Pradinis / Lietuviai svetur / Nuo majų sugalvoto „krepšinio“ iki Adomaičio likimo

Nuo majų sugalvoto „krepšinio“ iki Adomaičio likimo

Oficialiuose šaltiniuose teigiama, kad lietuvių antroji religija (o gal daug kam ir pirmoji?) užgimė 1891 m. gruodžio 21 dieną – beveik prieš pat šv. Kalėdas, kai dr. Jamesas Naismithas Springfilde (JAV) sumąstė naują žaidimą su kamuoliu, skirtą užimti žiemą salėje sportuoti turintiems mokiniams.

Krepšinio išradėjas škotų kilmės kanadietis dr. Jamesas Naismithas su žmona Maude Evelyn Sherman, 1891 m. išmėginantis krepšinio žaidimą savo namų aplinkoje

Laurynui R. Misevičiui besilankant istorinėse majų miesto Čicen Icos vietovėse, vietinis lietuvių krepšinio gerbėjas išprašė padovanoti vardinius marškinėlius su Misevičiaus pavarde

Tačiau jau prieš 900–1100 metų dabartinės Meksikos pietrytinėje dalyje gyveno majų gentys, garsėjusios sumanumu, drąsa ir tuometį laikmetį pralenkiančiu intelektu… Ne veltui iki šiol puikiai žinome ne tik majų išrastą kalendorių, bet ir tuomečių čiabuvių sukurtą rašto sistemą, lankome būtent jų pastatytą vienu iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų tebelaikomą Čicen Icos (Chichen Itza) piramidę. Bet kur kas mažiau esame girdėję apie tuo „auksiniu“ laikotarpiu majų miesto karžygių sugalvotą žaidimą su kamuoliu, kuris buvo žaidžiamas maždaug dabartinio amerikietiškojo futbolo aikštėje, nuo pat mažens siekiant išugdyti vyrišką jėgą, greitį, ištvermę, neretai paprasčiausiam išgyvenimui reikalingą agresiją ir netgi begalinį žiaurumą. Į vieną populiariausių pasaulyje žaidybinių sporto šakų, kurios 127-ąjį oficialų gimtadienį paminėjome vos prieš keletą dienų, – krepšinį – panašaus žaidimo metu majai rungėsi lauke ant akmenimis grįsto grunto septyni prieš septynis, įskaitant maždaug metru aukščiau palypėjusį komandos kapitoną. Šis gavęs nedidelį kamuoliuką savo ruožtu stengdavosi jį nukreipti į 7 metrų aukštyje pakabintą krepšio pavidalo lanką. Vis dėlto, pasiekęs išsvajotą tikslą, geriausiu žaidėju pripažintas karžygys susilaukdavo šiais laikais sunkiai suvokiamo paties žiauriausio likimo: jis būdavo paaukojamas dievams išsyk po nutraukto žaidimo. Majai tokią žiaurią bausmę laikydavo aukščiausio lygio pripažinimu, nes, jų įsitikinimu, iškart po lemiamo metimo pasižymėjusiam sportininkui nukirtus galvą šis pakliūdavo į amžinąjį gyvenimą rojuje. Kaip jums visa tai skamba XXI amžiaus kontekste?

Dabar majų ir kitų indėnų genčių palikuonių – Meksikos vyrų krepšinio rinktinė, kuri dar 1936 m. laimėjo olimpiados bronzą, o vos prieš penkerius metus (2013-aisiais) pateikė didžiulę sensaciją nugalėjusi pagrindiniame Šiaurės ir Pietų Amerikos turnyre Amerikos taurėje (FIBA AmeriCup), išgyvena ne pačius geriausius laikus: jau prarado galimybę patekti į 2019 m. Kinijoje rengiamą pasaulio čempionatą, nors daug kam netikėtai dar šių metų birželį Mechike vykusiose atrankinėse rungtynėse sugebėjo įveikti grėsmingus varžovus iš kaimyninių Jungtinių Valstijų rezultatu 78:70. Beje, meksikiečiai šio mėnesio pradžioje FIBA paskelbtame pasauliniame reitinge užima 14 vietą, kuriame lietuviai yra šešti, o mūsų kaimynai latviai minimaliai atsilieka nuo Meksikos ir yra 15-ieji. Šiandien, prisijungdami prie šventinių palinkėjimų visiems Lietuvos krepšinio gerbėjams, tikėkimės, kad mūsų vyrai tinkamai atstovaus Nemuno kraštui kitą rudenį vyksiančiame pasaulio čempionate, o po jo niekas nedrįs prašyti „nukirsti“ vyr. trenerio Dainiaus Adomaičio galvos, nors pagal senuosius majų papročius galbūt tai ir reikštų didžiausią garbę ir įvertinimą!

Laurynas R. Misevičius (specialiai Lietuvai iš Čicen Icos, Jukatano, Meksikos)

Ingridos Misevičienės nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: