Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Panoterių krašto bendruomenės veikla – meilės savo kraštui išraiška

Panoterių krašto bendruomenės veikla – meilės savo kraštui išraiška

Jonavos rajono Panoterių miestelis moka priimti svečius. Žmonės čia malonūs, draugiški ir šilti. O dar labiau sužavi gyventojų, susibūrusių į bendruomenę, noras puoselėti etnokultūrą, garsinti savo kraštą, pastangos gyventi dar gražiau, turiningiau ir darniau. Apie Panoterių krašto bendruomenę kalbėjomės su jos įkūrimo iniciatore, vadove Audrone Gruodiene.  

Po vėliavų pašventinimo 2017 m.

Ugdo bendruomeniškumą

Panoterių krašto bendruomenė buvo įkurta 2003 metų pradžioje aktyvių gyventojų iniciatyva. Burtis buvo pakviestos trys ūkininkų šeimos, kultūros namų darbuotojai, bibliotekininkė su šeimomis – iš viso buvo 13 žmonių. Jonavos rajone ši bendruomenė buvo trečioji. Ilgainiui jos narių gretos gerokai padidėjo. Dabar aktyviai veikiančių narių yra 59.

Kaip teigia pašnekovė, pagrindinis bendruomenės veiklos tikslas – skatinti gyventojus būti reikalingus aplink esantiems kitiems žmonėms – ugdyti bendruomeniškumo sampratą. Veikla apima įvairias sritis: tai ir istorijos, kultūros paveldo, kraštiečių atminimo saugojimas, ir senųjų tradicijų puoselėjimas bei naujų kūrimas.

Panoterių herbas

Europinė parama išaugino galimybes

Bendruomenė iki 2011 metų dalyvaudavo tik rajoniniuose projektuose, kurie buvo mažos apimties ir skirti renginiui, išvykai, ekspedicijai. Įsitraukus į Vietos veiklos grupės (VVG) projektus ir gavus europinę paramą, bendruomenės galimybės išaugo. Pagal kartu su Šilų seniūnija, Panoterių kultūros centru vykdomą projektą buvo suorganizuotas Respublikinis kaimo mėgėjų teatrų sambūris, skirtas kraštiečio poeto, dramaturgo, vertėjo P. Vaičiūno atminimui. Buvo gauta lėšų bendruomenės namų baldams, garso ir vaizdo aparatūrai, naujiems tautiniams rūbams įsigyti. Vėliau bendruomenė su Jonavos rajono savivaldybe rengė nuotekų tinklo P. Vaičiūno g. įrengimo projektą. Kartu su VVG dalyvavo projekte „Sveika gyvensena – žmogaus gyvenimo ir egzistavimo pagrindas“. Pagal šį projektą buvo įsigyta vidaus treniruoklių, stalo žaidimų, sporto inventoriaus. Įgyvendinant kitą projektą, Panoteriuose pastatyti lauko treniruokliai, įrengta vaikų žaidimo aikštelė.

Praturtinusi savo materialinę bazę, vėliau Panoterių bendruomenė sukūrė miestelio heraldiką. „Patys kreipėmės į Heraldikos komisiją, dalyvaudami posėdžiuose įrodėme, kad esame verti turėti herbą, vėliavą. 2016 m. gruodį prezidentė pasirašė dokumentą, kuriame patvirtino Panoterių miestelio herbą ir vėliavą. Visas išlaidas, susijusias su heraldikos kūrimu, – apie 1500 eurų, padengėme iš žmonių aukų“, – pasakoja A. Gruodienė. 2017 m. gegužę miestelio centrinėje aikštėje suplevėsavo vėliava, o prie bendruomenės namų buvo prikaltas herbas. Šiemet bus  pristatytas Panoterių krašto himnas, kurio žodžių ir muzikos autorės yra bendruomenės narės.

Dėmesys kultūriniam gyvenimui ir tradicijoms

Nors Panoterių miestelis nedidelis, tačiau kultūrinė veikla jame itin aktyvi. Panoteriai turi stiprų kultūros centrą, kuriame veikia įvairūs kolektyvai: etnografinis kolektyvas „Vosilkėliai“, reprezentuojantis šį kraštą ir P. Vaičiūno atminimą, moterų vokalinė grupė „Pianissimo“, mėgėjų teatro grupė. Jie pasirodo rajono ir respublikos renginiuose, patys organizuoja rajoninius renginius, kas trejus metus čia rengiamas Respublikinis kaimo teatrų sambūris „Tėviškės pastogėj“ ir kt.

