Pradinis / Kultūra / Padėkos dieną nuo seno švęsdavo ir lietuviai

Padėkos dieną nuo seno švęsdavo ir lietuviai

Dėkingumo jausmas žmogui yra labai svarbus. Įvertinkime, branginkime ir saugokime tai, ką turime, ką mums davė pasaulis ir ši diena. Ir, svarbiausia, nepamirškime už tai padėkoti. Jeigu netenkina tai, ką turite šiandien, atraskite nors mažytę laimę, už kurią galite padėkoti, arba tą, kurią turėdami pamirštate dėkoti: už šeimą, draugus, pasitikėjimą, šilumą, tikėjimą, meilę, saulę… Tiesiog atraskite tai, kas šiandien džiugina. Viskas priklauso nuo mūsų pačių, mūsų vertybių sistemos.

Kasdien galime būti už kažką dėkingi. Kyla natūralus klausimas: kam to reikia? Paprasta. Gerumas pritraukia gerumą. Dėkingas žmogus yra atviras, mato daugiau gėrio kasdienybėje, nes yra nuoširdesnis. Žmogus, susitelkdamas į teigiamus dalykus, į savo širdį ir protą įsileidžia daugiau gėrio, pradeda aplinkiniams skleisti džiaugsmą. Dėkingumas daro stebuklus. Kuo daugiau dėkojate, tuo daugiau gaunate. Nuo seno dėkojimui netgi skirta šventė.

Ką žinome apie Padėkos dieną?

Turbūt dažnas, paklaustas apie Padėkos dieną, atsakytų, kad tai – amerikiečių šventė, per kurią visi meldžiasi prieš sėsdami prie vaišėmis nukrauto stalo, o pagrindinė stalo puošmena yra didžiulis kalakutas. Iš tiesų Padėkos diena – tai šventė, skirta paminėti derliaus nuėmimo pabaigai. Kai Jungtinės Amerikos Valstijos dar buvo žemdirbių valstybė, buvo priimta dėkoti Dievui už suteiktą derlių. Būtent iš čia kilo Padėkos dienos pavadinimas.

Keičiantis pasauliui, modernėjant visuomenei, Padėkos dienos reikšmė pakito. Religinė šventės prasmė truputį nunyko, tačiau vietoj jos atsirado tradicija padėkoti brangiems žmonėms už buvimą kartu, susitikti su artimaisiais. Tiesa, kai kurios amerikiečių šeimos vis dar kartu meldžiasi prieš ragaudamos šventines vaišes.

Padėkos dienos kilmė

Pirmoji Padėkos diena rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota 1621 metais, kai į Ameriką atvykę piligrimai surengė puotą, kaip padėką Dievui už pirmąjį derlių „Naujajame pasaulyje“. Į šventę buvo pakviesti ir vietiniai indėnai – piligrimai norėjo šiems atsidėkoti už tai, kad išmokė auginti kukurūzus, pupeles, moliūgus… Apie pirmą Padėkos dieną išsiaiškinti tiksliai yra gana keblu, nes tai nėra vienintelė žinoma šios istorijos versija.

Kada JAV švenčiama Padėkos diena?

Amerikoje Padėkos diena tradiciškai švenčiama ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį. Nuo šios šventės prasideda laikotarpis, amerikiečių vadinamas „atostogų sezonu“, kuris trunka iki pat Naujųjų metų. Nors Padėkos dieną populiariausia švęsti JAV ir Kanadoje, ji taip pat yra švenčiama Nyderlanduose, Filipinuose, Liberijoje ir kitose šalyse.

Ilgasis savaitgalis

Kad amerikiečiai turėtų ilgą savaitgalį, galėtų grįžti namo ir aplankyti šeimas, daugelis įstaigų ketvirtadienį ir penktadienį nedirba. JAV dauguma žmonių ištisus metus nemato savo šeimų, ypač jeigu gyvena skirtingose valstijose ir juos skiria šimtai, kartais tūkstančiai kilometrų, tad laiką kartu per Padėkos dieną jie labai vertina.

Kaip švenčiama?

Pabuvę su artimaisiais ir išragavę ant stalo besipuikuojančias vaišes amerikiečiai dažnai keliauja į Padėkos dienos paradą, vykstantį Niujorke, arba tradiciškai stebi amerikietiško futbolo rungtynes. Taip pat šią dieną dažniausiai vyksta gerumo akcijos, labdaros organizacijos renka maistą skurstantiems, skatinama aukoti vargšams. Kitą savaitę po Padėkos dienos ateina Juodasis penktadienis. Žmonės užplūsta parduotuves, nes ši diena skelbia kalėdinių išpardavimų pradžią. Kitataučiams gali pasirodyti, jog tai tik viena iš daugelio švenčių, tačiau Padėkos diena Amerikoje yra tokia pat svarbi, kaip ir Kalėdos.

Ką per Padėkos dieną valgo amerikiečiai?

Pagrindinis padėkos dienos patiekalas – kalakutas. Tai didžiausia stalo puošmena. Jis gaminamas labai įvairiai, nuo paprasčiausio kepimo su druska ir pipirais iki sudėtingiausių marinavimo ir rūkymo būdų. Ruošiant įdarus bei garnyrą pasireiškia didžiausias kulinarinis išradingumas. Nors yra prikurta tūkstančiai receptų, tačiau išradingos šeimininkės kasmet sukuria vis naujų būdų ant stalo patiekti kasmetinį Padėkos dienos simbolį.

Ant vaišių stalo puikuojasi ir daug kitų patiekalų, dauguma jų paruošti iš rudens gėrybių, pavyzdžiui, grybų sriuba. Labai svarbus dalykas yra spanguolių padažas, kuris patiekiamas prie kalakutienos.

Dar vienas itin svarbus stalo komponentas – pyragai. Trupininiai obuolių, batatų ar moliūgų pyragai kasmet taip pat užima vietą ant Padėkos dienos stalo.

Kodėl būtent kalakutas JAV tapo Padėkos dienos simboliu?

Kalakutas buvo tas, kuris gali pamaitinti visą šeimą, o jo netektis ūkiui nebuvo itin reikšminga. Kitų gyvulių, pavyzdžiui, kiaulės, mėsą piligrimai valgydavo gana dažnai, tad tai buvo ne šventinis patiekalas, o karvės buvo reikalingesnės gyvos. Vištos dėdavo kiaušinius, kurie būdavo nuolatinis maisto šaltinis, tad jų prarasti piligrimai taip pat nenorėjo. Dar vienas ypatingas patiekalas būdavo elniena, tačiau pagrindiniu šventės patiekalu būti negalėjo, nes ne visos medžioklės būdavo sėkmingos.

JAV prezidentas dovanoja kalakutui malonę

Jungtinėse Amerikos Valstijose lyderis tradiciškai per Padėkos dieną turi galimybę suteikti prezidento malonę dviem kalakutams ir išgelbėti juos nuo mėsininko peilio. Išgelbėtiems kalakutams būna suteikta galimybė visą likusį gyvenimą nugyventi patogiai.

Kada Dėkavones mini lietuviai?

Ar žinojote, kad senovėje lietuviai taip pat švęsdavo padėkos dieną? Ši diena buvo vadinama Dėkavonėmis.

Tai metas, kada ūkininkai baigdavo paskutinius lauko darbus, atsiskaitydavo su darbininkais ir įvertindavo metų derlių. Derliaus gėrybes sudėdavo ant gausiai nukrauto stalo. Vaišėse, panašiai kaip per Kūčias, puikuodavosi dvylika patiekalų, šie reiškė padėką dvylikai mėnesių. Ši diena nuo seno būdavo šventė ir vaikams, po jos nebereikėjo dirbti lauko darbų ir vyresni vaikai galėdavo ruoštis į mokyklą.

Derliaus nuėmimą lietuviai švenčia kiek anksčiau, nei tai daro amerikiečiai, – per šv. Martyno dieną lapkričio 11-ąją. Šv. Martyno diena yra religinė katalikų Šventojo Martyno vardo dienos šventė, geriau žinoma kaip paskutinė didesnė rudens šventė. Nors ši šventė katalikų, tačiau Šv. Martynas yra pažymėtas ir liuteroniškame kalendoriuje, nes šios dienos išvakarėse gimė didysis bažnyčios reformatorius Martynas Liuteris. Taigi, šv. Martyno, kuris tvartus uždaro, ir šv. Jurgio, kuris tvartus atveria pavasarį, vardų dienos buvo itin svarbios kalendoriuose.

„Bernelių užeigos“ nuotr.

Kokiomis vaišėmis būdavo nukrautas lietuvių stalas?

Dažniausiai ant lietuvaičių stalo puikuodavosi žąsis arba antis. Žąsys nuo seno buvo auginamos ir dideliuose, ir mažuose ūkiuose. Žmonės kaimuose specialiai stengdavosi nupenėti paukščius, tad žąsis aptverdavo, kad lakstydamos nenumestų svorio. Paukštis simbolizuodavo medžioklės sezono pradžią. Taip pat minima, kad per šventę buvo laikomasi tradicijos ne tik kartu suvalgyti keptą žąsį, bet ir gyvą paukštį padovanoti samdiniams.

Kaip kepdavo žąsį?

Dažniausiai šeimininkės įdarytą žąsį įtrindavo tik druska, kad jaustųsi tikrasis mėsos skonis. Paukštį prikimšdavo nuluptų obuolių, pjaustytų ketvirčiais, sumaišytų su šaukštu medaus. Dar pagardindavo išmirkytomis razinomis, smulkintais peletrūnais arba petražolėmis. Gerai iškepusią žąsį patiekdavo su bruknių uogiene ir ragaišiu.

Spėdavo orus

Nors tai Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, buvo tikima, kad šv. Martynas – likimo ir orų pranašas. Taigi, valgydami pagrindinį patiekalą, žemaičiai spėdavo ateinančios žiemos orus: jeigu žąsies kaulo pradžia balta, o toliau nešvari, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga šiltesnė, ir atvirkščiai.

Erika Viktorija Ričkutė

„Bernelių užeigos“ nuotr.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: