Pradinis / KARJERA / Psichologė pataria, kaip pasirinkti tinkamą specialybę

Psichologė pataria, kaip pasirinkti tinkamą specialybę

Vasara – apsisprendimo metas abiturientams ir kitiems, besiruošiantiems rinktis mokymosi įstaigas. Teiravomės Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentės Julitos Navaitienės, kaip abiturientams iš specialybių gausos pasirinkti tinkamą specialybę.

Doc. J. Navaitienė sako, kad dažniausiai skelbiama, jog profesinis pasirinkimas yra ypač atsakingas jauno žmogaus gyvenimo žingsnis, nuo kurio priklauso jo ateitis: ekonominė ir socialinė padėtis, poreikių patenkinimas, saviraiška ir pan. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasirinkimas yra rinkimosi proceso rezultatas, o rinkimasis – kompromiso ieškojimas, atsisakant nereikšmingų dalykų dėl svarbesnių tikslų. Profesinis rinkimasis – nuolat vykstantis ilgalaikis procesas: jaunas žmogus sprendžia, kada, ką ir kur reikia veikti, kad jis būtų patenkintas savo profesine karjera. Profesinį pasirinkimą veikia socialinis ir ekonominis statusas, demografiniai ir etniniai barjerai, stereotipai, vertybės, sveikatos būklė, mokymo įstaigų artumas ir taip toliau“, – sako docentė.

Pakankamai informacijos – tinkamas apsisprendimas

J. Navaitienė atkreipia dėmesį, kad dažnai minima tinkamo profesinio pasirinkimo sąvoka, kuri apibrėžiama kaip asmens savybių suderinimas su profesijos keliamais reikalavimais, reiškia, jog tinkamas žmogus turi pasirinkti tinkamą darbą. „Tačiau tiek žmogus, tiek profesijų reikalavimai keičiasi. Dabar jie yra vienokie, o vėliau gali būti kitokie. Sutinku su teiginiu, kad jaunas, baigiantis mokyklą žmogus turėtų įvertinti savo esamas galimybes, bet skatinčiau apgalvoti kuo daugiau galimų būsimos profesinės karjeros variantų“, – sako LEU dėstytoja J. Navaitienė.

Profesinio rinkimosi procesui paprastai keliamas racionalumo reikalavimas. Jauni žmonės tikinami, kad tik turint pakankamai informacijos galima tinkamai apsispręsti. Bet informacijos šiuolaikinėse informacijos priemonėse tiek daug, kad pasiklysti specialybių gausoje labai lengva. „Nereikėtų pasiklysti. Juk JUMS patrauklių specialybių ne tiek ir daug, ar ne? Paklauskite, ką jums sako ne tik protas, bet ir jausmai. Ko aš norėčiau? Kas man patiktų? Paklauskite to savęs. Stiprus noras ir motyvacija gali padėti įveikti visas kliūtis, siekiant norimo tikslo“, – teigia psichologijos dėstytoja.

Nesureikšminti

Psichologė siūlo nesureikšminti profesinio pasirinkimo baigus mokyklą. „Jaunas žmogus keičiasi, jo pasirinkimai irgi gali keistis. Jau seniai specialybės nesirenkamos visam gyvenimui. Profesinio pasirinkimo tinkamumas gali keistis, o profesiniai sprendimai gali būti koreguojami daug kartų. Taigi, ieškodami profesinės veiklos, kuri teiktų pasitenkinimą, rinktis galite ne kartą ir ne du, – sako J. Navaitienė. – Nepamirškite, jog turite padėjėjų: psichologai ir profesinės karjeros planavimo (projektavimo, orientavimo, valdymo) specialistai parengti tam, kad galėtų jus paskatinti kelti klausimus ir ieškoti atsakymų į juos. Taip pat prisiminkite, kad jūsų profesiniu apsisprendimu gali būti manipuliuojama, pateikiant elektroninėje erdvėje ar kitur tikslinę informaciją, pvz., sumenkinant vienų mokymo įstaigų prestižą ir iškeliant kitų. Spręskite patys ir spręskite drąsiai.“

Darbo rinka ir asmens savybės

Psichologė rekomenduoja renkantis studijas analizuoti ir darbo rinką ar savo savybes. „Vis dėlto darbo rinka globali ir labai greitai kintanti, o asmenybė sudėtinga ir sunkiai pažįstama. Tokiu atveju kyla klausimas, ką konkrečiai reikėtų analizuoti abiejose srityse. Darbo rinkos srityje reikėtų analizuoti darbo rinkos principus, naujausias tendencijas ir pokyčių prognozes. Ieškantis darbo žmogus taip sužinos savo galimybes, o besiruošiantis studijuoti – būsimos profesinės veiklos paklausą. Pvz., gebėjimas bendrauti dviem užsienio kalbomis šiuo metu yra didelis pranašumas darbo rinkoje“, – tvirtina LEU dėstytoja.

Asmenybės savybių srityje J. Navaitienė siūlo analizuoti tas savybes, kurios profesinei veiklai gali būti svarbiausios (pvz., ekstravertiškumas, atvirumas patyrimui, sąmoningumas ir supratingumas). „Nustebsite, kiek nežinomų jūsų asmenybės savybių gali atskleisti psichologo konsultacija“, – sako J. Navaitienė.

Išspręsti dilemą gali savanorystė

Psichologė sako, jog savanorystė apibūdinama kaip altruistinė veikla, atliekama nesitikint gauti finansinės naudos. „Vis dėlto naudos yra gaunama“, – tvirtina ji. Tai – nauja patirtis, žinios, gebėjimai, savigarbos padidėjimas, socialinių ryšių praplėtimas, darbo vietos susiradimas. Savanoriaudamas jaunas žmogus geriau pažįsta savo asmenybę ir ugdosi naujus asmenybės bruožus. Savanoriška veikla gali būti vykdoma įvairiose šalyse, vietose ir srityse. Darbo ar studijų dilemą, iškylančią abiturientams, gali sėkmingai išspręsti savanorystė. Jeigu vėliau bus pasirinktas darbas, savanorystės patirtis papuoš CV ir maloniai nustebins darbdavį. Jeigu bus pasirinktos studijos, tai, remiantis įgyta patirtimi, bus lengviau pasirinkti studijų programą.

Būti patenkintam savo profesine veikla

Dauguma žmonių geru darbu vadina gerai mokamą, patrauklią ir karjeros galimybes suteikiančią veiklą. Psichologė, pritardama šiam teiginiui, iškelia klausimą, ar žmogaus tikslas yra turėti gerai mokamą darbą. Pasak J. Navaitienės, tikslas yra būti patenkintam savo profesine veikla. Gali būti skiriamos dvi profesinės karjeros rūšys: asmeninė ir organizacinė. Asmeninė profesinė karjera – paties žmogaus profesinių tikslų ir sprendimų realizavimas. Šiuo atveju žmogus pats kuria profesinę karjerą, kuri gali tęstis visą gyvenimą. Joje gali būti pertrūkių, susijusių su įvykiais šeimoje arba mokymusi, taip pat klaidų ir pasiekimų, svarbių pačiam žmogui. Ji vadinama asmenine, nes už jos sėkmę atsakingas ir dėl pasitenkinimo ja sprendžia pats žmogus.

Organizacinę profesinę karjerą valdo darbdaviai, organizacijos ištekliai, jos struktūra ir interesai. Ši karjera trunka iki išėjimo nustatytu laiku į pensiją. Iki to laiko iš darbuotojo reikalaujama nuolatinio nuoseklaus užimtumo. „Už jos sėkmę atsakinga ir dėl pasitenkinimo ja sprendžia pati organizacija. Jaunas žmogus turėtų pagalvoti, kuri profesinės karjeros rūšis patrauklesnė“, – sako J. Navaitienė.

Patarimų pasiklausyti, o ne klausyti

J. Navaitienė sako, kad reikia pasiklausyti ir tėvų, ir draugų, ir senelių patarimų, bet klausyti jų – tikrai ne. Profesinio apsisprendimo savarankiškumas laikomas psichinės ir profesinės brandos požymiu. Savarankiškas yra nepriklausomas, veikiantis pats.

Lengva pasakyti, bet sunku padaryti: jaunas žmogus gali nepasitikėti savimi, aplinkoje gali būti stiprią įtaką darantis žmogus (beje, šeima daro įtaką šeimos nario profesiniam pasirinkimui dažnai pati to nesuvokdama), o pats jaunas žmogus gali būti lengvai priimantis patarimus ir pasiduodantis raginimams. Jeigu profesinis pasirinkimas bus savarankiškas, tai nereikės vėliau rypuoti ir kaltinti, kad „kažkas“ (tėvai, draugai, seneliai) sugadino gyvenimą.

Mano karjera – mano rankose

„Siūlyčiau pasidomėti profesinės karjeros valdymo kompetencija ir jos ugdymusi“, – pataria J. Navaitienė. Profesinės karjeros valdymo kompetencija – žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, padedanti žmogui pažinti save ir savo profesinės karjeros galimybes, planuoti profesinę karjerą, priimti ir realizuoti profesinės karjeros sprendimus ir suderinti juos su kitomis savo gyvenimo sritimis. „Apibrėžtis gana ilga, bet nė kiek nesumažinanti šios kompetencijos naudingumo, kurį galima atskleisti keturiais žodžiais: „Mano karjera – mano rankose“, – sako J. Navaitienė.

LEU

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: