Pradinis / Ne didmiesčių gyvenimas / Kad partizanų žygdarbio nepaliestų užmarštis

Kad partizanų žygdarbio nepaliestų užmarštis

Kovo 16 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta Nijolės Gaškaitės knyga „Pasipriešinimo istorija“. Dalyvavo partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė, istorikė Greta Kučinskaitė, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius.

Renginio vedėja bibliotekos renginių organizatorė Indrė Kondratavičiūtė minėjo, jog šiuo renginiu norima priminti bendruomenei apie artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, juk knyga – apie partizanus – žmones, kuriems rūpėjo valstybės ateitis, kurie kūrė valstybę. „Tokio masto ir trukmės partizaninis karas, koks vyko Lietuvoje, retas pasaulio istorijoje. Niekieno iš šalies neremiama ir nepalaikoma, maža tauta dešimtį metų priešinosi galingai totalitarinei valstybei, ką tik laimėjusiai Antrąjį pasaulinį karą. Ir tik po dešimtmečio brutalaus fizinio gyventojų naikinimo bei globalios propagandos kovotojų jėgos buvo palaužtos“, – citavo N. Gaškaitę.

Greta Kučinskaitė pasidalijo įžvalgomis apie partizanus ir partizaninį karą, minėjo knygos tikslą – atiduoti pagarbą partizanams, pasibelsti į šių dienų jaunuolių širdis, viliantis, kad partizanų žygdarbio nepalies užmarštis. Tekstų kalba lengvai įsimenama, tai mokslo populiarioji knyga, todėl patraukli daugybei skaitytojų.

 Istorikės Nijolės Gaškaitės veiklą ir pačią knygą išsamiai apibūdino Arūnas Dudavičius. Atkreipė dėmesį į originalių dokumentų, nuotraukų, partizanų spaudos pavyzdžių, atsiminimų, eilėraščių, partizanų vadaviečių ir kovų žemėlapių, partizanų biografijų, bunkerių planų, buities aprašymų gausą; profesionaliai atskleistą partizaninės kovos Lietuvoje taktiką atsižvelgiant į istorinius laikotarpius: 1944–1945 m. – spontaniškas visos tautos pasipriešinimas okupacijai, 1946–1948 m. – partizaninis karas, 1948–1953 m. – pasipriešinimo nuslopinimas ir vieningos partizanų karinės vadovybės koordinuojama veikla, padėjusi  pavergtoje valstybėje išsaugoti tautos gyvastį, vertybes; mažai kam žinomą 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vasario 16-osios deklaraciją – Lietuvos valstybės tęstinumą liudijantį teisės aktą.

Gražių minčių išsakė ir partizanų atminimo išsaugojimu džiaugėsi 92 metų sulaukęs partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, šalia kurio namų Kaščiūnų kaime įrengtas bunkeris, buvusi Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, savo išgyvenimus sudėjęs į knygą „Šalia mirties“.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta itin šiltai pasakojo apie dešimtmetį trukusią draugystę su Nijole Gaškaite. Jis su būreliu jaunų istorikų archyve rinko medžiagą, ten sutiko smulkutę, mielą moterį. Nijolė jiems dažnai atnešdavo tai unikalių nuotraukų, tai įdomių ir svarbių tekstų, surastų bylose. Jaunuoliai pasiūlė prisijungti prie jų grupelės ir kartu rašyti knygą. Išleista knyga „Lietuvos partizanai 1944–1953 m.“, kurios bendraautoriai – Nijolė Gaškaitė, Dalia Kuodytė, Algis Kašėta, Bonifacas Ulevičius. Vėliau autorių grupė įpareigota parengti tos pačios tematikos knygą, tik lengvai skaitomą, be mokslinių įmantrybių, suprantamą mokiniams, plačiajai visuomenei. Čia nepralenkiama buvo Nijolė, jos įtaigi, paprasta, graži kalba skyrėsi nuo kitų autorių kalbos stiliaus, todėl nutarta knygą patikėti Nijolei. Net ir sunkiai sirgdama Nijolė kalbėdavo apie tai, ką rašo, ką dar parašys, visuomet žavėjosi partizanų žygdarbiais, rūpinosi partizano Jono Žemaičio-Vytauto sūnumi, turinčiu negalią, vėliau už jo ištekėjo, parašė du romanus apie partizanus.

Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos istorijos mokytojas perskaitė pranešimą, Varėnos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ansamblis „Viltis“ (vadovė Gražina Kuodienė) atliko partizanų dainas.

Varėnos VB metodininkė Daiva Armonienė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top