Pradinis / KARJERA / Panevėžio inovacijų ekosistemos kūrėjas V.Kalinauskas: „Svetur išmokau kitaip žiūrėti į problemas“

Panevėžio inovacijų ekosistemos kūrėjas V.Kalinauskas: „Svetur išmokau kitaip žiūrėti į problemas“

Gyvenęs penkiose pasaulio valstybėse, mokęsis inovacijų vadybos, organizavęs mokslinius renginius ir pardavinėjęs robotikos sprendimus, dabar Vytautas Kalinauskas visas savo jėgas ir laiką atiduoda Panevėžiui. Dirbdamas Panevėžio miesto savivaldybėje jis tiki, kad inovacijos gali pakelti miestą į naują lygį ir padėti sugrąžinti panevėžiečius kurti gimtajam miestui.

Vytautai, ar Jūs panevėžietis?

Esu kilęs ne iš Panevėžio, bet čia atsidūriau prieš kelerius metus per programą „Kurk Lietuvai“. Atvažiavau pusei metų, bet susipažinau su miestu, jo žmonėmis, užsimezgė daug idėjų. Tai buvo pagrindas, kuris vėl atvedė į Panevėžį. Labai norėčiau, kad jis vystytųsi ir būtų savarankiškas miestas su sava kultūra, traukos objektais. Dar viena labai stipri koja Lietuvos ekonomikai ir visam šalies vystymuisi.

Papasakokite, ką konkrečiai čia veikiate.

Paprastai kalbant, aš darau du dalykus. Vienas labai praktinis. Tai robotikos varžybų centro „RoboLabas“ ir regioninio STEAM centro kūrimas. Daug laiko skiriu jų  kasdieniams darbams – nuo statybų koordinavimo ir įrangos pirkimo iki kolektyvo formavimo, veiklos modelio išgryninimo ir bendradarbiavimo su verslu. Antra mano veiklų dalis apima platesnės miesto vizijos, strateginės ketvirtosios pramonės revoliucijos krypties, išgryninimą ir sudėliojimą į konkrečias veiklas, veiksmų planą. Pavyzdžiui, vienas iš veiksmų – bendruomenės subūrimas. Sutinku nemažai žmonių iš viešojo sektoriaus, verslo, švietimo ar kitų sričių, kurie jau šį tą daro ketvirtosios pramonės revoliucijos srityje arba galbūt norėtų daryti, bet iki galo nežino, kaip, kur ir ką. Vienas mano tikslų yra sukurti platformą, kur jie galėtų dalytis idėjomis, o informacija būtų labiau pasiekiama kiekvienam.

Kaip inovacijos keičia regioną, miestą, žmogų?

Man atrodo, kad inovacijų sinonimas būtų tiesiog tobulėjimas. Dažnai inovacijas siejame su technologijomis, bet yra ir daug kitokių – verslo modelio, socialinės inovacijos. Net visuomenės požiūrio į kažkokią nusistovėjusią tvarką pokytis yra inovacija. Žinoma, ne visos inovacijos yra geros ir jas reikėtų įgyvendinti. Net pats esu susimąstęs, kur link nujudės dirbtinio intelekto inovacijos, karinės technologijos. Bet kuo daugiau žmonių bus informuoti ir edukuoti šita tema, tuo lengviau mes galėsime apsispręsti, ar, pavyzdžiui, norime branduolinio karo, ar ne. Norime išrinkti politiką, kuris sako, kad klimato kaita yra nesąmonė, ar ne.

Kas labiausiai motyvuoja, įkvepia?

Džiaugiuosi, kad Panevėžyje pagrindiniai darbai miesto vizijos link prasidėjo nuo švietimo ir ilgalaikio požiūrio į problemos sprendimą, o ne tik bandymo užkamšyti, kur dabar bėga ar dega labiausiai. Žymus investuotojas Warrenas Buffettas yra pasakęs, kad jaunas žmogus labai pervertina, ką gali padaryti per vienus metus – dažniausiai nepadaro ir nusivilia. Kita vertus, žmogus labai dažnai nuvertina tai, ką gali atlikti per 10 metų. Per daugiau laiko galima padaryti milžiniškus darbus, tik reikia suprasti, kad esi maratonininkas, o ne sprinto bėgikas. Mane labai motyvuoja žmonės, kurie savo dirba ne atbulomis rankomis, o tikrai nuoširdžiai. Matydami ne tik žingsnį į priekį, bet ir platesnį vaizdą.

Ilgai gyvenote Belgijoje, Danijoje, Kinijoje, Vokietijoje. Ar pritaikote ten įgytas pamokas?

Studijuodamas išmokau pagrindinį dalyką – inovacijos susideda iš dviejų dalių: išradimo ir komercializavimo. Supratau, kad lietuviai išradingi, tačiau dauguma išradimų nugula į stalčių. Daug iššūkių kelia būtent komercializavimas. Sugebėjimas išradimą padėti ant stalo, sukviesti reikalingų žmonių ir padaryti taip, kad jie idėją nupirktų. Plačiąja prasme. Visa tolesnė mano karjera daugiau mažiau apie tai.

Dar vienas svarbių dalykų, kuriuos atsivežiau iš užsienio, – tai kitoks, sveikesnis, požiūris į problemas. Jų beveik nebūna neišsprendžiamų. Tereikia surasti tinkamą būdą.

Papasakokite apie pastarąją kelionę. Buvote Bostone. Ką ten veikėte?

Kai girdime naujienas apie JAV, dažniausiai būna minimas Silicio slėnis, Niujorkas, Vašingtonas. O Bostonas – vienas sėkmingiausių startuolius pritraukiančių miestų pasaulyje, ir man buvo labai įdomu pamatyti, kaip tai daroma.

Ir kokia gi Bostono sėkmės paslaptis?

Ten visi labai suinteresuoti startuolių plėtra ir supranta savo indėlį į tai, kad nauji verslai kuo lengviau integruotųsi į vietos ekosistemą, augtų ir kurtų pridėtinę vertę. Savivalda stengiasi labai aiškiai parodyti, kad talentingiausi žmonės, jų idėjos, kapitalas yra laukiami Bostone. Daug kas suteikia startuoliams nemokamų paslaugų – iš pradžių padeda, pastato į vėžes, aišku, tikėdamiesi  naudos ilgesniu laikotarpiu. Manau, kad ir Panevėžys tai galėtų pritaikyti.

Kokią reikšmę startuoliai gali turėti miestui?

Jie gali perimti kai kurias funkcijas iš viešojo sektoriaus, suaktyvinti miesto gyvenimą ir padaryti miestą patrauklų jaunimui. Gali sukurti darbo vietų, dėl kurių žmonės iš užsienio atvažiuotų dirbti į Panevėžį. Kurti technologijas, į kurias investuotų užsienio įmonės. Diegti suvokimą, kad mokslas gali būti skirtas ne vien tik diplomams štampuoti, bet ir komercinei veiklai. Tai suprato Bostono ekosistemos kūrėjai, toks požiūris juos atvedė ten, kur jie yra dabar. Tiesa, Bostono startuolių ekosistema yra 20 metų koordinuoto darbo rezultatas.  

Vis dėlto nebūtinai visi turi diegti inovacijas, kurti robotus. Bet kiekvienas gali rasti savo nišą, kurioje dirbtų ne atbulomis rankomis, būtų atviras pasižiūrėti, kas yra aplink, daro šiek tiek geriau.

Ko siūlote imtis Panevėžiui?

Nemanau, kad mums reikėtų būtinai eiti Bostono ar kito miesto keliu. Turėtume sukurti savo  istoriją, gal rastume dar geresnį kelią. Yra daug miestų, pavyzdžiui, robotikos centras Odensė Danijoje. Jis rado savo pranašumą ir susitarė, kad visi dirbtų ta linkme. Nesvarbu, ar keičiasi politinės jėgos, ar žmonės. 20 metų išlaikė šią kryptį, tad matome akivaizdžius rezultatus.

Bostone įsimintiniausias momentas buvo trumpas pokalbis su vienu pagrindinių žmonių, kūrusių Masačusetso technologijų instituto ir Bostono inovacijų ekosistemą. Jis pasakė: „Jūs, jauni žmonės,  taip greitai atbėgot, viską apžiūrėjot ir bėgat toliau į kitą susitikimą. Bet mes kūrėme visą šią ekosistemą tam, kad ja tikrai naudotumėtės. Parašyk man, atvažiuok, naudokis visa infrastruktūra, tuo, ką mes jau esame sukūrę.“ Toks nuoširdus ir asmeniškas kvietimas parodė, kad esminis elementas sukuriant tokio stiprumo ekosistemą yra būtent žmogiškieji ryšiai, jų užmezgimas ir palaikymas. O tai mes galime puikiai daryti čia.

Kokia galėtų būti Panevėžio sėkmės istorija? Kuo jis galėtų būti išskirtinis Lietuvoje ar net Europoje?

Kiekvieno miesto unikalumas yra jo žmonės. Ypač tie, kas labiausiai suinteresuoti jo ateitimi. Kiekvienas panevėžietis galėtų sukurti milžinišką naudą savo miestui. Nebūtinai finansinę, galbūt diplomatinę, edukacinę, galbūt dar kažkokią – kiekvienas savo srityje. Būkim atviri – kitų valstybių žmonėms ir lietuviams iš kito šalies krašto Panevėžys nebūtinai yra svajonių miestas. Mes turime rasti žmones, kurie svajoja grįžti į Panevėžį, ir padėti jiems svajonę įgyvendinti.

Rubriką „Sėkmės istorija – Panevėžys“ inicijuoja programa „Kurk Lietuvai“ su Panevėžio miesto savivaldybe. Daugiau informacijos apie Panevėžio regiono potencialą tapti pažangios pramonės centru rasite https://industry4panevezys.lt .

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: