Pradinis / Lietuviai svetur / Pasaulio lietuvius jungia ir sportas

Pasaulio lietuvius jungia ir sportas

Prieš 16 metų didelis savo gimtojo miesto patriotas kaunietis Deivis Pavasaris nė nebūtų pagalvojęs apie tai, kad paliks gimtąją Lietuvą ir savo ateitį pradės kurti Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiandien dėl kelionių pamišęs ir savo kasdienybės be sporto neįsivaizduojantis lietuvis dėkoja likimui, kad šis viską sudėliojo būtent taip. Kalbiname dabartinį Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos Rytų apygardos pirmininką Deivį Pavasarį.

Deivis Pavasaris

Pradėkime nuo gana banalaus, tačiau, manau, visiems rūpimo klausimo. Kas Jus pastūmėjo vykti gyventi taip toli – į Ameriką?

Tiesą sakant, aš nė nesapnavau, kad atsidursiu Amerikoje. Nors nuo pat vaikystės turėjau mažytę svajonę kada nors aplankyti ir pažinti „svajonių ir didelių galimybių kraštą“, bet kas galėjo pagalvoti, kad pažintis su JAV išsirutulios į gyvenimą Niujorke, besitęsiantį jau šešioliktus metus? Tuomet buvau ką tik baigęs studijas Kūno kultūros akademijoje (dabartinis Lietuvos sporto universitetas), ieškojau darbo ir tolesnės veiklos. Kai atsivėrė galimybė išvykti kitapus Atlanto, ilgai nedvejojau, gavau palaiminimą iš tėvų ir pirmyn!

Kokia veikla užsiimate gyvendamas Niujorke?

Esu didžiausios federalinės organizacijos JAV darbuotojas. Kalbant paprasčiau, jau gerą dešimtmetį dirbu valstybiniame Jungtinių Amerikos Valstijų pašte.

Kas Jus pastūmėjo pradėti aktyvią veiklą Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungoje (ŠALFAS)?

Apie ŠALFAS ir išeivijos sportą šiek tiek žinojau dar gyvendamas Lietuvoje. Kai studijavau Kūno kultūros akademijoje, vieno mano kursinio darbo tema buvo „Stalo tenisas lietuvių išeivijoje ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynių (PLSŽ) reikšmė“. Bet įdomiausia yra tai, kad kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko VI PLSŽ. Jose aš pats dalyvavau stalo teniso varžybose ir iškovojau ne vieną apdovanojimą, tik dar ne kaip užsienio lietuvis, o kaip lietuvis sporto mėgėjas, gyvenantis Lietuvoje. Niekas tada dar nė negalėjo pagalvoti, kad už kelerių metų Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse atstovausiu jau ne gimtajai Lietuvai, o JAV ir ŠALFAS sąjungai ir vėl kovosiu dėl aukščiausių apdovanojimų, tik šį kartą kaip Niujorko LAK narys.

Pagrindinis „kaltininkas“, kuris įtraukė mane dalyvauti ŠALFAS veikloje jau persikėlus gyventi į JAV, yra dabartinis ir ilgametis šios organizacijos pirmininkas, nuo pereitų metų vasaros ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, Sporto reikalų komisijos vadovas Laurynas R. Misevičius. Gyvenime nesu sutikęs didesnio Lietuvos patrioto ir lietuvybės puoselėtojo nei Laurynas!

Kiek jau metų esate ŠALFAS narys? Kokia buvo pradžia?

ŠALFAS narys esu trylika metų. Pradžia galima laikyti pažintį su Laurynu per vieno mūsų bendro draugo universiteto diplomų įteikimo ceremoniją Konektikuto valstijoje. Laurynas jau tada buvo aktyvus ŠALFAS valdybos ir JAV lietuvių bendruomenės Konektikute bei Krašto valdybos narys. Jis drauge su tuomete kolege Sigita Šimkuviene-Rosen JAV LB Krašto valdyboje visai neseniai buvo atkūrę Konektikuto valstijos lietuvių sporto klubą ir Laurynas tapo jo vadovu. Sužinojęs, kad aš esu neabejingas sportui, jis 2006 metais pakvietė mane kartu važiuoti į Čikagą ir dalyvauti 56-osiose ŠALFAS sporto žaidynėse. Aš mielai priėmiau jo kvietimą prisijungti. Sėkmingai pasirodžiau žaidynių stalo teniso turnyre ir iškovojau asmeninių, vyrų bei mišrių dvejetų varžybų nugalėtojo vardus. Tokia buvo mano, sakyčiau, gal ne pirmoji pažintis, bet tikrai pirmoji gyva akistata su ŠALFAS organizacija jau pačioje Šiaurės Amerikoje.

Kas paskatino prisidėti prie ŠALFAS sporto turnyro rengimo? Kokia yra šių žaidynių istorija?

ŠALFAS – tai organizacija, turinti ilgą ir turtingą istoriją. Šiemet įvyko jau 69-osios žaidynės. Šios organizacijos ištakos siekia net 1947 metus ir pokarinę Vokietiją. Pabandysiu labai neišsiplėsdamas apžvelgti ŠALFAS žaidynių istoriją. Neišvengiamai artėjant sovietų okupacijai, 1944 metais dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių, tarp jų ir daug jaunimo, paliko gimtąjį kraštą. Taigi 1945 metais, pasibaigus karui, Vakarų Vokietijoje susibūrė didžiulis lietuvių būrys. Šie karo pabėgėliai, karą laimėjusių sąjungininkų buvo apgyvendinti stovyklose ir jų varganas gyvenimas tęsėsi iki pat 1949 metų, kai buvo pradėtas masinis jų perkėlimas į tolimesnius užjūrius, tokius kaip JAV, Australija, Anglija, Kanada… „Stovyklinio“ gyvenimo metu lietuviai užsiėmė bendruomenine, kultūrine ir sportine veikla. Vakarų Vokietijoje labai greitai buvo įsteigta beveik 30 sporto klubų, kurių veiklai koordinuoti atstovų suvažiavime 1947 metų lapkričio 29 dieną Augsburgo mieste buvo išrinktas Vyriausiasis fizinio auklėjimo ir aporto komitetas (FASK). Šį komitetą tvirtai galime laikyti ir vadinti ŠALFAS pirmtaku.

1949 metais suaktyvėjus lietuvių persikėlimui iš laikinojo prieglobsčio Vokietijoje į tolimesnius kraštus, FASK įgaliojo vieną aktyvų savo narį Valdą Adamkavičių (J. E. Prezidentas Valdas Adamkus), kuris kaip tik ruošėsi išvykti gyventi į JAV, pabandyti pratęsti šios lietuviškos sporto organizacijos veiklą naujoje emigracijoje kitapus Atlanto. Iš pat pradžių didelio entuziazmo tarp Amerikos lietuvių nebuvo, daugelis buvo užsiėmę įsikūrimu naujame krašte. Beveik netikėtai 1951 metų spalio 27–28 dienomis įkurto naujo lietuvių sporto klubo „Vytis“ iniciatyva Toronte buvo suorganizuota sporto šventė, tuo metu pavadinta I Kanados ir JAV lietuvių olimpiada. Olimpiados metu buvo varžomasi krepšinio, tinklinio ir stalo teniso rungtyse. Visai netrukus, 1952 metais, buvo sušauktas pirmasis JAV ir Kanados naujai susikūrusių sporto klubų atstovų suvažiavimas Čikagoje. Ten ir buvo išrinktas pirmasis Vyriausiasis FASK Šiaurės Amerikoje. 1965 metais FASK buvo pervadintas į ŠALFAS. O toliau, kaip sakoma, viskas gula į pageltusius istorijos puslapius. Kitąmet jau organizuosime jubiliejines 70-ąsias ŠALFAS žaidynes Čikagoje, kviečiame visus dalyvauti!

Žinome, kad ne pirmus metus pats dalyvaujate ŠALFAS sporto žaidynėse. Šiemet dalyvavote stalo teniso turnyre ir jame užėmėte prizines vietas. Kodėl būtent stalo tenisas?

Viskas prasidėjo dar vaikystėje. Mano tėvukas buvo aistringas sporto mėgėjas, o aš buvau aktyvus berniukas, tad jis pasirūpino, kad ir aš nelikčiau abejingas sportui. Mokiausi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija), specializuotoje gimnastikos sporto klasėje. Patiko ir kitos sporto šakos – futbolas, krepšinis, kovinis sportas, bet stalo tenisas nugalėjo. Tuomet mano, kaip jaunojo stalo tenisininko, karjera klostėsi gana sėkmingai, ne kartą tapau Lietuvos įvairaus jaunučių ir jaunių amžiaus grupių, studentų čempionu bei prizininku. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pačiais pirmaisiais metais teko atstovauti ką tik atkurtai nepriklausomai Lietuvai Europos jaunių ir jaunučių čempionate. Tikriausiai labai jau užburiantis buvo tas mažojo stalo teniso kamuoliuko šokis, pakerėjo mane visam gyvenimui.

Ar išeivijos lietuviai aktyviai registruojasi ir dalyvauja ŠALFAS rengiamose sporto žaidynėse?

Lietuviai registruojasi ir dalyvauja, bet tikrai norėtųsi didesnio aktyvumo. Ypač kitose sporto šakose nei krepšinis, bėgimas ir stalo tenisas. Labai gaila, kad istoriškai buvusiose populiariose sporto šakose, tokiose kaip tinklinis, lengvoji atletika, plaukimas, šaudymas, futbolas, lauko tenisas ir šachmatai, nebesulaukiame pakankamo dėmesio iš Amerikos lietuvių. Tačiau galime pasidžiaugti, kad slidinėjimas išlieka pačia populiariausia žiemos sporto šaka tarp Šiaurės Amerikos lietuvių!

Pastaruoju metu labai populiarėja įvairūs bėgimai. Štai birželio 9 d. vyko pirmą kartą surengtas Pasaulio lietuvių metams paminėti skirtas Kauno maratono nuotolinis renginys! Tai pritraukė beveik tūkstantį dalyvių 25-iose šalyse. Norėčiau paminėti ir tai, kad atvykstančių į PLSŽ Lietuvoje ir dalyvių skaičius iš JAV su kiekvienomis žaidynėmis vis didėja! Pastarosiose jubiliejinėse X žaidynėse, vykusiose 2017 metais Kaune, turėjome rekordinį 300 sportininkų iš Šiaurės Amerikos būrį. Ne už kalnų jau ir 2021 metai, kada XI PLSŽ vyks Druskininkuose. Tikėkimės, kad JAV delegacija ir artėjančiose XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse surinks gausiausią lietuvių sporto mėgėjų pulką iš visų užsienio kraštų!

Gal turite idėjų, ką būtų galima patobulinti ar pakeisti kitais metais vyksiančiose jubiliejinėse 70-osiose ŠALFAS sporto žaidynėse?

Norėtųsi sulaukti daugiau jaunosios kartos atstovų. Pažvelgus į istoriją, 1947 metais Vokietijoje aktyviai besikuriant sporto klubams pabėgėlių stovyklose, vien tik Augsburge organizuotose jaunių stalo teniso žaidynėse dalyvavo 60 jaunųjų lietuvių sportininkų iš pabėgėlių stovyklų. Tuo metu Vokietijoje buvo galima suskaičiuoti iki keliasdešimt tūkstančių gyventi persikėlusių lietuvių, o juk dabartiniai mūsų diasporos skaičiai užsienyje gerokai didesni… Deja, tokia dalyvių gausa, išskyrus krepšinį, kasmetinėse ŠALFAS žaidynėse jau senokai pasigirti negalime. Bet reikia džiaugtis tuo, ką turime. Laikai pasikeitė. Jaunimas dabar turi ir, svarbiausia, gali iš daug ko rinktis, bet norėtųsi tikėti, kad sportas ir toliau lietuvių išeivijoje jungs ir burs visus tautiečius, bus viena iš pamatinių, kertinių vertybių, kurios padės išlaikyti lietuvybę ateities kartoms.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: