Pradinis / Lietuviai svetur / Povilas Syrrist-Gelgota – apie muziką, tautiškumą ir gyvenimą Norvegijoje

Povilas Syrrist-Gelgota – apie muziką, tautiškumą ir gyvenimą Norvegijoje

Kaip manote, ar lengva pakalbinti trijų vaikų tėvą, mokytoją, muzikantą, vadovaujantį kamerinės muzikos festivaliui, grojantį daugiau nei 30 koncertų per dvi savaites, o kiek dar tik jis vienas težino? Smalsu? Atsakome – lengva nebuvo, tačiau neabejotinai verta, todėl mielai kviečiame mėgautis interviu su žmogumi-orkestru Povilu Syrrist-Gelgota!

Pirmiausia – trumpa priešistorė. Povilas augo Utenoje, o studijavo Vilniuje, Paryžiuje, Londone bei Osle. Dar studijų Vilniuje laikais sutiko jam skirtą gyvenimo draugę. Ji buvo iš Norvegijos. Po mokslų Londone abu pratęsė studijas Osle ir bestudijuodami laimėjo konkursą į Oslo filharmonijos orkestrą. Ir štai jau 18 metų Povilas gyvena Norvegijoje, džiugina tiek lietuvius, tiek norvegus savo kuriama ir atliekama muzika.

Povilai, kada ir kodėl Jums kilo idėja pirmiausia pristatyti lietuvių liaudies dainas Norvegijos publikai, o vėliau dar ir sujungti dviejų tautų folkloro kūrinius vienoje scenoje? Ar tai žmogiškas gimtinės ilgesys, o galbūt pamatėte neužpildytą muzikinę nišą?

Ilgesys išties turėjo tam įtakos. Taip pat prisidėjo noras praturtinti norvegišką kultūrą lietuviškomis vertybėmis. Lietuvių liaudies dainas pirmą kartą atlikau tik atvykęs į Norvegiją. Tada kartu su žmona koncertavome jos gimtosiose vietose, romantiškoje šiaurės Norvegijos saloje. Pasisekimas buvo didelis, publiką labai sudomino lietuviškoji mūsų programos dalis. Supratau, kad norvegų publikai tai įdomu, ir nuo tada naudojuosi kiekviena proga praturtinti koncertinę programą šiuolaikine arba liaudiška muzika.

Norvegijoje gyvenu jau 18 metų ir per tą laiką teko išgirsti daug norvegų liaudies muzikos. Ji mane labai žavi savo santūrumu, archajiškumu. Ši muzika mane tarsi nukelia į vaikystę, primindama pasakojimus apie vikingus. Senovės norvegai turėjo būti labai ištverminga tauta, gyvenanti tokiomis atšiauriomis sąlygomis. Pastaruosius penkerius metus esu ne kartą grojęs bei dainavęs ir norvegų liaudies dainas. Be abejonės, atlieku jas kitaip nei norvegai, bet kartu ir unikaliai, perleisdamas per savo lietuvišką prizmę. Įdomiausia tai buvo atlikti kartu su Veronika Povilioniene. Paimprovizuodami vienu metu atlikome lietuvišką „Oi, giria giria“ ir norvegišką „Ingen vinner frem“. Visų nuostabai, kartu skambėdamos tos dvi dainos tarsi surezonavo, tarsi susijungė į vientisą pynę, apgaubė publiką paslaptinga atmosfera.

Lietuva ir Norvegija per muzikinę prizmę. Kokie esminiai skirtumai žvelgiant Jūsų, kaip muzikanto, akimis? Mes turime daug raudų, giesmių, mūsų sutartinės – UNESCO nematerialiosios kultūros paveldas. Ką išskirtinio turi norvegai savo liaudies dainose?

Nesu muzikos teoretikas ir nuodugnios analizės pateikti nei galiu, nei noriu. Aš prisiartinu prie muzikos per jausmus. Ir norvegiškoje, ir lietuviškoje liaudies muzikoje mane labiausiai traukia meditatyvioji pusė – „giluma“. Būtent lėtose, meditatyviose dainose, mano manymu, atstumas tarp lietuvių ir norvegų dainų labai sumažėja, atliekamos kartu jos tarsi „surezonuoja“.

Ar yra kokių nors bendrų gijų folkloro kontekste? Paprasčiau tariant, jeigu visi pasaulio žmonės kalbėtų viena kalba, ar savastimi norvegas suprastų lietuvio liaudies dainos turinį, ir atvirkščiai?

Be abejonės, lietuvių ir norvegų temperamentas bei mentalitetas yra skirtingi. Bet vieni kitų dainas mes suprantame. Tik suprantame šiek tiek skirtingai, matome tarsi kitoje šviesoje. Neįpareigoti tradicijos esame laisvesni ir turime galimybę įžvelgti naujų spalvų.

Griežiate altu, dainuojate, neretai darote ir viena, ir kita tuo pat metu, esate Oslo filharmonijos narys, muzikos mokytojas, trijų vaikų tėvas – žmogus-orkestras visomis prasmėmis. Ko dar apie Jus nežinome? Kokie Jūsų pomėgiai už scenos ribų?

Vedu koncertus lietuvių, rusų, anglų bei norvegų kalbomis. Taip pat kuriu muziką, aranžuoju, inicijuoju ir organizuoju įvairius muzikinius projektus bei esu kelių kamerinių ansamblių vadovas. Taip pat esu vieno didžiausių Norvegijoje Asker kamerinės muzikos festivalio meno vadovas. Aktyviai propaguoju norvegišką muziką Lietuvoje bei lietuvišką muziką Norvegijoje, už tai esu apdovanotas Lietuvos ambasados Norvegijoje medaliu. Kasmet surengiu norvegiškos ar lietuviškos muzikos turą Lietuvoje bei Norvegijoje. Be to, šiemet dar ir mokytojauti pradėjau. Darbas su vaikais ir jaunimu suteikia daug energijos, naujų kūrybinių minčių. Žodžiu, veiklos tikrai daug. Esu labai dėkingas likimui, kad darau tai, kas man patinka, į darbą kasdien einu su džiaugsmu. Dirbu tarptautinėje aplinkoje – mano kolegos ir draugai yra iš 20 pasaulio šalių, kasdien bendrauju keturiomis kalbomis. Taip pat esu apdovanotas didele šeima bei mano idėjas visada palaikančia žmona.

Toril kalba lietuviškai – viena seniausių ir sudėtingiausių indoeuropiečių kalbų. Ar turėjote įtakos šiam sprendimui, padėjote mokytis? Ar Jūsų atžalos taip pat lietuviakalbiai?

Toril, mane sutikusi, labai susidomėjo ne tik manimi, bet ir Lietuva: išmoko kalbą, užbaigė magistrantūrą Vilniaus muzikos akademijoje parašydama darbą lietuvių kalba. O įdomiausia, kad iki šiol su manimi kalbasi lietuviškai (jau daugiau nei dvidešimt metų). Smagu, kad ir vaikai nuolatos girdi namuose lietuvių kalbą.

Kartu su žmona esate styginių instrumentų barikadų pusėje, Jūsų žmona Toril – violončelininkė. Koks Jūsų vaikų santykis su muzika, galbūt jau greitai jie suteiks kitokio skambesio šeimos „orkestrui“?

Mūsų vaikai dar maži, o mes jokiais būdais nenorime jų spausti muzikavimo linkme. Bet ir nedraudžiame. Be abejo, jie girdi daug muzikos, o ir koncertuose dažnai apsilanko. Vyresnysis sėkmingai mokosi groti kontrabosu, jau ne kartą esame kartu koncertavę.

Ar po tiek metų gyvenimo Norvegijoje palaikote glaudžius ryšius su Lietuva ne tik muzikiniame kontekste? Galbūt yra kitų gijų, siejančių su gimtine?

Lietuvoje yra daug man mielų žmonių – giminių ir draugų, jų pasiilgstu ir stengiuosi kuo dažniau susitikti. Į tėvynę grįžtu apie keturis kartus per metus.

Povilai, ar nejaučiate iniciatyvų, suburiančių Norvegijoje gyvenančių ir muzikiniais instrumentais grojančių lietuvių, trūkumo?

Muzika yra tarptautinė kalba, nesvarbu, kokios tautybės muzikantų atliekama. Bet, žinoma, visada smagu susitikti ir bendrauti gimtąja kalba.

Kokia Jūsų nuomonė apie Norvegijoje gyvenančius lietuvius, jų emigracijos priežastis? Kaip neprarasti tautiškumo ir didžiuotis esant lietuviu kitoje šalyje?

Žmogaus protas taip jau sukurtas, kad norėdami suprasti pasaulį ir mus supančius žmones norime sistemizuoti, skirstyti į tipus, į rūšis, kartais tarsi užklijuoti etiketes ar sudėlioti į lentynas. Taip dažnai mąstome ir apie emigrantus. Kalbame apie juos kaip apie kažkokią vientisą žmonių grupę, iškeitusią gimtinę į darbą su geresniu atlyginimu.

Realybėje nėra viskas taip paprasta. Žmogus atsitiktinai gimsta vienoje ar kitoje šalyje, o likimas savo iššūkiais ir galimybėmis pakreipia gyvenimo kelią viena ar kita linkme.

Kiekvienas žmogus unikalus ir kiekvieno gyvenimo kelias vinguriuoja labai skirtingai, iš tikrųjų visiškai netilpdamas į primityvių stereotipų rėmus. Reikia tik šiek tiek giliau pažvelgti.

Be abejonės šalis, šeima, aplinka, kurioje užaugama, suformuoja pagrindą, ant kurio toliau statomas gyvenimo namas. Kad ir kokia spalva tas namas ateityje būtų nuspalvintas, vis tiek pagrindas išliks tas pats. Mano manymu, tai ir yra tautiškumo esmė.

Kiekvienas asmuo yra unikalus, ir kiekvienas svečioje šalyje gyvenantis lietuvis širdyje nešioja savo unikalią Lietuvą, kuri yra kitokia, nei kiti ją pažįsta. Gimęs lietuviu visada juo išliksi, kad ir kiek metų praleistum kitose šalyse. Ir kiekvienas, turintis sveiką savivertės jausmą, visada širdyje nešios šiltus jausmus šaliai, kurioje gimė ir užaugo, jos ilgėsis, norės vienokiu ar kitokiu būdu kažkada į ją grįžti ir prisidėti savo patirtimi.

Erika Babnytė

Nuotraukos iš asmeninio Povilo Syrrist-Gelgotos archyvo

Norėdami iš arčiau susipažinti su Povilo Syrrist-Gelgotos kuriama ir atliekama muzika, apsilankykite jo asmeniniame „Youtube“ kanale: Povilas Syrrist-Gelgota on Youtube – YouTube.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: