Pradinis / Emigrantai – Lietuvos dalis / Organizacijos „Airijos lietuviams rūpi“ įkūrėja: „Stengiamės garsinti Lietuvą vien gerais žodžiais ir darbais“

Organizacijos „Airijos lietuviams rūpi“ įkūrėja: „Stengiamės garsinti Lietuvą vien gerais žodžiais ir darbais“

Jei kas pasakytų, kad lietuviai yra išsibarstę po visą pasaulį, negalėtume ginčytis. Nemažai tautiečių išvyksta ieškoti laimės svetur. Airija – šalis, į kurią gyventi ir dirbti atvyksta dažnas lietuvis. Tačiau ar tai reiškia, kad šie žmonės visiškai atsiskiria nuo mūsų valstybės ir tautos? Žinoma, ne! Tai įrodo Airijos lietuvių būrimasis į grupes, bendruomenes ir kitas organizacijas, lietuviškų tradicijų puoselėjimas ir pagalba tėvynainiams. Vienas tokių pavyzdžių yra jauna, bet entuziastinga organizacija „Airijos lietuviams rūpi“, kurios įkūrėją šiandien ir kalbiname.

Rita Lamsargytė-Mockė jau dvylika metų gyvena Airijoje, tačiau su Lietuva ją sieja ypač glaudūs ryšiai. Ji kartu su labdaros organizacija „Airijos lietuviams rūpi“ beveik penkerius metus yra tarsi tiltas tarp dviejų šalių. Organizacijos savanorės, tikėdamos, jog kiekvienas gali skleisti gerumą, skiria savo laiko ir pastangų prasmingiems darbams. Airijoje žmonėms, sergantiems sunkiomis ligomis, gydymą kompensuoja valstybė, o Lietuvoje situacija nėra tokia gera, tad iniciatyvos tikslas – suvienyti Airijos lietuvius, įmones bei organizacijas, kurie gali padėti ir paremti vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis.

Į Airiją atvedė meilė

Iš Raseinių kilusi pašnekovė į Airiją atvyko 2007-aisiais. Prieš tai ketverius metus gyveno ir dirbo Vokietijoje, o grįžusi į Lietuvą taip gerai jautėsi, kad sakydavo niekada daugiau neišvyksianti. Tačiau meilė sujaukė visus planus – Rita sutiko savo būsimą vyrą ir išvyko paskui jį į Airiją, kur jis tuo metu gyveno ir dirbo. „Todėl dabar labai dažnai mėgstu kartoti posakį „niekada nesakyk niekada“, – šypsosi.

Gyvenimo trapumo suvokimas įkvėpė kilniam tikslui

Neretai sakoma, kad skaudūs gyvenimo įvykiai ir asmeniniai lūžiai pakeičia žmogų – verčia pažvelgti į pasaulį kitomis akimis. Taip atsitiko ir mūsų pašnekovei – patyrusi kelis sukrėtimus iš eilės ji ėmė geriau suvokti gyvenimo trapumą ir globaliau mąstyti apie aplinkinių problemas. „2012 metais nuo onkologinės ligos mirė mano geriausia draugė. Metus buvau šalia, iš labai arti mačiau žmogaus kovą su mirtimi. Deja, draugė pralaimėjo šią kovą būdama 36-erių. Vėliau, 2014-aisiais, mūsų jauniausias sūnus susirgo pirmojo tipo cukriniu diabetu – klastinga liga, kuri reikalauja nuolatinės kontrolės.“ Šios nelaimės apvertė Ritos gyvenimą aukštyn kojomis, privertė trumpam sustoti ir susimąstyti, kokia brangi yra kiekviena akimirka.

Prieš tai nuolat kažkur skubėdavusi, didžiąją dalį savo laiko skirdavusi karjerai, moteris suprato, kad daug svarbiau yra būti su šeima, džiaugtis gyvenimu ir veikti ką nors prasmingo. Ir nors Rita visuomet buvo empatiška ir jautri, stengėsi padėti kitiems, tačiau būtent šios skaudžios patirtys paskatino pasinerti į labdaringą veiklą.

Per penkerius metus – dideli darbai

Organizacijos „Airijos lietuviams rūpi“ steigėja prisipažįsta, kad pirmiausia ėmė daryti gerus darbus, o tik vėliau įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją: „2014-aisiais pirmą kartą dalyvavome mugėje Dubline – pardavinėjome vaikų darbelius taip kviesdami Airijos lietuvius prisijungti prie bendro gražaus tikslo – padėti sergantiems vaikams Lietuvoje. Po mugės galvoje sukosi mintys apie šią iniciatyvą, tad nusprendėme surengti vakarienę ir pakviesti draugus, kurie palaikytų mūsų idėją. Tačiau norinčių prisidėti žmonių skaičius nustebino. Vakarienė draugų būrelyje virto labdaros vakaru, kuriame dalyvavo 120 žmonių“, – prisimena Rita.

Šiais metais organizacija švęs penktąjį gimtadienį. Atrodo, kad penkeri metai – tai visai nedaug, tačiau per šį laikotarpį nuveikta nemažai reikšmingų darbų: „Per šiuos metus surinkta ir skirta daugiau nei 130 tūkst. eurų onkologinėmis ligomis sergančių vaikų šeimoms paremti, medicinos įrangai pirkti, slaugos priemonėms, nekompensuojamiesiems vaistams, „Mamų unijos“ projektui „Svečių namučiai“ bei vaikų svajonėms. Taip pat padedame pirmojo tipo diabetu sergantiems vaikučiams ir kitiems, kurie kreipiasi pagalbos“, – pasakoja pašnekovė.

Kadangi organizacijos „Airijos lietuviams rūpi“ savanorės dirba negaudamos jokio pelno ir geriems darbams ne visada gali skirti tiek laiko, kiek norėtų, kartais prireikia kitų lietuvių pagalbos organizuojant renginius, taip pat jungiamasi prie kitų tautiečių organizuojamų veiklų. „Kasmet vyksta kibinų savaitgaliai, krepšinio turnyrai, kuriuos organizuoja „Žalgirio“ ambasada Airijoje, futbolo turnyrai, organizuojami „Baltic Unidet FC“. Džiugu, kad sporto renginiuose ne tik kovojama dėl pergalių, bet ir padedama tiems, kurie kovoja už savo gyvybę. Labdaros turnyrus taip pat kasmet rengia „IASCaire Feeder Fishing Club“ žvejų klubas. Dalyvaujame mugėse, kurias organizuoja bendruomenės įvairiuose Airijos miestuose, kasmet rengiame labdaros vakarienes“, – pasakoja Rita.

Savo keliu organizacija „Airijos lietuviams rūpi“ eina mažais, bet tvirtais žingsneliais, išvengdama didelių kliūčių. „Nuo pat veiklos pradžios sutikau be galo daug geranoriškų žmonių. Vienus paraginam, kiti patys prisijungia“, – sako R. Lamsargytė-Mockė. Anot jos, per kelerius metus organizacijos nariai tapo viena maža šeima, renginiuose sutinkami vis tie patys žmonės, kurie visada nuoširdžiai palaiko ir skatina žengti pirmyn. Reikėtų paminėti, kad organizacija, vykdydama savo misiją, sulaukia ir gimtinėje likusių bendraminčių palaikymo. Anksčiau stebėję Lietuvoje įsikūrusios „Mamų unijos“ veiklą, dabar organizacijos „Airijos lietuviams rūpi“ nariai glaudžiai bendradarbiauja su šiuo paramos ir labdaros fondu – gauna informacijos apie šeimas, kurioms reikalinga pagalba, tariasi, kam turėtų būti skirtos lėšos, kuria bendrus projektus.

Valandėlės su tautiečiais prie kavos puodelio tampa vis brangesnės

Kone kiekviena Ritos diena sukasi gerų darbų karuselėje – įvairios labdaros akcijos, mugės, sporto varžybos ir kiti renginiai… Paklausta, kaip viską spėja, moteris šypsosi: „Svarbiausia – išmokti planuoti savo laiką ir, aišku, turėti noro – tada viskas įmanoma. Be to, turime puikią savanorių komandą – saujelę mamų, draugių, kurios visuomet pasirengusios padėti. Sporto varžybas, kaip ir minėjau, organizuoja krepšinio ir futbolo mėgėjai – mes tik padedame, kuo galime.“ Itin daug prie organizacijos veiklos prisideda Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje, lietuvių bendruomenės, Airijos lietuvių bėgikų klubas, lietuviškos „4 vėjų“ mokyklėlės. Taip pat įvairios lietuvių įmonės ir organizacijos bei daug pavienių Airijoje gyvenančių tautiečių.

Be pagalbos likimo nuskriaustiesiems, R. Lamsargytė-Mockė kartu su vyru didelę dalį laiko skiria sūnaus ligos kontrolei. Anot Ritos, ypač pradžioje būdavo labai sunku, teko gerokai sumažinti darbo krūvį, nes reikėjo nuolat būti su vaiku. „Jam šiuo metu devyneri ir savarankiškai jis dar negalėtų pasiekti gerų rezultatų, reikalingas griežtas dienos režimas“, – sako moteris. Tačiau, nepaisant visų likimo išbandymų, mūsų pašnekovė yra kupina vidinės stiprybės. Ji stengiasi skirti laiko tiek organizacijos darbams, tiek šeimai, tiek sau. Rita mėgsta aktyvų gyvenimo būdą – sportas, ypač bėgimas, yra jos nuolatinis palydovas. „O pagrindinis mano hobis – gaminti, – šypsosi ji. – Tai kartu ir mano darbas, ir pomėgis.“ Taip pat laisvalaikiu moteris dalyvauja susibūrimuose su tautiečiais, kur bendrauja, keičiasi patirtimi, dalijasi prisiminimais. „Kuo toliau, tuo brangesnės tampa tos valandėlės prie puodelio kavos“, – pripažįsta ji.

Svajonė – sugrįžti namo

Paklausta apie žmones, pasirenkančius kurti savo laimę svečioje šalyje, Rita atsako trumpai ir aiškiai: „Kiekvienas yra savo laimės kalvis. Esu daug metų išvykusi, tačiau viena didžiausių mano svajonių – vieną dieną grįžti namo į Lietuvą“, – prisipažįsta pašnekovė, iki šiol vadinanti gimtąją šalį savo namais, o Airiją – antraisiais namais.

Gimtinę Rita aplanko bent du kartus per metus. Daugiausia laiko praleidžia su artimaisiais, draugais ir poilsiauja. Lietuvė teigia į šalies ir visuomenės pokyčius per daug dėmesio nekreipianti, vis dėlto kai kurie dalykai akivaizdūs. Pavyzdžiui, tai, kad didieji miestai auga, o mažesni miesteliai ir kaimai tuštėja – tai liūdina pašnekovę. „Nesinori kalbėti apie neigiamus dalykus, džiugu, kad, nepaisant tam tikrų problemų, yra žengiama į priekį, visuomenė modernėja, o jaunimas vis labiau motyvuotas mokytis, siekti savo svajonių“, – paaiškina.

Daugiau nei dešimtmetį Airijoje praleidusi R. Lamsargytė-Mockė pastebi, kad čia gyvenantys tautiečiai vis dažniau buriasi tarpusavyje, kuria bendruomenes, organizuoja renginius, švenčia tautines šventes. Tai džiugina, nes taip žmonės įrodo, kad emigravę jie lieka Lietuvos dalimi – kuria šalies tapatybę, skatina bendruomeniškumą ir kuria draugystės tiltus tarp po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių. Tautiškumas ir pilietiškumas diegiamas ne tik bendruomenėse ir kitose organizacijose, bet ir Ritos šeimoje. „Visu pirma, mūsų namuose kalbama tik lietuviškai, sūnus lanko lietuvišką mokyklą, šventes švenčiame pagal tėvų ir senelių tradicijas. Taip pat visada paminime Lietuvos valstybines šventes, sekame naujienas apie tai, kas vyksta tėvynėje, ir stengiamės garsinti mūsų gimtąjį kraštą tik gerais žodžiais ir darbais.“

Airijos lietuviai – tarsi viena didelė šeima

Vertėtų paminėti, kad lietuvių pamėgtoje Airijoje yra daugiau organizacijų, kuriančių Lietuvos paveikslą toje šalyje. Veiklūs čia gyvenantys lietuviai ne tik padeda likimo nuskriaustiesiems, bet ir noriai buriasi į bendruomenes, leidžia kartu laisvalaikį, švenčia lietuviškas šventes, dalijasi prisiminimais ir patarimais bei  įvairiais būdais puoselėja lietuvybę.

Didžiausia yra Airijos lietuvių bendruomenė – ne pelno siekianti organizacija,  sudaryta iš regioninių bendruomenių: Dublino, Korko, Golvėjaus, Dandolko ir Kilarnio. Sostinėje Dubline įsikūrę lietuviai organizuoja didelio masto renginius, koncertus, parodas, muges, boulingo turnyrus, sporto šventes ir sirgalių susibūrimus, o kartais tiesiog susirenka pasibūti kartu – pakalbėti širdžiai artima kalba, pasidalyti sėkmės istorijomis ir išgyvenimais. Airijos lietuvių bendruomenės Dublino skyriaus pirmininkė Rasa Raižienė ne tik kuruoja bendruomenės veiklą, rengia projektus, organizuoja įvairias veiklas ir renginius, bet ir džiaugiasi galėdama ištiesti pagalbos ranką tautiečiams. Moteris atkreipia dėmesį į kiekvieną pagalbos prašymą ir kartu su kitais nariais stengiasi į jį atsiliepti. Kituose Airijos lietuvių bendruomenės padaliniuose taip pat nuolat vyksta įvairūs renginiai, sporto varžybos, akcijos, socialiniai projektai – tautiečiai aiškiai leidžia suprasti, kad su Lietuva jie yra sukūrę glaudų ir nenutrūkstamą ryšį.

Prie bendruomeniškumo ir lietuviškų tradicijų puoselėjimo aktyviai prisideda Airijos lietuvių folkloro ansamblis „Lietuviškas dobilas“. Šio kolektyvo nariams liaudies šokiai bei muzika – būdas ne tik išreikšti save, bet ir reprezentuoti lietuvių kultūrą, garsinti mūsų šalies vardą pasaulyje. Ansamblio nariai dalijasi tautos kultūriniu paveldu, skleidžia pozityvumą ir moko užsieniečius linksmintis taip, kaip tai darė mūsų protėviai. 

Aktyvus laisvalaikis ir aistra sportui į vieną kolektyvą subūrė mūsų tautiečius ir taip susikūrė Airijos lietuvių bėgikų klubas. Trijų lietuvių idėja suburti Smaragdo salos lietuvių bėgikus išaugo į didelę bendruomenę. Tuomet 10 km lenktynėse Dubline dalyvavę tautiečiai pagalvojo, kad jei yra trys bėgiojantys Airijos lietuviai, turėtų būti ir daugiau. Taip ir buvo. Dabar šio bėgikų klubo veiklų bagažą yra papildęs ne vienas maratonas, daug asmeninių rekordų, tūkstančiai šypsenų, bendros sekmadienio treniruotės, renginiai, šventės. O svarbiausia – gausus lietuvių būrys.

„Lietuvės“ redakcija

Nuotraukos: Airijos lietuvių fotoklubo, „Mamų unijos“, „ED’s-pix“ ir Ritos Lamsargytės-Mockės asmeninio archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: