Pradinis / Ne didmiesčių gyvenimas / 11 globotinių užauginusi pora: „Be vaikų būtume gyvenę tuščiai“

11 globotinių užauginusi pora: „Be vaikų būtume gyvenę tuščiai“

„Mums gera, kad pas mus atvažiuoja mūsų vaikai, glaudžiasi prie mūsų, kartu švenčia šventes“, – sako vienuolika vaikų kartu su vyru Algirdu globojusi ir šiuo metu jau dviem anūkais besidžiaugianti Zita Kaluževičienė. 2018 m. balandžio 23 d. visiems Kaluževičių šeimynos vaikams sulaukus pilnametystės, baigėsi šios šeimynos veikla.

Šią savaitę Z. ir A. Kaluževičiams už vaikų užauginimą padėkojo  Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Valė Gibienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė.

„Norime jums padėkoti už užaugintus  ir į gyvenimą išleistus vaikus. Linkime jums sveikatos ir kuo didžiausios sėkmės“, – sveikindama A. ir Z. Kaluževičius sakė Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Valė Gibienė. Ji už šeimynos veiklą, užaugintus ir dorai išauklėtus vienuolika likusių be tėvų globos vaikų Kaluževičiams įteikė Alytaus miesto savivaldybės mero Vytauto Grigaravičiaus pasirašytą padėką.

„Ištekėjau būdama 29-erių ir labai norėjau susilaukti vaikų. Deja, likimas taip lėmė, kad vaikų turėti negalėjau“, – pasakoja Z. Kaluževičienė. Tuomet Kaluževičiai pasiryžo globoti vaikus.

„Mane labai traukė Vaikų globos namai. Vieną kartą aš ėmiau ir apsilankiau juose. Vos pravėrusi vaikų globos namų duris ant sienos pastebėjau užrašą „Čia mūsų namai“. Jis, mano akimis žiūrint, toli gražu neatitiko to, ką juose pamačiau, – jie man priminė šaltus namus“, – savo pirmą apsilankymą Alytaus apskrities vaikų globos namuose prisimena Z. Kaluževičienė.

Vis dėlto pamatytas vaizdas Z. Kaluževičienės neišgąsdino, o noras turėti vaikų skatino siekti užsibrėžto tikslo. Pirmąjį vaiką Kaluževičiai savo namuose priglaudė 1993 m. Tai buvo penkiametis visiškai nekalbantis berniukas. „Teko daug dirbti tiek man, tiek logopedams, kad jis pradėtų kalbėti. Kiek vėliau šeimyną papildė  globojamo berniuko sesė ir palaipsniui mūsų šeimynoje globojamų vaikų vis daugėjo“, – prisimena Z. Kaluževičienė.

Zita džiaugiasi, kad visus vienuolika vaikų mielai priėmė tiek jos, tiek vyro giminaičiai. Anot jos, vaikų ryšys su giminėmis išliko stiprus, jie iki šiol mielai bendrauja su pusbroliais ir pusseserėmis. Zitą ir Algirdą džiugina ir tai, kad visi jos su vyru užauginti vaikai nenuėjo klystkeliais. Kad taip nenutiktų, Kaluževičiai įdėjo daug pastangų. „Stengėmės vaikus ugdyti, leidome jiems lankyti būrelius – cirką, Dailės ir Muzikos mokyklas. Tam negailėjome nei laiko, nei pinigų“, – sako Zita.

Kaluževičių globoti vaikai – penkios mergaitės ir šeši berniukai – jau kuria savo gyvenimus. Iš gausios šeimynos tik dvi merginos šiuo metu gyvena Kaluževičių namuose.

„Dabar, kai vaikai užaugo, dažnai prisimenu tuos laikus, kai pasiryžau globoti vaikus, ir dažnai pagalvoju, kokia buvau drąsi, juk iš Vaikų globos namų pasiimti  ir užauginti tiek vaikų – didelė atsakomybė, – sako Zita  ir priduria: – Džiaugiamės, kad padarėme šį darbą. Juk be vaikų būtume gyvenę tuščiai.“

Kaluževičių šeimyna buvo vienintelė šeimyna Alytaus mieste. Dabar ją keičia globėjai. Džiugu, kad tiek anksčiau, tiek dabar Alytaus miestas yra turtingas didelės širdies žmonių.

alytus.lt inf. ir nuotr.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top