Pradinis / Interjeras / Pavasarį reikėtų susirūpinti šulinio priežiūra

Pavasarį reikėtų susirūpinti šulinio priežiūra

1246628_34690882

SXC nuotr.

Nors Lietuva garsėja kaip kokybiško viešai tiekiamo vandens šalis, tačiau ne visi gyventojai aprūpinti tinkamu geriamuoju vandeniu. Beveik 1 mln. gyventojų (daugiausia kaimuose ar priemiesčiuose) maistui vartoja vandenį iš šulinių. Prasidėjus pavasario polaidžiams bei potvyniams, Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai ragina atkreipti dėmesį į šachtinių šulinių vandens kokybę. Ypač atidžios turėtų būti šeimos, auginančios mažamečius vaikus, ir besilaukiančios moterys.

Šulinių vandens tyrimų analizė

Pasak Šiaulių VSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, tyrimų rezultatų analizė rodo labai dažną šachtinių šulinių vandens taršą. 2012 m. Šiauliuose ištirti 602 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. 44 proc. tyrimų rastas padidėjęs nitratų kiekis. Tyrimų analizės duomenimis, Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis tirtų šulinių vandenyje 2012 m. buvo rastas Joniškio, Radviliškio bei Pakruojo rajonuose (kai kuriais atvejais nitratų koncentracija nuo 8 iki 10 kartų viršijo leistiną ribą ir siekė 409–488mg/l).
2013 m. jau ištirta 141 šachtinio šulinio vanduo, kurį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Beveik 50 proc. šulinių vandenyje nustatyta padidėjusi nitratų koncentracija.
Pagrindinės viešai tiekiamo geriamojo vandens problemos siejamos su geležies, kalcio, magnio, sulfatų viršijimu, kuris atsiranda dėl nekokybiško vandens paruošimo, senstančių vandentiekio tinklų. Kai kuriuose šiaurės vakarų Lietuvos rajonuose geriamajame vandenyje nuolat nustatoma padidėjusi fluorido koncentracija (Šiaulių regione ši problema aktuali Kelmės rajono gyventojams). Vartojant šachtinių šulinių vandenį didžiausia problema – nitratai.

Nitratai kelia grėsmę sveikatai

Šachtinių šulinių vanduo, kuriame nitratų kiekis viršija normas, pasak visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos J. Karalevičienės, kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Ypač nitratai pavojingi nėščiosioms, naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais pastarųjų gyvenimo mėnesiais. Mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, tačiau nitratai nepašalinami nei virinant, nei įprastais buitiniais filtrais. Būtina žinoti, kad nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl bet kokiu atveju naudoti šachtinio šulinio vandenį, neatlikus reikiamų tyrimų – rizikinga. Nitratų toksiniam poveikiui itin jautrūs vaikai, sergantys infekcinėmis ligomis, taip pat asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija, senyvo amžiaus žmonės.
Nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl nitratų redukcijos į nitritus. Pastarieji oksiduoja hemoglobiną į methemoglobiną, o kai šio koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, pamėlynuoja oda, nesuteikus pagalbos, gali prasidėti traukuliai. Kūdikis gali net mirti. Todėl būtina žinoti, kad, besilaukiant ir jau auginant kūdikį, naudoti neištirtą šachtinio šulinio vandenį pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Suaugusiųjų organizmui nitratai labiau pavojingi ne dėl methemoglobinemijos galimybės, o dėl nitritų transformacijos (jungimosi su aminais) į kancerogeniškus nitrozaminus bei nitrozamidus. Taigi, atsiranda rizika susirgti onkologine liga.

Šulinys toliau nuo daržo

Šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Saugiausia vandenį išgauti gręžiniais iš giliau esančių vandeningų horizontų, kadangi pirmasis nuo žemės paviršiaus vandeningas sluoksnis, dar vadinamas gruntiniu, daugelyje vietų yra užterštas dėl mažuose sklypų plotuose vykdomos netvarkingos ūkinės veiklos. Parenkant vietą naujai kasamam šuliniui svarbu atminti, kad vanduo visada bus blogas, jei jis suteka iš tręšiamų daržų ir laukų, ūkinių pastatų ar teršiamo kiemo. Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio bei lietaus vanduo. Tvartas, tręšiami daržai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės ir kiti taršos šaltiniai reljefo požiūriu turi būti žemiau šulinio.

Sandariai uždarytas šulinys ir vienas kibiras

Vandeniui semti reikia naudoti vieną ir tą patį kibirą. Jeigu kiekvienas gyventojas sems vandenį savo kibiru, kils pavojus šulinio vandenį užteršti mikroorganizmais. Geriausia būtų šulinio viršų sandariai uždaryti, o vandenį pumpuoti siurbliu. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti šachtinį šulinį nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles, patikrinti jų sandarumą ir, esant mikrobinei taršai, dezinfekuoti vandenį.

Šulinį reikia valyti

Išsemkite šulinio vandenį, įsitikinkite, kad sandarūs rentiniai (esant reikalui, užsandarinkite plyšius tarp rentinių). Rentinius nuplaukite chlorkalkių skiediniu, po to švariu vandeniu. Pakeiskite šulinio dugno dangą: iškabinkite 0,5 metro dumblo, pripilkite žvyro ar smėlio su skalda.

Vandens dezinfekavimas pašalins mikrobinę taršą

Kai prisirinks švaraus vandens, jį dezinfekuokite. Vandens dezinfekcijai naudojamas chlorkalkių skiedinys (vienam rentiniui vandens – 0,5 kg chlorkalkių, kurios ištirpinamos 10 litrų drungno vandens). Paruoštą chlorkalkių skiedinį supilkite į šulinį, po paros visą šulinio vandenį išsemkite. Naujai prisirinkusį vandenį rekomenduojama ištirti ir tik po to vartoti. Pastaba: dezinfekcijos metu vandenį naudoti griežtai draudžiama – tai pavojinga sveikatai!

Pavasaris – šulinių tvarkymo metas

Didžiausia rizika šulinio vandens taršai atsiranda pavasarį, kai tirpstant sniegui paviršinė tarša intensyviai skverbiasi į gruntą, užteršdama negilių šulinių vandenį. Todėl tirpstant sniegui bei prasidėjus pavasariniams potvyniams būtina išsitirti šulinių vandenį, o sulaukus nepalankių tyrimų rezultatų – išvalyti ir tinkamai paruošti šachtinį šulinį naudojimui. Šulinio vandenį gerti ir naudoti maisto gaminimui galima tik patikrinus, ar vandenyje esančių komponentų, galinčių paveikti žmonių sveikatą, kiekiai neviršija higienos normų. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja kiekvieną pavasarį, nutirpus sniegui, nepamiršti išsitirti šulinio vandens kokybės laboratorijoje.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro informacija

2 Komentarai

  1. Visada reikia turėti gerus valymo įrenginius ir nuotekų sistemas, tada niekada nebus rūpesčių ar galvos skausmo dėl kokybiško geriamo vandens sistemos.

  2. Pritariu Gerdai, reikia turėti valymo įrenginius ir nebus rūpesčių, ypač kai vanduo vartojamas iš šulinio, jį geria ir vaikai, puiki terpė užsikrėsti ..

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: