Pradinis / Augalų pasaulis / Rudoji karčiuotė

Rudoji karčiuotė

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje pražydo retas ir egzotiškas augalas – rudoji karčiuotė. Egzotinių drugelių parodos paviljone dėmesį pritraukia į šikšnosparnį panašus žiedas. Karčiuotės (lot. Tacca) žiedą sudaro didžiulis drugio formos pažiedlapis. Žiedeliai dažniausiai tamsiai rudi su violetiniu atspalviu, nedideli. Vėliau juos pakeičia sultingi vaisiai. Savaime karčiuotės auga atogrąžų miškuose, todėl šiam augalui puikiai tiko atogrąžų drugeliams pritaikyta oranžerijos dalis: čia pakankamai šilta, o oro drėkintuvai skleidžia karčiuočių taip mėgstamą drėgmę.

Šio egzotinio augalo žiedai iš tiesų palieka neišdildomą įspūdį. Jie panašūs į didžiulį šikšnosparnį arba vorą. Karčiuočių lapai nėra labai įspūdingi, jie tamsiai žali ir rievėti. Geriausiai karčiuotės auga, kai žemių mišinys šiek tiek rūgštokas. Žiemoja truputį vėsiau – 16–18 °C šilumoje, tada laistomos rečiau ir mažiau. Žemė vazone turi būti drėgna, bet neužmirkusi. Karčiuotės nepakenčia pernelyg sausos žemės.

Su šia gėle siejamos įvairiausios šiurpios legendos, nors pats augalas plačiai naudojamas buityje: vaisiai naudojami maistui ruošti, iš stiebų pinamos kepurės ir žvejų tinklai, iš šaknų malami miltai. Rudojoje karčiuotėje yra alkaloidinių medžiagų, naudojamų ir magijos ritualuose. Džiovintų šios gėlės žiedų milteliai taip pat turi įdomią savybę: patekę į skrandį jie išsiplečia, 80–100 kartų viršydami savo pirminę apimtį. Europoje šios egzotinės gėlės auginamos žiemos soduose, oranžerijose, žydi ir mezga vaisius ištisus metus.

Kauno botanikos sodo inf.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: