Pradinis / Žmonės / Pirmagimio laukianti maratonininkė V. Žūsinaitė: „Bėgdama jaučiuosi geriau“

Pirmagimio laukianti maratonininkė V. Žūsinaitė: „Bėgdama jaučiuosi geriau“

Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė vos 2014 metais įveikė pirmąjį savo maratoną, o jau 2016-aisiais Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių maratono finišo liniją kirto 38-a ir po metų dalyvavo pasaulio čempionate. Tačiau ne šį šuolį į bėgikių elitą moteris laiko savo gyvenimo pasiekimu, o kartu su baidarininku Ričardu Nekriošiumi sukurtą šeiminį gyvenimą. „Net ir nepatekus į Tokijo olimpines žaidynes daug svarbesni gyvenimo tikslai jau bus pasiekti“, – kalbėdama su LTeam.lt džiaugsmu spinduliavo šeštą mėnesį nėščia, tačiau bėgimo vis dar neapleidžianti Vaida.

Beveik lygiai prieš metus V. Žūsinaitei-Nekriošienei bėgimo varžybų apdovanojimų ceremonijos metu pasipiršo jos mylimasis Ričardas, prabėgus keturiems mėnesiams olimpiečių pora sumainė aukso žiedus, o jau po šiek tiek daugiau nei dviejų mėnesių jų šeimą papildys pirmagimis.

Ir nors Vaidos gyvenime dabar daugiau malonių šeimyninių rūpesčių, tarp dieninio darbo ir vedamų asmeninių treniruočių 31-erių moteris atranda laiko ir pati apsiauti bėgimo batelius. Ar netgi dalyvauti bėgimo varžybose.

Štai prieš kelias savaites, būdama šeštą mėnesį nėščia, olimpietė dalyvavo bėgimo varžybose. Jose 10,5 km nuotolį įveikė per 46 min. ir 53,4 sek. ir bendrojoje įskaitoje tarp 560 dalyvių užėmė net 66-ą vietą.

„Jaučiuosi tikrai gerai, o kadangi bėgioju ne kiekvieną dieną, organizmas yra pailsėjęs ir širdis yra stipri – tai ir leidžia bėgti. Palyginti su nėštumo pradžia, dabar jaučiuosi daug geriau – galėčiau ir daugiau, ir dažniau bėgioti, bet tai darau tik savo malonumui, savęs nespaudžiu, nes dabar turiu ir kitų veiklų“, – pasakojo sportininkė.

Interviu su LTeam.lt metu V. Žūsinaitė-Nekriošienė taip pat pasidalijo mintimis apie permainas jos gyvenime, meilę bėgimui, pasirinkimą nenutraukti bėgiojimo ir davė patarimų birželio 1-ąją Klaipėdoje vyksiančių Olimpinės dienos bėgimo varžybų dalyviams.

Vaida, per pastaruosius metus Jūsų ir Ričardo gyvenime įvyko labai daug: sužadėtuvės, vestuvės, o dabar jau laukiate ir pirmagimio. Tikriausiai tai vieni įsimintiniausių metų, užgožiančių net ir karjeros pasiekimus?

Po Rio olimpinių žaidynių buvo labai daug įvykių, nes mes būtent jose su Ričardu ir susipažinome. Nepaisant visų nesėkmių varžybose, man asmeniškai didžiausias laimėjimas yra šeimos sukūrimas. Tai suteikia daugiau jėgų, daugiau motyvacijos sugrįžti į sportą – stengtis ne tik dėl mūsų su Ričardu, bet ir dėl vaikučio. Mane dabartinė situacija labai nuramina. Šeima buvo mano siekiamybė, o kai ji jau bus pilna, daug ramiau sportuosiu, nes žinosiu, jog nieko nepraradau, viską turiu ir dar daugiau turėsiu.

Kaip pasitikote žinią apie nėštumą? Koks jausmas žinoti, kad greitai būsite mama?

Mes kartu su Ričardu pasitikome šią žinią gana ramiai, nes abu to siekėme, tai planavome, todėl nuostabos nebuvo. Tačiau apsidžiaugėme, kad viskas pavyko, ir buvome labai laimingi. Aišku, iš pradžių buvo jaudulys ir nerimas, bet vėliau jis išblėso ir dabar vis didėja laukimas, noras kuo greičiau sutikti savo naują šeimos narį. Dažnai su Ričardu pakalbame, kad netgi sunku patikėti, jog per tokį trumpą laiką tiek daug nuveikėme. Pagalvojusi, kad tapsiu mama, kartais ir susigraudinu – bus žmogus, kurį ugdysime, auklėsime ir norėsime užauginti geru žmogumi. Tai labai įpareigoja, bet ir jaudina gerąją prasme.

Net ir būdama šeštą mėnesį nėščia vis dar bėgiojate. Tiesiog jaučiate malonumą, negalite gyventi be bėgimo ar stengiatės, kad po gimdymo būtų lengviau grįžti į sportą?

Jau šešis su puse (juokiasi). Dėl abiejų priežasčių. Aišku, jeigu norėčiau išlaikyti kuo geresnę formą, tai bėgiočiau ir dažniau, ir daugiau, bet kadangi dirbu dieniniame darbe ir dar vakare vedu bėgimo treniruotes, tai pačiai laiko bėgioti nėra labai daug, todėl labiau bėgioju dėl geros savijautos. Iš tikrųjų pabėgiojusi geriau jaučiuosi, todėl netgi norisi bėgti. Tiesa, nebėgu daug kilometrų: savaitės darbo dienomis – po 3–5 km, o savaitgaliais – 10 km. Jeigu nebėgioju 3–4 dienas, organizmas to ima reikalauti – tai įaugę į kraują. Bet tikrai nejaučiu spaudimo išlaikyti kuo geresnę formą. Nors turiu tikslą patekti į Tokijo olimpines žaidynes, tačiau jeigu jo ir nepasiekčiau, tai daug svarbesni tikslai gyvenime jau bus pasiekti.

Gydytojai galbūt tokiam Jūsų sprendimui nepritartų, nors turbūt kiekvienos moters organizmas reaguoja kitaip. Galbūt pasitarėte ir su šeimos ar olimpinės rinktinės gydytoju?

Turbūt labiausiai nerimauja mano mama (šypteli). Savo gydytojai taip pat esu pasakiusi ir ji reaguoja ramiai. Kiekviena moteris turi atsižvelgti į savo savijautą: jauti savo organizmą, jeigu nenori, bėgi lėčiau, ramiau – bėgioji pagal savo galimybes. Aš jau anksčiau ėmiau rinkti informaciją apie galimus krūvius – tiek iš Daliaus Barkausko, tiek iš gydytojų, tiek iš kitų sportininkių. Nesu nei pirma, nei paskutinė, kuri bėgioja būdama nėščia. Informacijos nėra sunku rasti. Bėgioju tikrai atsakingai, saugau save.

Galbūt patarimų klausėte ir Dianos Labočevskės, kuri bėgiojo net iki aštunto nėštumo mėnesio?

Su Diana esame kalbėjusios, kad bėgiojimas nėštumo laikotarpiu yra normalu, tiesiog reikia viską daryti pagal savo organizmą – labai sunku kažkam kitam patarti, nes kiekvienas nėštumas yra skirtingas, kiekviena moteris jaučiasi kitaip.

Artėja vasara, oras lauke pasakiškas, ką patartumėte visiems, išeinantiems į parkus ir gatves pabėgioti?

Aš apskritai visiems, ne tik bėgiojantiems, patarčiau sportuoti lauke – naudotis geru oru. Kalbant apie bėgimą, svarbiausias patarimas visiems būtų žiūrėti savo sveikatos – jeigu jaučiate, kad sunkiai pakenčiate karštį, tai geriau bėgti vakare, kai saulė jau ne tokia kaitri. Vasaros metu taip pat reikėtų suvartoti daugiau skysčių, jeigu reikia, organizmą papildyti ir elektrolitais, nes bėgiodami viską išprakaituojame. Taip pat svarbu nepamiršti naudoti galvos apdangalą. Sportuoti reikia atsakingai.

Vasarą vyks daug bėgimo varžybų, 5 ir 10 km bėgimai organizuojami ir birželio 1-ąją Olimpinėje dienoje Klaipėdoje. Kodėl žmonėms verta save išbandyti tokiose varžybose?

Vienam kas kartą bėgioti parke gali pabosti, o varžybose, kai bėgi minioje, ir jautiesi geriau, ir gali greičiau nubėgti ar gerų emocijų pasisemti. Be to, atsiranda azartas, motyvacija. O jeigu žmogus varžybose dalyvauja nuolatos, tai jis žino savo rezultatus ir kitą kartą bėgdamas gali matyti, ar patobulėjo, – tai irgi motyvuoja. Taip pat varžybos gali tapti treniruočių tikslu – kartais būna sunku bėgti treniruotėse, bet kai išsikeli tikslą, kad bėgsi varžybose, tuomet joms ir ruošiesi. Kai tikslą pasieki, tai ir emocijos būna geresnės, todėl varžybomis galima palengvinti treniruočių procesą. Save po varžybų galima apsidovanoti – sukelti motyvaciją bėgioti (šypteli).

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: