojų rengimo modelis. Jis ugdytojams užtikrina ir visapusį išsilavinimą.

Prasta ugdymo mokslų, ypač mokytojų rengimo ir didaktikos srityse, būklė ir didelis atsilikimas nuo ES šalių verčia nedelsiant pradėti nacionalinę ugdymo mokslų ir tyrimų programą, kuri skatintų konkurso tvarka pradėti reikalingiausius mokslinius tyrimus, sudarytų galimybę doktorantams išvykti studijuoti į Europos ir kitų šalių pedagogų rengimo centrus, atvertų realias galimybes kviesti užsienio šalių mokslininkus ir dėstytojus, dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Šiuo metu vienintelis Vytauto Didžiojo universitetas turi Edukologijos tyrimų institutą, kuriame aktyviai vystomi tarptautiniai moksliniai tyrimai, tačiau reikėtų didesnio mokslo politikos formuotojų dėmesio.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll To Top
%d bloggers like this: