Pradinis / Nuomonė / Verslo bendruomenė: „Mokesčių reforma turi teigiamų aspektų, pensijų reforma – žingsnis į praeitį“

Verslo bendruomenė: „Mokesčių reforma turi teigiamų aspektų, pensijų reforma – žingsnis į praeitį“

200 tūkst. darbo vietų sukūrusias įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) LR Vyriausybei siūlo papildomas priemones, padėsiančias efektyviau reformuoti mokesčių sistemą ir mažinti šešėlinę ekonomiką. Kartu LVK perspėja, kad planuojama pensijų sistemos reforma reikštų šalies žingsnį atgal: pasirinktas modelis prieštarauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare Lietuva taps jau šį mėnesį, rekomendacijoms, ir kelia klausimą, ar adekvačiai reaguojama į sudėtingus demografinius iššūkius.

„Mūsų konfederacija, kurios nariai drauge sukuria ketvirtadalį šalies BVP, kruopščiai išanalizavo paskelbtų mokesčių ir pensijų reformų įtaką darbdaviams bei darbuotojams. Pritardami esminėms mokesčių pertvarkos gairėms, siūlome papildomas priemones, kurios padėtų užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Tačiau tikrai negalime pritarti siūlomam pensijų reformos modeliui – jo įgyvendinimas mažintų gyventojų pasitikėjimą valstybe, o šalies verslui gyvybiškai svarbu, kad jauni ir išsilavinę šalies piliečiai liktų Lietuvoje, čia kurtų savo ir savo šeimos ateitį bei sukauptų finansinę pagalvę senatvei“, – sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

LVK pateikė siūlymų paketą dėl Vyriausybės planuojamų mokesčių reformos bei šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių.

„Verslo visuomenės manymu, tikslinga apmokestinti valstybės įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą – tai leistų jį naudoti efektyviau. Taip pat siūlome palaipsniui mažinti laikinąjį pridėtinės vertės mokestį, nuo 21 proc. tarifo žingsnis po žingsnio grįžtant prie 18 proc. lygio. Stiprinant mokestinės aplinkos ilgalaikiškumą, prašome nustatyti 3 metų laikotarpio akcizų politikos gaires. Be to, siūlome įvesti 0 proc. pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui – tai skatintų užsienio investicijas, darbo užmokesčio augimą“, – sakė Marius Dubnikovas, LVK Mokesčių komisijos pirmininkas.

M. Dubnikovas kartu pabrėžia, kad dalis planuojamų mokestinės aplinkos ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių atitinka verslo interesus: „Palaikome nuostatas išplėsti NPD taikymą – tai skatins vidurinės klasės stiprėjimą. Teigiamai vertiname ir „lubų“ „Sodros“ mokesčiams įvedimą bei nuoseklų šių „lubų“ mažinimą, nes tai skatins darbo vietų steigimą aukštos kvalifikacijos specialistams.“

LVK palankiai vertina ir pasiūlymą konsoliduoti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas – tokiu būdu gyventojai matys realią darbo vietos kainą ir nuo jos sumokamus mokesčius.

Vyriausybės siūlomas pensijų reformos modelis, pasak LVK priklausančios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos nario Tado Gudaičio, finansiškai nenaudingas daugeliui dabartinių sistemos dalyvių.

„Pensijų sistemos pertvarka gali susilpninti II pensijų pakopą ir sumažinti gyventojų motyvaciją kaupti joje lėšas senatvei, nes ketinama palikti tiek atdarų „langų“ įsitraukti į kaupimą ir jo atsisakyti, kad situaciją galima palyginti su amžinu skersvėju. Valstybės pažadai teikti subsidijas dirbantiesiems labai trapūs ir neapibrėžti, be to, nenaudingi kaupiantiesiems, nes vien pakeitus kaupimo formulę vidutiniškai vienas asmuo prarastų apie 5–9 tūkst. eurų santaupų. Nepamirškime ir to, kad teisėti lūkesčiai atstatyti per krizę sumažintus pervedimus vis dar yra ignoruojami, o mes matome nedžiuginantį precedentą, kai valdžia bando apeiti Konstitucinio Teismo sprendimą, rizikuodama ieškiniais teisme“, – perspėja T. Gudaitis.

Pirminiais vertinimais, reforma gali pažeisti LR Konstitucinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą  dėl finansų krizės metu sumažintų pensijų kaupimo įmokų kompensavimo. Įgyvendinus pateiktus siūlymus, pensijų fondų dalyviai, šiuo metu kaupiantys pagal modelį 2+2+2, o nuo 2020 m. – pagal jau patvirtintą modelį 3,5+2+2, galėtų kreiptis į teismą dėl prarandamų santaupų.

Pasak LIPFA valdybos nario, pensijų reformos autoriai ignoruoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimą, jog dabartinis 2+2+2, o nuo 2020 m. nustatytas 3,5+2+2 modelis veikia efektyviai ir yra siektinas. LVK nuomone, pasirinkę šį modelį, kurio efektyvumą įvertino EBPO, gyventojai nebeturėtų būti verčiami rinktis iš naujo.

„Keista, kad, Lietuvai vos gavus kvietimą prisijungti prie EBPO, jau nusprendžiama ignoruoti šios prestižinės tarptautinės organizacijos rekomendacijas. Ne mažiau keistas ir pats noras pensijų sistemą reformuoti iš esmės – juk prieš ketverius metus ji jau buvo reformuota. Tokiu būdu pakertamas gyventojų pasitikėjimas tiek vyriausybės sprendimų ilgaamžiškumu, tiek pačia valstybe. Darbo vietos Lietuvoje tokiu atveju irgi tampa mažiau patrauklios, o darbingo amžiaus kvalifikuoti specialistai, kurių mums nuolat trūksta, skatinami rinktis darbo vietą ten, kur galėtų susikurti didesnį saugumą senatvėje“, – pažymėjo LVK prezidentas V. Sutkus.

Jei valstybė vis dėlto nuspręs pertvarkyti dalyvavimo pensijų sistemoje formulę, LVK siūlo numatyti ne 2 proc., o 3 proc. valstybės paskatos dydį, įvedant formulę 4+3. Tarp kitų LVK siūlymų – sudaryti galimybes visiems norintiems visa apimtimi įsitraukti į kaupimą iš karto, padidinti dabar numatytą 3 įtraukimų skaičių, iki 50 metų pailginti į kaupimą įtraukiamų asmenų amžių.

„Kaip verslo organizacija, mes keliame klausimą, ar skubota, paknopstomis kuriama pensijų reforma nesumažins konkurencijos rinkoje. Užmojis Lietuvoje iškart perpus mažinti atskaitymo mokestį, kas galėtų ir yra daroma trilijonus JAV dolerių pensijų santaupų valdantiems Amerikos pensijų fondams, gali priversti trauktis rinką, kurioje ir dabar yra vos 5 žaidėjai. Norime greitai, efektyviai ir pigiai, tačiau gali išeiti blogai, neapgalvotai ir brangiai. O valstybės biudžetas ir toliau braškės, vis augant pensijų poreikiui ir finansinei naštai“, – teigia V. Sutkus.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top