Pradinis / Nuomonė / Pilietybė yra raktas nuo tautos lobių skrynios

Pilietybė yra raktas nuo tautos lobių skrynios

Vis daugiau iečių politiniuose debatuose laužoma dėl pilietybės išsaugojimo. Visiems, gyvenantiems užsienyje, tai yra ryšių su gimtine klausimas. Nors dauguma emigrantų įsikūrę Europos Sąjungoje ir nepatiria jokių problemų grįždami tėvynėn, požiūris į pilietybės išsaugojimą tapo savotišku indikatoriumi, pagal kurį sprendžiama, kiek užsienyje gyvenantys lietuviai yra svarbūs ir reikalingi dabartinei Lietuvai. 

Pernai didžioji dalis Lietuvos gyventojų – net per 70 procentų – pritarė pilietybės išsaugojimo įteisinimui, tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta tvirtinimų, jog tai neduos nieko gero. Esą palikusiems gimtąją šalį valstybė neberūpi – jie nemoka Lietuvai mokesčių, nesiruošia jos ginti, tačiau nori čia gydytis, palieka mūsų visuomenei išlaikyti savo senus tėvus. Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įteisinimo turėtų atsakyti į klausimą, kas svarbiau – viso pasaulio lietuvių noras išsaugoti gimtinėje savo šaknis ir su tuo susijusios emocijos ar ekonominė nauda, kurios netenka Lietuvos visuomenė dėl niekaip neslūgstančios emigracijos bangos.

Arvydas Urbonavičius

Statistika realybės neatspindi

Pilietybės išsaugojimo klausimas viso pasaulio lietuvių diskusijas kelia labai seniai. Pagal dabar nusistovėjusią tvarką, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas, buvo ištremtas iš Lietuvos ar išvyko iš tėvynės iki 1990 m. kovo 11 d.

Lietuvos pilietybė taip pat lieka sudariusiems santuoką su kitos šalies piliečiais ir taip įgijusiems kitos valstybės pilietybę, lietuviams, įvaikintiems užsienyje, bei lietuvių įvaikintiems kitų šalių piliečiams. Dvigubą pilietybę dar gali turėti išimties tvarka ar už ypatingus nuopelnus Lietuvos pilietybę gavę asmenys.

Visi kiti, įgiję užsienio valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės netenka. Pilietybės įstatymas sudaro galimybę dar ir atsisakyti Lietuvos pilietybės.

Migracijos departamento duomenimis, įgiję kitos valstybės pilietybę 2013 m. Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 409, 2014 m. – 800, 2015 m. – 606, 2016 m. – 744, o 2017 m. – 720 žmonių. Atsisakiusių pilietybės daug mažiau – tokį sprendimą 2013 m. priėmė 43, 2014 m. – 40, 2015 m. – 31, 2016 m. – 23, 2017 m. – 38 žmonės.

Žinant, kad po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvažiavo 800 tūkstančių, o gal ir dar daugiau žmonių, šie skaičiai atrodo juokingai maži, nors iš tikrųjų niekas net negali įsivaizduoti, kiek pasaulyje yra lietuvių, nepranešusių konsulinėms įstaigoms, kad jau turi kitos valstybės pilietybę.

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas Arvydas Urbonavičius neslepia, jog dėl pilietybės tarp lietuvių galioja nebylus susitarimas: „neklausk – neatsakysiu“.

Jautrus klausimas emigrantams

Seniai kalbama, kad neteisinga atimti iš užsienyje gyvenančių lietuvių pilietybę vien dėl to, kad kitoje valstybėje jie nori būti lygiateisiai, turėti galimybę dirbti. Daugelis pasaulio šalių leidžia turėti kelias pilietybes ir jų net neskaičiuoja.

Lietuvos Seimas ne kartą bandė taisyti Pilietybės įstatymą, tačiau Konstitucinis Teismas nuomonės nekeičia: išvykę iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. dvigubos pilietybės turėti negali. Konstitucija ją leidžia tik išimtiniais atvejais, todėl, norint įteisinti dvigubą pilietybę, reikia keisti Konstituciją. O tam reikalingas referendumas.

Diskusija, ar Lietuvos piliečiai gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai, nėra nauja. Pirmą kartą ji kilo rengiant 1990 m. kovo 11 d. Laikinąją Konstituciją, vėliau – rengiant 1992 metų Konstituciją. Kad „niekas negali būti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybės pilietis“, buvo nustatyta dar 1922 metų Lietuvos Konstitucijoje. 1928 metų Konstitucijoje atsirado išimtis: „Lietuvos pilietis tačiau nepraranda savo pilietybės teisių patapęs kurio Amerikos krašto piliečiu, jei atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas.“ Ją lėmė tuo metu labai smarkiai iškilusi emigracijos į Ameriką banga: lietuviai masiškai emigravo į Argentiną, Braziliją, JAV, Kanadą.

Jei gali Lietuvos pilietybę išsaugoti iki 1990 metų kovo 11-osios emigravę lietuviai ir ją turi net niekada šalyje nebuvę jų vaikai, kodėl negalėtų pilietybės turėti tie, kurie gimė ir užaugo Lietuvoje, bet išvažiavo duonos kąsnio ieškoti kitur?

Ypač aktualus pilietybės išsaugojimo klausimas tapo tada, kai Didžiosios Britanijos piliečiai nubalsavo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Norėdami likti toje šalyje įsigaliojus „Brexito“ sutarčiai, Lietuvos pilietybės gali būti priversti atsisakyti daugiau nei 100 tūkstančių lietuvių.

Tokia žinia sukėlė Pasaulio lietuvių bendruomenės nerimą, todėl išeivijos atstovai paragino Lietuvos Seimą kuo greičiau rasti politinės valios pilietybės išsaugojimo klausimą spręsti keičiant Pilietybės įstatymo nuostatas.

Vienintelis ryšys su Lietuva

JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas A. Urbonavičius sutinka, kad pilietybės išsaugojimo klausimas labiausiai jaudina emigrantus. „Esame visi vienos tautos vaikai ir labai norime teigiamai išspręsti šį klausimą. Vienas iš Pasaulio lietuvių bendruomenės bei JAV lietuvių bendruomeniškų prioritetų yra pasiekti, kad užsienyje gyvenantys tautiečiai turėtų teisę į Lietuvos pilietybę. Kalbu apie tuos žmones, kurie yra priėmę kitos šalies pilietybę. Norėdami įsitvirtinti svetimose valstybėse, jie visi patyrė pasirinkimo dilemą“, – sako A. Urbonavičius. 

Pasak JAV lietuvių bendruomenės atstovo, už Atlanto dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo vyrauja beveik bendra nuomonė – žmonės kaip įmanydami stengiasi ją išlaikyti, todėl nepraneša konsulatams, kad įgijo JAV pilietybę. Amerikos įstatymų, kurie toje šalyje besąlygiškai gerbiami, jie nepažeidžia, nes ten nedraudžiama turėti kelių valstybių pilietybę.

„Tie, kurie iš Lietuvos išvažiavo po Antrojo pasaulinio karo, jų vaikai, vaikaičiai – visi savaime turi pilietybę, nes šalies įstatymai ją leidžia išlaikyti. Kiek lietuvių į Ameriką atvyko po 1990-ųjų, niekas negalėtų pasakyti, todėl nežinome, kiek yra priėmusių JAV pilietybę ir neatsisakiusių Lietuvos pilietybės“, – tikina A. Urbonavičius.  

Manoma, kad JAV iš viso gyvena apie 700 tūkstančių lietuviškai kalbančių žmonių. Didelė dalis jų yra gimę Lietuvoje ir turi prigimtinę teisę į jos pilietybę. Jiems tai yra ryšys su tėvyne, emocinė atsakomybė už savo kraštą, moralinis įsipareigojimas gimtinei.

Prašo nenuvertinti nuopelnų

A. Urbonavičiui atrodo, kad, diskutuodami dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, politikai perlenkia lazdą. Nė vienas italas, australas, vokietis nesvarsto, kodėl jiems reikia kelių šalių pilietybės – jų valia jas turėti, jei tik to nori.

Lietuvos pilietybė tautiečiams leistų laisvai judėti pasaulyje ir palaikyti ryšį su savo gimtine. JAV lietuviai nesupranta, kodėl kalbant apie prigimtinę teisę yra kaltinami, kad nemoka gimtajai šaliai mokesčių, netarnauja jos kariuomenėje. To nedaro ir kitų kraštų išeiviai, bet jie savo pilietybę išsaugoja.

„Mokesčius visi mokame toje šalyje, kurioje dirbame arba kurioje yra mūsų verslas. Negi turėdami trijų ar keturių valstybių pilietybę visoms joms turėtume mokėti mokesčius? Požiūris, kad negalime turėti Lietuvos pilietybės, nes nemokame joje mokesčių, yra labai supaprastintas, netoliaregiškas, bet juo daug kas manipuliuoja“, – svarsto pašnekovas.

Pasak A. Urbonavičiaus, reikėtų prisiminti, kad tuo metu, kai Lietuvos nebuvo pasaulio žemėlapyje, išeiviai vieninteliai garsino jos vardą, saugojo, puoselėjo kultūrą. Ir kas galėtų pasakyti, kad be 1980-ųjų demonstracijų prie Baltųjų rūmų būtume taip pat sėkmingai atėję į 1990 metų Kovo 11-ąją?

„Labai netoliaregiška nurašyti tai, ką gero, būdami emigracijoje, mūsų tautiečiai padarė Lietuvai. Juo labiau kad nežinome, kaip ateityje gali pasisukti tarptautiniai santykiai. Be lietuvių diasporos įtakos vargu ar turėtume JAV Kongreso palaikymą. Bet jei nebūtume JAV piliečiai, niekas mūsų toje valstybėje negirdėtų – negalėtume nueiti pas savo senatorių ir pareikalauti pagalbos Lietuvai, jei už jį nebalsuotume. Mes norime išlaikyti tėvynės pilietybę, bet kartu būti Amerikos piliečiai, kad jaustumėmės lygiaverčiai ir turėtume įtaką gyvenamoje šalyje“, – tvirtina A. Urbonavičius.

Išaiškinimas – ne Konstitucija

JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkui atrodo keista, kad, sprendžiant pilietybės išsaugojimo problemą, Lietuvoje remiamasi ne Konstitucija, o Konstitucinio Teismo išaiškinimu.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija 2015 ir 2016 m. priėmė rezoliucijas, raginančias Seimą nerengti privalomojo referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Komisijos manymu, Seimas turi išnaudoti visas galimybes svarstyti ir priimti įstatymus, kuriais suteikiama teisė kartu turėti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę, nekeičiant Konstitucijos.

„Matau labai daug priežasčių, dėl kurių baiminamasi dvigubos pilietybės institucijos. Daugiausia remiamasi Konstitucija. Teigiama, kad tik referendumo būdu galima šią nuostatą pakeisti. Bet ar tikrai tik referendumo? Iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo tokios nuostatos nebuvo. O Konstitucijoje parašyta, kad kiekvienas lietuvis turi prigimtinę teisę. Man atrodo, kad, norint rasti sąlyčio taškus, juos visada galima rasti“, – įsitikinęs JAV lietuvių bendruomenės atstovas. 

Pasak A. Urbonavičiaus, keistai atrodo aiškinimas, jog Konstitucija dvigubą pilietybę leidžia tik išskirtiniais, atskirais atvejais. Jau dabar ją turinčių žmonių yra tiek daug, kad išskirtiniais tų atvejų niekaip nepavadinsi. Todėl kyla klausimas, kodėl taip nenorima, kad gyvenantys užsienyje jaustųsi visateisiais Lietuvos piliečiais?

Gąsdinama net grėsmėmis iš Rytų, nors JAV lietuviai, kaip ir daugelio kitų valstybių atstovai, sutinka, kad dvigubos pilietybės negalėtų turėti nedraugiškų Lietuvai šalių gyventojai. Juo labiau kad pasaulyje yra nemažai valstybių, įvardijančių tas šalis, kurių piliečiai gali turėti jų pilietybę, ir niekas netraktuoja to kaip žmogaus teisių pažeidimo.

Visų bendras reikalas

JAV lietuvių bendruomenės atstovas tikina, jog Amerikoje gyvenantys lietuviai ragina vieni kitus eiti balsuoti referendume ir kviesti tai daryti Lietuvoje gyvenančius savo artimuosius, nes tai visų bendras reikalas. A. Urbonavičiaus nuomone, tikrai ne visi atsilieps į šį kvietimą ir ne visiems tos pilietybės reikės, bet kodėl jos nesuteikti tiems, kurie nori palaikyti ryšius su Lietuva?

„Mūsų tauta nėra pati didžiausia ir švaistytis savo piliečiais negalime. Gal ir skambiai pasakyta, bet žmogus yra visa ko pagrindas. Nebus žmonių – neliks ir valstybės, todėl negalime lengva ranka numoti į visus gyvenančius užsienyje. Jie prisideda prie Lietuvos žinomumo ir patrauklumo užsienyje didinimo, padeda į tėvynę pritraukti investicijų, įgyvendina įvairius projektus jos klestėjimui, skiria lėšų labdaros ir paramos iniciatyvoms, remia Lietuvoje likusius giminaičius ir artimuosius, kuria ar palaiko lietuvybės židinius užsienyje. Amerikoje yra daugybė visuomenininkų, palaikančių lietuvybę iš patriotizmo. Pamatytumėte mūsų lietuviškas mokyklas! Vien tik Lemonto vienoje mokykloje mokosi beveik 800 vaikų. Vien tik Čikagoje yra apie 50 savanoriškų lietuvių organizacijų. Tai rodo, kad mums tikrai Lietuva brangi ir rūpi, todėl pilietybės išsaugojimo įteisinimas nėra vien tik paso problema. Noru jį turėti mes išreiškiame savo pareigą rūpintis savo tėvyne, ją puoselėti ir skelbti jos vardą“, – tvirtina JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas.  

JAV lietuvių bendruomenė savo narių neregistruoja, bet dešimtyje apygardų jie turi įkūrę 50 savo bendruomenės apylinkių. Bendruomenės nariais laikomi ne tik tie, kurie gimė Lietuvoje, turi lietuviškas šaknis, bet ir jų šeimos nariai.

Parengė Daiva Bartkienė

Visą straipsnį galite rasti žurnalo LIETUVĖ pavasario numeryje.

Žurnalą LIETUVĖ, skirtą viso pasaulio lietuviams, galima užsisakyti arba prenumeruoti čia:

www.lietuve.lt/zurnalas

 

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: