Pradinis / Mokslas ir švietimas / Politikai žiniasklaidoje vietoj argumentų mieliau griebiasi emocijų

Politikai žiniasklaidoje vietoj argumentų mieliau griebiasi emocijų

Plintant naujausioms informacinėms technologijoms ženkliai didėja internetinės žiniasklaidos galimybės, o ši mielu noru leidžia pasireikšti politikams.

Tokią tendenciją savo tyrime „Lietuvos internetinės žiniasklaidos konstruojamo politinio diskurso kaita“ pastebi Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto docentė Renata Matkevičienė. Ji ištyrė 121-ą publikaciją naujienų portalo „Delfi“ rubrikoje „Politikų akimis“, paskelbtas tarp 2007 ir 2011 metų. Šioje rubrikoje publikuojami Lietuvos politikų komentarai. Remiantis tyrimo duomenimis, daugiausiai reiškiasi Socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos atstovai.

R. Matkevičienė aiškinosi, kaip politikai išnaudoja jiems suteiktas galimybes. Pastebėta, kad viešojoje erdvėje akivaizdžiai dominuoja dviejų stipriausių Lietuvos partijų atstovų komentarai – Socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos.

Docentė pastebi, kad politikai reikšdami savo nuomones nemėgsta racionalių argumentų kalbos, beveik du kartus dažniau jie skaitytojus į savo pusę bando patraukti apeliuodami į jų emocijas. O ir tada, kai politikai į kovą pasitelkia argumentus, dažniausiai tai būna sausi skaičiai ar faktai, kurie pateikiami sudėtingai ir nėra paaiškinama, kodėl jie turėtų būti aktualūs. Tokią situaciją tyrimo autorė aiškina paprastai: politikai siekia bet kokia kaina gauti visuomenės palaikymą, o be propagandos tą padaryti sudėtinga.

Taip pat tyrime pastebima, kad politikai internetinę žiniasklaidą atranda labai greitai. Per laikotarpį nuo 2007 iki 2010 m. buvo publikuota beveik tiek pat politikų straipsnių, kiek per 2011 m.

Internetinės žiniasklaidos galimybes pastebėję politikai ilgai netruko prie jų adaptuotis, jie vis rečiau stengiasi vartoti sudėtingus terminus ir rodyti savo erudiciją, o stengiasi kalbėti paprastam žmogui suprantama kalba. Be to, jie atsižvelgia ir į tai, kas aktualu visuomenei, daugiausiai dėmesio yra skiriama socialinių problemų aptarimui.

R. Matkevičienė apibendrindama tyrimo rezultatus prieina prie išvados, kad nors politikai ir stengiasi išnaudoti internetinę žiniasklaidą, yra priversti prie jos prisitaikyti.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

LSBP-logo-h-525px

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: