Pradinis / Lietuviai svetur / NORVEGIJA. Kovo 11-osios minėjimas Rogalande

NORVEGIJA. Kovo 11-osios minėjimas Rogalande

Kovo 9 dieną Malmheim mokykloje Rogalando lietuviai minėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Įžengus į pagrindines patalpas, dėmesį patraukė didžiulis paveikslas, pakabintas pačiame centre. Rogalando vaikų laisvalaikio centro „Draugystė“ auklėtiniai jau iš vakaro ruošėsi šiai šventei. Repetavo programos dalis, iš dalelių lipdė Gedimino pilį ir virš jos didžiulę plevėsuojančią trispalvę vaizduojantį piešinį.

Minėjimą vedė Laimutė Skiudulė. Toma Mačiulytė, aukštesniosios klasės moksleivė, pasipuošusi gintariniais karoliais, dalijosi savo sukurtomis eilėmis apie tėvynę. Vienas iš skambėjusių eilėraščių sukurtas šiomis dienomis. Jame atsispindi ir įvykiai Ukrainoje:

Daug metų slėpta pelenų debesy
Miegojai tu miegą nesaldų, neramų,
Ir mes su tavim taip užmigom visi,
Bet laisvės ugnis sieloj kaitriai pleveno.
Nors ir krykštė danguj alkani vanagai,
Kuriems kraujo dar vis neužtenka,
Nenuleidome rankų mes, tavo vaikai,
Nes meilė mūs tau niekada neišsenka.
Ir einam dabar mes išdidūs po žemę,
Išplėšę tėvynę iš priešo nagų,
Bet matom ir vėl beužgęstančią saulę
Ir ašaras liejam kitapus krantų.
Vėl upės raudonos, vėl aidi rauda,
Vėl vanagas klykia,
Jam dar negana.
Te mūs širdys sudegs
Su tenykštėm kartu,
Bet niekad neužges
Saulė tųjų krantų.

Laimutės sukurtos skaidrės, skambant E. Masytės dainuojamai dainai „Laisvė“, keisdamos viena kitą tarsi vartomi knygos lapai rodė istorines Lietuvos kovas už laisvę. O skaidrių tekstai pasakojo apie laisvės vertę: „Mes turime teisę būti laisvi, bet ši teisė pati savaime neateina. Ne gimstama laisvais, bet tampama. Ją reikia išsikovoti, o jos kaina yra didžiausia – gyvybės kaina. Ypač taip pažymėta mūsų tautos istorija: sukilimai, savanorių kovos, partizanų kraujas, kalėjimai ir trėmimai, disidentinė kova. O galiausiai šiandien minimos datos, 1990 metų Kovo 11-osios, auka – 1991 metų Sausio 13-oji. Mes turime nepamiršti tų, kurių dėka šiandien esame laisvi. Kad būtume laisvi, tauta turėjo nueiti sunkų kelią. Žmonių aukos dėka galime įsilieti į pasaulio bendruomenę ir tapti jos dalimi.“

„Draugystės“ auklėtiniai atliko muzikinę programėlę. Dainavo apie Lietuvą, jiems gitara pritarė mokytoja Orinta Auškalnytė.

Visi dalyviai dainavo Rogalando lietuvių labai pamėgtą Marijono Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“.

Vėliau vyko Rogalando lietuvių bendrijos metinis susirinkimas.

Pabaigoje Jūratė Jagminienė lepino labai skaniomis lietuviškomis vaišėmis.

Parengė Zenonas Mačiulaitis

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll To Top
%d bloggers like this: