Pradinis / Lietuviai svetur / Noras padėti karjeros kelio ieškantiems jaunuoliams lietuvę atvedė į Harvardo universitetą

Noras padėti karjeros kelio ieškantiems jaunuoliams lietuvę atvedė į Harvardo universitetą

Dvidešimt septynerių metų vilnietei Eglei Vinauskaitei pavydėtų daugelis apie studijų aukštumas svajojančių žmonių. Po ilgų metų svajonių jauna moteris pagaliau gavo tai, ko taip sunkiai siekė, – kvietimą studijuoti prestižiškiausiu pasaulyje tituluojamame Harvardo universitete JAV. Žmonių vystymosi ir psichologijos studijų magistro programoje studijuojanti E. Vinauskaitė teigė, kad JAV ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos skiriasi kaip diena ir naktis. JAV, pasak moters, nėra ne tik srautinių paskaitų, bet ir paprastų, studento iškaltus faktus tikrinančių egzaminų. Už Atlanto labiau vertinama studento motyvacija, aktyvumas, mokėjimas argumentuoti savo nuomonę. Tai, pasak pašnekovės, ten sudaro didžiąją dalį pažymio.

Prieš išvykdama į JAV E. Vinauskaitė Londone pati konsultavo savo karjeros kelio ieškančius jaunus žmones. Pabaigusi ekonomikos studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete Vilniuje, pašnekovė stažavosi įmonėje „Nestle Baltics“ ir „Procter & Gamble“ būstinėje Varšuvoje. Tačiau dabar E. Vinauskaitė teigia už Atlanto sužinojusi daug įvairių būdų padėti profesinio tobulėjimo siekiantiems žmonėms. Moteris tikisi per kelerius metus ir Lietuvoje įgyvendinti idėjas, kurias sau vis brūkšteli sąsiuvinio paraštėse. „O jei dar kas duotų prikišti nagus prie švietimo sistemos, būtų išvis gerai“, – teigė pašnekovė.

Ką, be ekonomikos studijų ISM, dar veikėte Lietuvoje tuo metu? Ar reikia studijuojančiam žmogui dirbti?

Aktyviai į visuomeninę veiklą įsitraukiau ketvirtajame bakalauro studijų kurse ir manau, kad tai padariau gerokai per vėlai.

Viešojoje erdvėje vis pabrėžiama, kaip svarbu savanoriauti tam, kad išsiskirtum darbo rinkoje, bet, mano manymu, šios priežastys labai paviršutiniškos. Mažai kalbama apie tai, kad studijų metais daugiau galimybių išbandyti save netikėtais amplua, pažinti savo pomėgius, stiprybes ir visa tai panaudoti renkantis karjeros kryptį.

Kaip ir kodėl jūsų mintyse atsirado Harvardas? Kokia buvo jūsų pagrindinė motyvacija visko atsisakius išvykti studijuoti į JAV?

Studijų mainų metu Vienoje (Austrija) patekau į aplinką, kur iniciatyva ir pasaulinės ambicijos yra norma. Jei atvirai, norėjau sau ir abejojantiems manimi įrodyti, kad, turėdama tikslą, įdėjusi daug darbo, galiu jį pasiekti. Dabar Harvardas nebeatrodo kaip kažkas ypatingo ir tėra tarpinė stotelė, bet tada, dvidešimtmetei mergaitei, kuri tenorėjo dirbti banke, kaip ir visi, tai buvo didžiulis dalykas.

Po ISM ekonomikos studijų kaip finansų analitikė dirbau prie socialinių projektų, kol nusprendžiau gilintis į jaunimo tobulinimo sritį ir įgyvendinti savo pačios idėjas. Taip sutapo, kad turėjau galimybę įmonę įkurti Londone, nors iš anksto ten vykti neplanavau ir į išvykimą pagyventi svetur žiūrėjau kaip į nuotykį.

Teko greitai suvokti, kad jei noriu, jog mano darbas turėtų rimtą poveikį jauniems žmonėms ir nebūtų tik pačios ego paglostymas, patirties ir turimų žinių šioje srityje nepakanka. Nesuprantu prasmės siekti magistro diplomo, „nes visi taip daro“. Atsirado natūralus poreikis mokytis toliau, jis ir tapo priežastimi pagaliau bandyti stoti į Harvardą.

Ar mokslas tokioje prestižinėje įstaigoje garantuoja gerą darbą?

Taip, po studijų Harvarde dažniausiai nedirba tik tie studentai, kurie patys pasirenka nedirbti. Mes juokaujame, jog, jei nori, kad atsidarytų kokios durys, reikia numesti „H bombą“ – paminėti, kad studijuoji Harvarde, – ir žmonės mielai sutinka skirti laiko pokalbiui.

Vis dėlto yra ir kita prestižinių universitetų pusė. Čia studentai stoja ne tam, kad gautų bet kokį darbą. Daug jų, ypač magistrantų (JAV stojant į magistro studijas jau reikia turėti bent kelerių metų darbo patirties), turi stiprius profilius ir varžosi dėl ypač konkurencingų darbo vietų.

Bet kuriuo atveju yra svarbu suprasti, jog plikas diplomas, kad ir koks prestižinis būtų, savaime darbo negarantuoja. Ne prasėdėtas laikas, o pasiekimai teikia didžiausią vertę.

Be to, darbo paieška yra dinamiškas ir aktyvus procesas, o ne vien CV išsiuntimas ir sėdėjimas. Rekomendacijos, palaikomi ryšiai su bendradarbiais, tinklaveika lemia didžiąją dalį sėkmės. Tiek ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, tiek Harvarde karjeros skyrius kala į galvas,  jog nuo pat studijų pradžios prašytume informacinių interviu, palaikytume ryšius su darbdavių atstovais, pavyzdžiui, kreiptumėmės į juos kaip į ekspertus kurso projektams tam, kad prireikus jau turėtume ryšį su jais.

Kokie įspūdžiai po daugiau nei pusmečio Harvarde? Gal galėtumėte išskirti vieną ar kelis dalykus, kurie jus labiausiai nustebino tokio lygio universitete?

Pažinus ne vien tik Harvardą, bet ir JAV švietimo sistemą apskritai, mane labiausiai nustebino požiūris į aukštąjį mokslą. JAV vos trečdalis populiacijos turi bakalauro diplomą ir apie 10 proc. turi magistro laipsnį. Universitetinis išsilavinimas čia nėra norma. Be to, kadangi vidutiniškai kas antras įstojęs iškrinta, vien universiteto baigimas – tų ketverių metų išgyvenimas – savaime turi vertę.

JAV yra visokių lygių aukštojo mokslo įstaigų, bet prestižiniai universitetai čia nenaudoja trijų dalykų, kurie, deja, yra Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ramsčiai. Čia beveik nėra vadinamųjų srautinių paskaitų, beveik nėra egzaminų ir visiškai nėra tolerancijos nepažangumui.

Harvarde labai retai galima rasti tradicinę paskaitą su dėstytoju, kelias valandas kalbančiu šimtui žmonių. Čia plačiai taikoma vadinamoji apverstos klasės (angl. „flipped classroom“) metodologija, kur studentas intensyviai ruošiasi paskaitai, namie perskaito teoriją, o klasės laikas naudojamas diskusijai apie medžiagą, geresniam jos suvokimui ir pritaikymui praktinėse situacijose. Iki pusės galutinio pažymio sudaro aktyvus dalyvavimas paskaitoje, todėl energingos ir apgalvotos studentų diskusijos yra didelė mokymosi proceso dalis.

Kodėl ten beveik nėra egzaminų? Kas juos pakeičia?

Egzaminai yra greičiau išimtis nei taisyklė dėl kelių priežasčių. Visų pirma JAV manoma, kad rašytiniai darbai ir kurso projektai yra tinkamesnis būdas patikrinti studento supratimą nei testai. Antra, žinojimas, kad bus vertinamas esminis dalyko supratimas, o ne skaidrių iškalimas, skatina studentus nuoširdžiai gilintis į medžiagą prieš paskaitas, per jas ir po jų.

Trečia, pedagogikos geroji praktika diktuoja, kad asmeninis interesas studentus motyvuoja ir įtraukia kaip niekas kitas. Būtent galimybė rašyti kursinius pasirinkta tema leidžia kiekvienam studentui gaunamą informaciją pritaikyti prie savo poreikių.

Ką patartumėte studijas baigusiam jaunam žmogui, kuris turi kompetencijų, bet nežino, ko iš tiesų nori gyvenime? Ar verta vytis laimės paukštę ir ieškoti tokio darbo, kurį žmogus šiaip galėtų dirbti net dykai?

Manau, kad žmogus darbe pasieks geresnių rezultatų ir labiau džiaugsis savo kasdienybe, jei jam pasiseks sugauti tą laimės paukštę. Bet vien suprasti, kur ta paukštė tupi, gali prireikti ne vienų metų. Dėl to absolventai ir sutrikę: kai tiek pasirinkimo, kaip jiems žinoti, kur patiks ir seksis?

Patarčiau nelaukti studijų pabaigos ir pradėti eksperimentuoti jau nuo pirmojo kurso: nebijoti keliauti į mainų programas ar tarptautinius studentų renginius, gauti mentorių, įsitraukti į studentų atstovybės veiklą, imtis kvalifikuotos savanorystės, įgyvendinti savo idėjas. Žodžiu, pasinaudoti visomis galimybėmis, kurios tik atsiveria.

Visada sakiau, kad eksperimentų ir klaidų kaina niekada nebebus tokia žema kaip studijų metais.

Šiame procese svarbu nebijoti rizikuoti, nuolat prašyti atgalinio ryšio, išmokti atsiriboti nuo pradinių lūkesčių ir gebėti save analizuoti. Remiantis tokiomis įžvalgomis ir reikėtų galvoti apie kitą žingsnį. Nereikia bijoti to nežinojimo. Manau, dauguma žmonių nežino, ko nori gyvenime, ir vien pasiryžimas vairuoti savo karjerą sąmoningai yra žingsnis į priekį.

 

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: