Pradinis / Lietuviai svetur / NORVEGIJA. Lietuvių kalėdinė vakaronė Rogalande

NORVEGIJA. Lietuvių kalėdinė vakaronė Rogalande

Pirmąjį gruodžio šeštadienį Rogalande nei maži, nei dideli neliko dėmesio nuošalyje. Kalėdinę dovaną – šventinę vakaronę – dovanojome vieni kitiems.

15 val. vaikų laisvalaikio centro „Draugystė“ mokytojos kvietė vaikučius ir jų tėvelius į Kalėdinę šventę. Hommersåk Riska salės pastogė priglaudė apie 300 dalyvių. „Draugystės“ auklėtiniai parodė spektaklį pagal Aurelijos Čeradaitės knygą „Eželio Kalėdos“. Vaikai dėvėjo personažų drabužius, mokytojos virto pasakų herojėmis.

Programa prasidėjo filmuku: Į Auksės sapną pasibeldžia Eželis ir klausia, kas yra Kalėdos. Ji pasako Eželiui, kad yra lietuvė, kad Lietuvoje prieš Kalėdas švenčiamos Kūčios. Prie balta staltiese uždengto stalo susirenka visa šeima. Po staltiese padedama šieno, o ant salo – 12 valgių. Šeimos nariai laužo kalėdaičius ir jais dalijasi, mėgaujasi kūčiukais, traukia šiaudą iš po staltiesės ir buria savo gyvenimo ilgumą. O jei Eželis užsuktų į tvartą, tai išgirstų net gyvulius kalbant.

Tada į vaidinimą buvo įtraukti visi dalyviai. Jie rašė svajones ant angeliukų ir kabino juos ant eglutės. Mažiausieji susirinkusiesiems atliko dainą „Telebimbam Kalėdos“, o didžiausieji – dainą „Paskutinės Kalėdos“. Visi žaidė žaidimą „Stovi miške nameliukas“. Galiausiai Senelis neatlaikęs daugiau nei šimto vaikų žvilgsnių, pradėjo dalyti dovanas.

Nurimus vaikų šventės šurmuliui ir tamsai pasiglemžus dieną, į tą pačią Rogalando lietuvių istorija alsuojančią salę rinkosi suaugusieji. Šiai šventei buvo pradėta ruoštis jau prieš gerą mėnesį. Dalyviai siuntė pinigus į bendrijos sąskaitą, už juos buvo nupirkta maisto. Labiausiai nusipelnę bendruomenės atstovai – aukso vertės žmonės, kuriuos išrinko patys bendruomenės nariai, į vakaronę ėjo nemokamai.

Šaltuko paglostytus, peržengusius slenkstį tautiečius organizatoriai pasitiko su karšto kalėdinio vyno taurėmis.

Staigmeną pateikė šeimininkės – nuo valgių gausybės lūžo stalai. Prie stalų šmirinėjo ežiukai su spygliukais, ratus sukdami aplink lietuviškas mišraines. Viduryje gulėjo zuikis, o aplink jį „Gulbių ežerą“ šoko išsirikiavusios vištų šlaunelės. Dešrų griežinėliai tūnojo susispaudę tarsi spyruoklės, ketindamos tuoj tuoj pašokti. O meniškai papuošti sumuštinukai pozavo dailiuose padėkluose. Estetiškai sukomponuotos širdelės draugavo su žvaigždutėmis, o skrituliai sutarė su kvadratais. Išdidžiai stovėjo šakočiai, atkišę savo ragus, tarsi bandydami ginti savo orumą. Šimtalapio medaus ir aguonų aromatas nepaliko vilčių atsisakyti šio skanėsto. Žinodamas tautiečių sentimentus, karališkas pozicijas užėmė padažų pataluose paskendęs kugelis. Prie tokio gausaus stalo tikrai jautėmės kaip Lietuvoje. O svečiai norvegai galvojo, kas čia geriau gyvena, – mat jie kukliau vaišinasi.

Tautiečius sveikino naujas Stavangerio ir Bergeno lietuvių kapelionas Oskaras Petras Volskis ir RLB pirmininkas Saulius Trepekūnas. Krikščioniškas giesmes, pritariant gitarai, giedojo Linas Kučinskas. Vakaro žvaigždė buvo Laimute Skaudulė – ji vadovavo vakaronei taip, kad užduotys vijo užduotis.

Kiekvienas dalyvis išsirinko lape pavaizduotą patinkantį medį, o tipažą pagal medžio išvaizdą atskleidė renginio vedėja. Kalėdos – stebuklų metas. Kažkokiu mistiniu būdu tik žodžiai apie gerąsias būdo savybes pasiekė mūsų ausis.

Susirinkusieji grupėmis ruošė po skirtingos muzikos žanro pasirodymą. Už sumanumą buvo apdovanoti dainomis. Išrinkti grupių atstovai demonstravo porinio šokio meistriškumą, pasirodymus vertino kompetentinga komisija. Viskam surašyti vietos per maža – nuoboduliui tą dieną vietos tikrai nebuvo.

Nors oficialioji dalis buvo neseniai prasidėjusi ir apie šokį dar niekas negalvojo, vos suskambus dainai „Trys milijonai“, pirmos patriotinio spaudimo neatlaikė emocingosios merginos, o paskui jas pagal visuotinį traukos dėsnį patraukė ir vaikinai. Tokia pradžia leido spėti, kad šis vakaras bus šiaurietiškai ispaniškas. O Linas Tautkevičius, išnaudodamas tokią progą, be skrupulų fotoaparatu gaudė kadrus.

Pagaliau sulaukėme gana pažangiojo Kalėdų Senelio. Jis atsivedė dvi jaunyste sirpstančias snieguoles, motyvuodamas tuo, kad senatvė trukdo tokiam darbui. Tačiau Seneliui net ir tų dviejų gražuolių neužteko. Eiles sakančias ir daineles dainuojančias lietuvaites mielai kvietė prisėsti ant kelių. Sumaišties įnešė netikėta atomazga: jis visai neprieštaravo ant jo kelių atsidūrus vaikinams. Pradėjome įtarinėti: gal tai ne lietuviškas Senelis? Bet po akimirkos prisiminėme, kad tai pažangusis senelis, ir mūsų abejonėms neliko pagrindo.

Smagu linksmintis ir šventes švęsti savo kultūrinėje aplinkoje. Bendrauti lengva, vienas kitą suprantame iš pusės žodžio. Kad įvyktų ši šventė, prireikė daug darbo. Kad vaikai lietuviškas dovanėles gautų, rūpinosi Linas Tautkevičius. Joms priglausti laikinai skyrė pusę savo buto. Negana to, norinčiųjų dovanų atsirado tiek, kad reikėjo užsakyti papildomą jų kiekį. Būdama tarpininke tarp organizatorių ir tėvelių, prisiimdama ir buhalterės pareigas, nematomą darbą padarė Kristina Maurušaitienė. Ji nutiesė raudoną kilimą, kuriuo beliko tik pereiti. Viktorija ir Ugnius Jagminai, Jūratė ir Jevgenijus Zelenkovai su šaunia komanda įdėjo daug jėgų gamindami valgius ir rūpindamiesi dalyvių sotumu. Visi dalyviai ir tie, kurie nepaminėti, savanoriavo. Savo darbus ir sugebėjimus nešėme į bendrą aruodą, iš jo sėmėsi visi.

Parengė Zenonas Mačiulaitis
Nuotraukos Lino Tautkevičiaus

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll To Top
%d bloggers like this: