Pietaudami žmonės kartais užsimena, kad prie skoningai padengto stalo gražiuose induose patiektus patiekalus daug skaniau ragauti, nei srėbti bulvienę iš paties katilo. Ar geriausiam žmogaus draugui, šuniui, nesvarbu, iš kokio dubenėlio lapnoti pamėgtą ėdalą? Šunų mitybos ekspertė Iveta Šikšniuvienė pataria, koks dubenėlis Jūsų augintiniui tinkamiausias.
Dideliems šunims – dubenėlis su stovu
Šuns dubenėlis turėtų būti pritaikytas pagal jo išvaizdą ir dydį. Dubenėlis su stovu labiausiai tinka dideliems šunims. „Jei auginate didelių veislių šunis, Jums reikėtų rinktis dubenėlį su stovu. Toks dubenėlis leis Jūsų augintiniui patogiai pasiekti maistą. Taip pat jis puikiai tiks šunims, atsigaunantiems po operacijos arba netekusiems kojos, nes ėsti stačiomis jiems bus patogiau“, – sakė šunų mitybos ekspertė, „Quattro Delicatezza“ produkto vadovė Iveta Šikšniuvienė.
Norint parinkti tinkamo aukščio stovą, reikia išmatuoti šuns ūgį. Ūgis matuojamas nuo mentės aukščiausio taško iki žemės. Jei šuns ūgis – nuo 20 iki 29 cm, tada dubenėlio stovo aukštis turėtų būti 10 cm. Jei šuns ūgis yra tarp 30 ir 39 cm, tada reikėtų 20 cm aukščio stovo. Dar aukštesniems šunims, kurių ūgis – nuo 41 iki 49 cm, patartina parinkti 31 cm aukščio dubenėlio stovą, o šunims, kurių ūgis siekia 50 ir daugiau cm, teks ieškoti iš tiesų aukšto stovo – net 41 cm aukščio.
Dubenėlis turėtų atitikti šuns veislės poreikius
„Dubenį aukštomis sienomis reikėtų įsigyti šeimininkams, auginantiems ilgaausius šunis, tokius kaip spanieliai, basetai ir kt. Toks dubenėlis ėdant neleis šunų ausims sukristi į maistą“, – patarė specialistė. Pasak jos, trumpanosiams šunims patogiausia ėsti iš negilaus dubenėlio, nes taip jiems lengviau pasiekti maistą, neatsiranda įtampos ir spaudimo gerklėje. „Jei auginate taksą, korgį ar kitą ilganosį šuniuką, tuomet turėtumėte jam nupirkti gilų dubenėlį. Toks dubenėlis ilganosiams šunims bus patogesnis dėl didesnio erdvumo“, – teigė „Quattro Delicatezza“ produkto vadovė. Mažiems šuniukams reikalingas negilus dubenėlis, kad jie lengviau pasiektų maistą.
Ką daryti, jei šuo turi įprotį greitai ėsti?
Pasak šunų mitybos specialistės, kai kurie šunys (nesvarbu, kokios veislės ar dydžio) turi įprotį maistą ėsti ypač greitai. Dėl to gali atsirasti virškinimo problemų, nes maistas yra praryjamas nesukramtytas. Norint šunį įpratinti ėsti lėčiau, reikėtų ėdalą suberti į specialų dubenį su iškilimu viduryje. Taip šuo ėsdamas užtruks ilgiau, nes jam bus sunkiau pasiekti maistą, be to, ėsdamas lėčiau jis ne tik pagerins virškinimą, bet ir įsisavins daugiau maistinių medžiagų.
Plastikiniai, keraminiai ir nerūdijančio plieno dubenėliai
„Šuns mitybai įtakos turi ne tik dubenėlio dydis, forma, bet ir medžiaga, iš kurios jis padarytas. Plastikiniai dubenėliai gali būti įvairių dydžių ir formų, tačiau ne visoms šunų veislėms jie tinkamiausi, nes stambių nasrų šuo tokį dubenį lengvai gali sukandžioti ar dantimis palikti brėžius, kuriuose vėliau kauptųsi bakterijos. Kai kurie šunys būna alergiški plastikui, todėl ant snukio gali atsirasti alergijos požymių. Antra vertus, plastikiniai dubenėliai yra gana pigūs, juos paprasta prižiūrėti, o svarbiausia, jie nedūžta“, – sakė šunų mitybos ekspertė Iveta Šikšniuvienė.
Pasak specialistės, keraminiai dubenėliai taip pat turi savo privalumų ir trūkumų. Jie gali būti originaliai dekoruoti, pagaminti rankomis, juos lengva išplauti, galima plauti ir indaplovėje. Bene didžiausias tokių dubenėlių trūkumas – jie gali įskilti ir tapti nesaugūs šuniui, trūkio vietose taip pat dažnai kaupiasi bakterijos.
Dar vienos rūšies dubenėliai, kuriuos dažnai naudoja šunų augintojai, pagaminti iš nerūdijančio plieno. Tokie dubenėliai labai patvarūs, lengvai prižiūrimi, tačiau maistas ar vanduo iš jų lengvai išsilieja, nes indo paviršius gana slidus. Tokie dubenys nepasižymi originalumu, būna vienspalviai, be išskirtinio dizaino, tačiau praktiški.
Automatinės šėryklos
Lietuvoje kol kas nėra tikslių duomenų, kiek šunų augintojų savo keturkojus šeria naudodami automatines šėryklas. Dubenėlis su pritvirtintu ėdalo rezervuaru yra patogus įrengimas, kada reikia užtikrinti, jog jis visada būtų pripildytas vandens ir ėdalo. „Tokie dubenėliai šunų mitybos specialistų nėra rekomenduojami, nes sunku stebėti, kiek ėdalo šuo suėda per parą, ar nepersiėda, todėl šuns pašarą patariama dozuoti patiems“, – teigė Iveta Šikšniuvienė.
Jis tik šuo ir jam nesvarbu, iš kokio dubenėlio ėsti. Taip galvoja kas antras šunų augintojas, tačiau šunų mitybos specialistai su tokia nuostata nesutinka. Perskaitę šunų mitybos specialistės patarimus, gal ir Jūs savo smalsiam keturkojui padovanosite jo poreikius labiau atitinkantį dubenėlį.
Parengė Inga Lebrikaitė