Prie kultūrinio gyvenimo bendruomenė taip pat reikšmingai prisideda organizuodama renginius. Nuo 2016 metų organizacija pasirinko veiklos kryptį, kuri nesusikirstų su kultūros centro renginiais. 2016 m. buvo minimas 575 metų bažnyčios, kaip institucijos, įkūrimo jubiliejus. Ta proga bendruomenė vykdė Jonavos rajono savivaldybės kultūros fondo remiamą projektą „Panoterių bažnyčiai 575“. Vyko koncertai, susitikimai du kartus per mėnesį gegužės–rugsėjo mėnesių sekmadieniais po šv. Mišių. 2017-ieji buvo skirti heraldikai. 2018 metais bendruomenė surengė muzikos festivalį „Muzikinė vasara Panoteriuose“. Jame pasirodė ne tik Jonavos rajono saviveiklininkai, bet ir Ukmergės kultūros centro choras. Renginys buvo puikiai įvertintas tiek dalyvių, tiek svečių. „Šiemet norime sujungti sakralines šventes su jau esančiomis šventėmis į renginių ciklą, skirtą krašto šviesuoliams pagerbti“, – planais dalijasi bendruomenės vadovė.  

Panoterių krato bendruomenė puoselėja senąsias tradicijas švęsdama Užgavėnes, Jonines. Pastarosios čia švenčiamos jau apie 40 metų. Gana neseniai pradėtos švęsti ir Jurginės. Atsiranda ir naujų renginių: Metų kraštiečio rinkimai, kasmetė Vėliavos pakėlimo ceremonija, Šv. Elenos pagerbimo šventė.

Bendruomenė praėjusiais metais gražiai paminėjo Valstybės atkūrimo šimtmetį – kartu su mokykla, kultūros centru, biblioteka, bažnyčia ir seniūnija vykdė bendrą projektą „Lietuvai 100“. Buvo surengta eisena miestelio gatvėmis, visi dalyviai drauge žygiavo į P. Vaičiūno tėviškę, kartu aplankė Piliakalnių kaimo piliakalnį, ant jo sugiedojo „Tautišką giesmę“, vėliau klausėsi gražaus vietos kolektyvų koncerto. Vasarą surengta vaikų vasaros stovykla „Gražiausios kelionių akimirkos, tau Lietuva“. Jos metu aplankyta Panemunės pilis, Nemuno delta. Taip pat bendruomenė surengė jubiliejinius metų kraštiečio rinkimus. Ta proga pastatė stogastulpį „Panoterių krašto žmonėms“. „Jis skirtas atminti čia gyvenusiems ir gyvenantiems įvairių tautybių asmenims, ištremtiems, sugrįžusiems ir negrįžusiems iš tremčių. Stogastulpis skirtas ir tiems, kurie buvo suvaryti į kolūkius, kurie dirbo už pusmaišį grūdų per metus, skirtas visiems, kurie ilsisi mūsų kapuose“, – sako A. Gruodienė.

Panoterių kraštas nuo seno garsėjo savo amatininkais, nagingais žmonėmis: kailių išdirbėjais, siuvėjais, batsiuviais, staliais-dailidėmis, rąstinių namų statytojais, mūrininkais ir kt. O šiandien džiaugiamasi savo „gaspadinėmis“. „Mūsų krašte karta iš kartos perduodamos šakočių kepimo (mūsų krašte jie kepami nuo 1960-ųjų), rūkytos mėsos paruošimo, sūrių darymo tradicijos. Atvykę svečiai vaišinami mūsų bitininkų medumi, sūriais, naminiais sausainiais ir kitais skanumynais, – pasakoja A. Gruodienė. – Taip pat išlikusi tradicija ruošti vaišes dideliam skaičiui žmonių – „gaspadiniauti“.

Jonavos rajono mokyklų 5–12 kl. mokinių skaitymo konkursas, 2019 m.

Skatina jaunimo aktyvumą

Bendruomenė nemažai dėmesio skiria jaunimo veiklos skatinimui, supažindinimui su savo kraštu, jo istorija. Vadovė džiaugiasi, kad į bendruomenės projektus noriai įsitraukia Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinės mokyklos aukštesnių klasių (14–16 metų) mokiniai. Mokykloje veikia vaičiūniečių klubas, kurio nariai yra rajoninių moksleivių kūrybos konkurso, skaitovų konkurso, skirto P. Vaičiūno atminimui, organizatoriai. Vyresni mokiniai buvo ir yra užimtumo ir socializacijos programų nariai, vaikų vasaros poilsio ir užimtumo programos dalyviai, iniciatoriai kasmet puošiant kalėdinę miestelio eglę. Jau dvejus metus bendruomenė vykdo neformaliojo vaikų švietimo programą „Jaunojo kraštiečio mokykla“, kurioje dalyvauja 7–15 metų vaikai. Bendruomenė kartu su mokykla organizuoja „Gerumo savaitės“ renginius prieš Kalėdas, lanko senolius, juos sveikina artėjančių švenčių proga. Dalyvauja jaunimo rėmimo projekte „Jaunimo įtraukimas į vietos bendruomenės organizavimą“. Ketinama įrengti pėdų terapijos natūraliomis gamtinėmis medžiagomis taką, kviesti jaunimą mokytis ekologinės daržininkystės pagrindų, apie vandens įtaką imuninės sistemos stiprinimui ir kt.

Akcija „Apkabinkime Žemę“
Stogastulpis, 2018 m. pastatytas Panoterių krašto žmonėms

Idėjų nestinga

Per 16 metų nuveikta nemažai, tačiau naujų idėjų, sumanymų A. Gruodienei ir kitiems bendruomenės aktyvistams nestinga. „Norėtųsi parengti pažintinę knygą „Panoterių kraštas ir jo žmonės“, joje pristatyti ne tik geografinę padėtį, istorinius faktus, lankytinus objektus, bet ir šiandienes veiklas, žmones, kilusius iš šio krašto. Tikimės tai padaryti jau kitais metais. Taip pat norėtume įsirengti „Kraštiečių svetainę“, kuri būtų kartu ir mini muziejus, ir bendravimo seklyčia“, – veiklos planus atskleidžia pašnekovė.

Šiemet Panoterių mokykla mini 110 metų jubiliejų. Bendruomenė šia proga ketina pastatyti koplytstulpį „Panoterių krašto šviesuoliams“. Anot A. Gruodienės, mokytojai visą XX a. Panoterių krašte buvo šviesos nešėjai. Jie buvo tremiami, kiti pasitraukė ir tapo partizanais, dar kiti sugrįžę iš tremties mokė vaikus mylėti savo gimtinę, ypač savo kalbą. Mokytojai buvo renginių organizatoriai, vykdė gyventojų šviečiamąją veiklą.

Džiuginantys pokyčiai

Paklausta, kokią įtaką bendruomenės susikūrimas turėjo Panoteriams, pašnekovė sako, kad staigaus pasikeitimo nebuvo. Tačiau palaipsniui vykdant projektus buvo pagerinta materialinė bazė, renginių kokybė. „Šiandienių Panoterių jau neįsivaizduoju be aktyvių žmonių, besiburiančių į veiklas ir norinčių daryti gerus darbus drauge. Pasikeitė miestelio kraštovaizdis, miestelyje lankosi svečiai, mes mokame juos priimti, parodyti lankytinas vietas, papasakoti krašto istoriją, pakviesti svečius atvykti į mūsų renginius. Puoselėjame sveiką gyvenseną, sukurdami laisvalaikio užimtumo ir sveikos gyvensenos ugdymo erdves. Mūsų žmonės vis labiau įsitraukia į kultūros centro kolektyvų, bendruomenės projektų veiklas, tai rodo, kad į Panoterius ateina saugumas, sveiko gyvenimo vertybių supratimas. Niekas man nepasakys ir neįrodys, kad kaimas šiandien prasigėręs. Kad yra žmonių, kurie tingi dirbti, pripažįstu, bet jų metai iš metų mažėja. Vieni dirba pas ūkininkus, kiti randa darbus Jonavoje, esančioje už 20 kilometrų nuo Panoterių. Jei nori rasti išeitį, visada randi. Panoterių miestelis yra saugi vieta gyventi“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

A.Gruodienės nuomone, kuriant bendruomenes svarbiausia yra lyderių paieška. „Reikia žmonių, kurie būtų aktyvūs, prisiimtų atsakomybę rengiant programas, projektus, juos vykdant, nuolat mokytųsi, būtų savanoriais. Dalyvaudamas bendruomeninėje veikloje turi atimti laiko iš šeimos, kartais ir iš darbo, kad galėtum parengti paraiškas, surinkti rekomendacijas. Jei lyderis yra dirbantis žmogus, tai pirmiausia jis dirba, kad gautų algą ir išlaikytų šeimą, o bendruomeninė veikla yra kaip pomėgis. Gana brangus pomėgis: tam reikia naudoti savą transportą, telefoną, internetą, skirti savo laiko ir gana nemažai aukų“, – atvirauja bendruomenės vadovė.

Dėmesys namų aplinkai. Jolantos ir Raimondo Petrusevičių sodyboje

Krašto patriotė

Nesunku suprasti A. Gruodienės atsidavimą neatlygintinai bendruomeninei veiklai – Panoteriai jos gimtasis kraštas, o visuomeninė veikla nesvetima jau daug metų. 1972 m. baigusi Panoterių mokyklą, Audronė mokėsi tuomečiame Kauno politechnikos institute, jame įgijo inžinieriaus chemiko technologo specialybę. Nuo 1978 metų dirbo Panoterių mokykloje chemijos mokytoja. 2002 m. įkūrė skautų draugovę ir jai vadovavo 15 metų. Moteris 2003 metais pati inicijavo Panoterių krašto bendruomenės įkūrimą. Jai vadovavo iki 2007 m., vėliau, esant dideliam darbo krūviui, šias pareigas perleido naujajam pirmininkui. 2014 m. vėl buvo išrinkta vadovauti bendruomenei.

Nuo pat mokyklinių laikų Audronė būdavo aktyvistų gretose: buvo būrio tarybos pirmininke, mokyklos pionierių draugovės tarybos pirmininke. Studijų metais dalyvaudavo Kauno turistų klubo veikloje, tai ją paskatino domėtis Lietuva, jos lankytinais objektais. Pradėjusi dirbti mokykloje, stengėsi sudominti mokinius krašto istorija, paveldu, skatindavo pradėti domėtis nuo gimtinės, savo kaimo, miestelio. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, veikliai moteriai reikėjo naujų iššūkių, idėjų. Jais tapo minėtoji skautų organizacija, bendruomenė. „Esu mokytoja ir savo krašto patriotė. Su manimi šiandien keliauja ir, tikiuosi, dar keliaus nemažai jaunų žmonių pažinti, domėtis, gilintis į savo gimtinės istoriją, kultūros paveldą, heraldikos istoriją“, – sako A. Gruodienė, šiemet minėsianti 65-ąjį jubiliejų.

Panoteriuose prieš aušrą

Didėja gyventojų įsitraukimas

Bendruomenės vadovę džiugina, kad žmonės vis labiau įsitraukia į organizacijos veiklą. Net mažiausia pagalba, parama yra be galo reikšminga. „Dabar, jau penktus metus vadovaudama bendruomenei, matau žmonių norą būti reikalingiems, norą pabūti drauge. Gyventojai prie projektinių veiklų neretai prisideda savo auginama, gaminama produkcija, pasiūlo priimti svečius, papuošti renginio vietą ar pasisiūlo prisidėti tam tikra pinigų suma. Vyresniems žmonėms patinka susitikti su atvykusiais svečiais, jiems pasakoti apie senesnius laikus, jaustis reikalingiems. Metų pradžioje ne vienas klausia: „O ką veiksim šiemet, kokius renginius organizuosim? Kas atvyks pas mus į svečius?“ Labai gerai, kad atsiranda, kas juos organizuoja. Kaimas tuštėja. Per visuotinį bendruomenės narių susirinkimą rudenį stengiamės įsivertinti savo indėlį į metinę veiklą. Įvertiname kiekvieną, kuris dalyvavo, prisidėjo prie veiklų nors maža dovanėle, nors gėlės žiedeliu, nors įrėminta maža nuotrauka ar padėka“, – pasakoja A. Gruodienė. 

Pašnekovė nepamiršta paminėti tų, kurie yra aktyvūs bendruomenės renginių rėmėjai: tai Birutė ir Romualdas Pečeliūnai, Ineta ir Vidmantas Kurmeliai, Raimonda ir Vaidas Pociai, Giedrė ir Juras Krajauskai, Aldona Rimdeikienė, Janina Grigalienė, Valė Jurkevičienė, Zigfrida Žentelienė, Rasa Cialkevičienė, Rasa Kilijonaitė, Leonora Veselkienė, Jadvyga Liutkevičienė, Vitas Mieliulis ir kt. „Gražūs bendruomenės santykiai ir su parapijos klebonu Rimantu Mačiulskiu, mokyklos direktore Liuda Urboniene, kultūros centro direktore Janina Adomaitiene, bibliotekininke Irena Frankauskiene, laikinai einančia seniūnės pareigas Zoja Kravčenko, Šilų bendruomenės pirmininke Asta Narkevičiūte, Milagainių kaimo bendruomenės pirmininku Alfonsu Pleskiu, Bukonių krašto šeimų namų pirmininke Elena Tuzoviene. Galėčiau vardyti ir vardyti“, – šypsosi pašnekovė, su tokiu bendraminčių ir rėmėjų būriu pasiryžusi dar daug nuveikti.    

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: