Pradinis / Mokslas ir švietimas / Per ilgai naršydami internete kenkiame savo atminčiai

Per ilgai naršydami internete kenkiame savo atminčiai

Stokholmo Karališkajame technologijų institute dirbantis mokslininkas Erikas Fransenas teigia, jog visi, mėgstantys naršyti internete, kenkia savo atminčiai, t. y. mažina smegenų gebėjimą įsisavinti informaciją. Net kiek ilgesnis prisėdimas prie kompiuterio naršant socialiniame tinkle „Facebook“ atminčiai turi neigiamą poveikį, kadangi internete naršančio asmens smegenys potencialiai gali būti perpildytos informacija, esančia kompiuterio ekrane.

Žmogaus trumpąja atmintimi besidomintys mokslininkai iš Švedijos siekė nustatyti, kokiu būdu būtų galima atgaivinti pažeistus neuronus. Tyrėjai įsitikinę, jog smegenis informacija perkrauti galima įprastos trukmės sesijos, naršant po socialinius tinklus, metu. Tokio naršymo metu pasiekiamas atminčiai kenkiantis efektas: vis mažiau ir mažiau gaunamos informacijos iš trumpalaikės atminties yra perkeliama į ilgalaikę.

Naršant internete aktyviai veikianti trumpalaikė atmintis leidžia filtruoti informaciją ir įsiminti internete rastus dalykus, visgi, ši atminties talpykla nėra beribė, ji turi savo limitą, – tą įrodė anksčiau atliktų tyrimų rezultatai. Mokslininkų teigimu, trumpalaikė atmintis vienu metu gali apdoroti 3–4 vienetus informacijos, tačiau padidinus informacijos kiekį ši atmintis ima „streikuoti“.

Naršydamas internete žmogus savo smegenis apkrauna dideliu matomos informacijos kiekiu, dėl to tampa daug sunkiau įsiminti tai, kas regima. Nuolatinis bandymas įsiminti tokius kiekius informacijos daro didelę žalą smegenims, t. y. jų gebėjimui apdoroti gaunamą informaciją.

Norint gautą informaciją perkelti iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę, smegenims reikia patekti į mažesnio aktyvumo būseną. Smegenys, neturėdamos laiko tinkamai apdoroti gaunamą informaciją, negali tinkamai funkcionuoti.

Mokslininkai siūlo atliekant kasdienius darbus nepamiršti daryti pertraukėlių: atlikti gilaus kvėpavimo pratimus, užsiimti meditacija ir kitais, stresą mažinančiais pratimais.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

LSBP-logo-h-525px

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: