Pradinis / Renginiai, pramogos / Žinomi žmonės padeda pildyti nepasiturinčių šeimų vaikų svajones

Žinomi žmonės padeda pildyti nepasiturinčių šeimų vaikų svajones

„Kiek prisimenu, mūsų šeimoje pagalbai ir labdarai visada būdavo skiriama daug dėmesio. Kai gimiau, mano tėvai jau turėjo globotinę iš vaikų namų, kuria nuolat rūpinosi“, – sakė dainininkė Viktorija Vaičaitė.

Ji, kaip ir kiti žinomi kauniečiai, antradienio vakarą leido prasmingai – pakavo ir puošė nepasiturinčių šeimų vaikams skirtas dovanas. Mažiesiems jie ant tapytojos Gintės Ramutytės pieštų vienetinių atvirukų rašė ir sveikinimus. Dalyvauti gerumo akcijoje visus pakvietė Kauno laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) įsikūrusi logistikos ir transporto įmonė „Tomegris“, pasirūpinusi, kad šįmet per šv. Kalėdas net 25-iuose namuose bent vieną vakarą būtų daugiau džiaugsmo, šilumos bei įspūdžių.

„Kai buvau maža, pas vaikų namuose augančius bendraamžius su draugėmis nubėgdavome dažnai. Atnešdavome saldainių, kartu žaisdavome. Vėliau net organizuodavome akcijas, sužinodamos, kokių daiktų įstaigai reikia, ir jas surinkdamos iš geradarių“, – prisiminė V. Vaičaitė.

Kartą net kelioms vaikų globos įstaigoms iniciatyvūs kauniečiai, suburti dainininkės, padovanojo spektaklį – tada aktoriai surengė išvažiuojamuosius pasirodymus.

Patiems mažiausiems, paliktiems tėvelių, V. Vaičaitė ne kartą dovanojo sauskelnių, higienos priemonių.

Labdaros idėja nesvetima ir dainininkei Neringai Šiaudikytei. Ji patikino pagalbos ranką ištiesianti ne tik per šv. Kalėdas.

„Yra šeimų, kurioms padedame drabužiais. Visada palaikau ir masinius labdaros projektus, kuriuose surinktos lėšos skiriamos vaikams“, – patikino atlikėja.

Vaikystėje per šv. Kalėdas N. Šiaudikytė dovanų iš Kalėdų Senelio tikėdavosi sulaukti lėlių. Jai ypač imponavo barbės, joms skirti drabužėliai. Paauglystėje dainininkė tėvams iš anksto papasakodavo, kokių džinsų, suknelės, palaidinės norėtų. Būdavo taip, kad kalėdinės dovanos Neringa išsiprašydavo ir likus net keliems mėnesiams iki šventės.

„Tačiau kelis kartus Kalėdų Senelis man nebuvo dosnus ir po eglute radau ne tai, ko tikėjausi… Tiesa, taip įvykdavo ne atsitiktinai, o todėl, kad sugebėdavau prieš šventes gerokai „prisidirbti“, – prisiminė N. Šiaudikytė.

Apie tai, kad mažesni vaikai svajoja apie žaislus, o vyresnieji – apie stilingus drabužius, užsiminė ir gerumo akciją organizavusios įmonės „Tomegris“ savininkas Tomas Černiauskas. Anot jo, šįmet internete surašytoms vaikų svajonėms pildyti skirta 1000 eurų. Akcija, kurią inicijavo kompanijos pardavimų specialistė Dalia Čhanovičiūtė, rengiama jau trejus metus.

„Skatiname darbuotojų iniciatyvą ir saviraišką. Visada laukiame jų idėjų. Ypač tokių, kurios įtraukia ne tik mūsų kolektyvą, bet ir visuomenę“, – sakė T. Černiauskas.

Kad didesnis skaičius žmonių gali padaryti stebuklus, neabejoja ir humoristas Artūras Orlauskas. Kasmet jis labdaros tikslais suorganizuoja apie dešimt koncertų, yra nuolatinis festivalio „Gerumo sparnai“ vedėjas. Pašnekovas prisiminė, kai kartą Palangoje vyko renginys, kurio tikslas buvo padėti nuo gaisro nukentėjusiai daugiavaikei šeimai. Jo metu buvo surinktos visos reikiamos priemonės tam, kad dar tais pačiais metais šeimai būtų atstatytas būstas.

Orlauskai nuolat padeda ir vargingoms šeimoms, stokojančioms drabužių bei avalynės. Humoristas neabejoja, jog mažieji vertina tai, bet per šv. Kalėdas dovanų labiau tikisi gauti žaislų.

„Vaikystėje svajojau, kad Kalėdų Senelis man nepadovanotų vilnonių kojinių. Deja… Mamą jos džiugino, o mane liūdino kokius 3 metus… Jau geriau šokoladas ar kramtomoji guma… Juk kojinės, kelnės ar striukės su šv. Kalėdomis iš tiesų neturi nieko bendra“, – patikino A. Orlauskas.

Vestuvių planuotoja Inga Budrienė aktyviai remti įvairias iniciatyvas ir pati organizuoti labdaros renginius pradėjo prisijungusi prie moterų klubo „Ad astra“ veiklos.

„Tam skiriu daug laiko ir lėšų, nes visa parama yra prasminga“, – neabejojo pašnekovė.

Vaikų namai, senelių globos įstaigos, neįgaliųjų centrai, neišnešiotiems naujagimiams skirtos palatos – tai tik dalis įstaigų, sulaukusių I. Budrienės pagalbos.

„Kai buvau maža, man dovanos nebuvo svarbios. Labiau laukdavau Kalėdų Senelio, kurį mes, vaikai, vis stengdavomės pamatyti savo akimis. Kiek šurmulio, nekantrumo, emocijų buvo!“ – sakė I. Budrienė.

Dainininkui Mindaugui Mickevičiui-Mino paliko įspūdį įmonės „Tomegris“ surengta akcija, kuri prasidėjo kiek anksčiau nei prieš šv. Kalėdas. Jam kompanijos atstovė Ernesta Černiauskė papasakojo, kad per Pyragų dieną darbuotojai pagamino apie 70 naminių gardėsių, o juos įsigijo ir taip labdarai lėšų skyrė ne viena Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje įsikūrusi įmonė. Būtent už šias lėšas ir nuspręsta išpildyti daugiau nei dviejų dešimčių šeimų vaikų svajones.

„Tomegrio“ kolektyvo socialinių darbų sąraše yra ir paramos akcija, skirta neįgaliesiems. Taip pat iniciatyva, užtrukusi net du mėnesius, – tiek laiko „Caritui“ rinkta labdara daiktais.

„Tai, ką gali padaryti pats, ir yra vertingiausia. Juk dažnai žmogui reikia net ne pinigų, o tavo laiko, dėmesio, patarimo“, – sakė M. Mickevičius-Mino.

Kalėdų Senelis nei jo, nei brolio vaikystėje nelepino. „Be abejonės, norėdavosi ir tų užsienietiškų žaidimų, ir drabužių. Neturėjome to. Bet juk blogesni dėl to netapome?“ – sakė M. Mickevičius-Mino.

Dainininkė Ingrida Kazlauskaitė užaugo paramai itin neabejingoje šeimoje. Jos tėvai Liveta ir Petras Kazlauskai nuolat aplinkiniams padeda rengdami koncertus, dovanodami reikiamų daiktų ar pinigų. Šiuo metu šeima kaip tik remia onkologine liga sergančią mergaitę.

„Mano prisiminimuose šv. Kalėdos – itin šviesus laikas. Tėvai gerokai pavargdavo, kad mano įspūdžiai būtų kuo išskirtinesni“, – patikino pašnekovė.

Ingridos norimų gauti dovanų sąrašas nuolat keisdavosi – tai jai reikėdavo lėlės, tai snieguolės šerkšnu nupaišytų batelių ar šuniuko. Tam, kad pageidavimai taptų konkretesni, šv. Kūčių vakarą būsima atlikėja rašydavo laišką Kalėdų Seneliui.

„Žinojau, kad norų keisti nebegalėsiu, todėl rašydavau ilgai. Laišką palikdavau ant stalo, greta padėdavau saldumyną. Koks įspūdis būdavo ryte, kai jo nerasdavau, o skanėsto būdavo paragauta! O kur dar rogių vėžės kieme, atitirpdytas mano miegamojo langas… Kalėdų Senelis manęs niekada nėra nuvylęs!“ – sakė I. Kazlauskaitė.

Loretos Kondratės nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top