Pradinis / Lietuviai svetur / NORVEGIJA. Lietuviškų mokslo metų pradžia Rogalande

NORVEGIJA. Lietuviškų mokslo metų pradžia Rogalande

Paskutinį rugpjūčio sekmadienį, pasibaigus atostogų laikotarpiui, Rogalando lietuviai pradėjo naujus lietuviškus mokslo metus, žiūrėjo filmą „Trispalvis“, atidarė lietuvišką kavinę, bendravo ir klausėsi Vytauto Landsbergio ir Ievos Narkutės koncerto.

Šiemet naujus mokslo metus vaikai pradeda kitoje mokykloje – Maudlando, Hommersåke. Nors šioje mokykloje mokslo metai pirmi, tačiau lietuviai jau spėjo joje įspausti pėdsakus: čia treniravosi lietuvių krepšinio komanda „Hobas“, vyko lietuvių kalbos ir kultūros keturių dienų seminaras, Šeimų šventė. Pasipuošusios skrybėlaitėmis, retro stiliumi, tarsi iš tarpukario Lietuvos laiko slenkstį peržengusios ir atsidūrusios XXI amžiuje, programą pradėjo Rogalando vaikų laisvalaikio centro „Draugystė“ mokytojos. Scena buvo papuošta skėčiais siekiant sukurti Merės Popins dvasią. Mokytojos dainavo dainą apie mokyklą, paskelbė per vasarą kurtas mokyklos taisykles, pristatė iš Lietuvos atvykusį svečią Vytautą Landsbergį. Vytautas grojo gitara, kartu su vaikais dainavo lietuvių liaudies dainas. Nepamiršo ir tėvelių: įtraukė juos į dainavimą ir, kartodamas ilgus posmus, tikrino jų atmintį. Uždavinėjo vaikams mįsles, o aktyviausiems galvočiams ir stropiausiems dainininkams dovanojo savo kūrybos knygų ir kompaktinių plokštelių.

Mokslo metų atidarymo programai einant į pabaigą suaugusieji rinkosi kitoje patalpoje žiūrėti Vytauto Landsbergio filmo „Trispalvis“. Kūrėjas pristatė filmo idėją, kūrimo procesą, kilusius iššūkius. Filmas pasakoja apie Lietuvos partizanų kovas, skaudų žmonių likimą sudėtingu ir dramatišku pokario laikotarpiu, kai mūsų tauta svetimų buvo išblaškyta po Rytų ir Vakarų pasaulius: vaikai buvo atplėšti nuo tėvų, broliai – nuo seserų, vyrai – nuo žmonų. Neretai žmonės buvo žudomi artimųjų akivaizdoje. Ir net tada tauta surado savyje jėgų susitelkti ir priešintis pavergėjams. Epizoduose matant, kaip mano tautą gyvą mėsinėja, buvo sunku tvardyti emocijas. Mintyse šnabždėjau: „Laikykis, aprimk, nepratrūk.“ Pasakojančių partizanų, ryšininkių laikas tiksi gyvenimo raidos pabaigoje. O kiek daug jie dar turi papasakoti. Jų šviesūs veidai, akių skaidrumas liudija ištikimybę žmoniškumui iki gyvenimo pabaigos.

Filme vaizduojama epizodinė romantinė meilės istorija, nenusileidžianti legendine tapusiai Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės istorijai. Panašiomis peripetijomis ir išbandymais vystosi ir Jono Kadžionio-Bėdos ir Malvinos Gedžiūnaitės-Sesutės jausmų drama. Šį ryšį brandina rizika, vargas, pavojai, išsiskyrimas, ilgesys, ištikimybė. Tai mūsų tautos istorijos perlai, o kartu ir liudijimas vartotojiškai visuomenei, kokios yra tikrosios vertybės, kas yra žmoniškumas. Tai didžiulis kūrybinis šaltinis, iš kurio galima sukurti pasididžiavimo vertą pasakojimą apie tvirtos dvasios žmones, taurius jausmus, aukščiausios prabos vertybes, išliekančias ribinėmis situacijomis.

Filme pasirodo ir jaunosios kartos atstovai – Ieva Narkutė dainuoja, Martynas Levickis groja. Tai tarsi dabarties metafora: kokia tauta tapo persiorganizavusi, atsigavusi po sudėtingo išbandymo ir gniuždymo proceso, kaip kuria ateitį toliau. Filmui pasibaigus stojo tylos pauzė. Ore tvyrojo visiems pažįstamas ir visus jungiantis jausmas. Mes visi – tos pačios tautos vaikai. Pažvelgiau į susikaupusius tautiečius – kiekvienas mūsų širdyje nešiojamės dalį to laikmečio.

15 valandą rinkomės Riska Båtforedning på Hommersåk namuose. Čia buvo atidaryta lietuviška kavinė. Kiekvieną sekmadienį lietuvius džiugins skirtingi lietuviški tradiciniai valgiai. Viktorija ir Ugnius Jagminai vaišino patiekalu, primenančiu mūsų tautos pasididžiavimą – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – ir dabartinės visuomenės kūrinį – laisvą, nepriklausomą Lietuvą. Jie paruošė garsiuosius didikus Radvilas menantį patiekalą – mėsos suktinių, papuoštų geltonos, žalios ir raudonos spalvų žalumynais.

Numalšinę kūnišką alkį, padedami V. Landsbergio ir I. Narkutės, pradėjome malšinti dvasinį – tapatybės – alkį. Vytautas ir Ieva sugriovė sienas tarp mūsų ir atvėrė kanalus savo kūrybinei versmei. Nuostabus bendravimas, kai kūrinys atliekamas įvedant klausytojus į jo atsiradimo aplinkybes, kūrybinę aplinką, leidžia užčiuopti tą virpančią stygą, kuri virpino kūrėją.

Parengė Zenonas Mačiulaitis

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll To Top
%d bloggers like this: