Pradinis / Kinas, muzika, TV / S. Stavickis-Stano – apie svajonę tapti poetu, karjeros pradžią ir žvaigždžių ligą

S. Stavickis-Stano – apie svajonę tapti poetu, karjeros pradžią ir žvaigždžių ligą

Prieš beveik trisdešimt metų ketvirtokas iš internatinės mokyklos, užgesinus šviesas buriantis bendraminčius prie knygų puslapių, vargu ar galėjo įsivaizduoti, kad taps tuo, kas yra šiandien. Vienas žinomiausių Lietuvos prodiuserių, kompozitorių, dainininkų ir trijų vaikų tėtis – toks yra Stanislavas Stavickis-Stano, kurio garbei šio šeštadienio vakarą laidoje „Dainuok mano dainą“ skambės jo paties autoriniai kūriniai, perdainuojami scenos kolegų.

Būdamas mažas S. Stavickis-Stano turėjo svajonę – tapti garsiu poetu. Šiandien jo kuriamas dainas žino dažnas lietuvis. Kadaise garsus vyras buvo žinomas kaip „delfinas“, o dabar – tiesiog Stano. „Mes taip prieštaravom, sakėm, kad sutarties nepasirašysim, kokie dar „Delfinai“. Dar pasakė, kad negaliu būti Stanislavas, nes tai nelietuviškas vardas: „Būsi Stano.“ Kokia nesąmonė?“ – karjeros pradžią prisimena prodiuseris.

S.Stavickis-Stano tikina, kad tai buvo du smūgiai per vieną ir tą pačią dieną, kurių jis nė kiek nesitikėjo. Tiesa, iš pradžių nepatikę pavadinimai greitai prilipo ne tik plačiai visuomenei, bet ir artimiesiems. „Po kurio laiko ir močiutė pradėjo vadinti Stano, – pripažįsta jis. – Pripratau, kad aš Stano. Net džiaugiuosi. Atiduodu pagarbą savo pirmajam prodiuseriui, kuris sugalvojo.“ Panašu, kad parinktas pavadinimas ir iš pogrindžio ištraukta muzika prisidėjo prie grupės šlovės.

Išleidus debiutinį grupės „Delfinai“ albumą, Stano žvaigžde tapo vos per vieną naktį. „Buvo laikotarpis, kai atrodė, kad esu vertas, jei taip mane myli. Vadinasi, esu talentingas, gražus, jei merginos klykauja. Ačiū Dievui, turiu įgimtą bruožą – savikritiškumą, todėl ilgai sirgti žvaigždžių liga man neteko“, – sako S. Stavickis-Stano.

Laidoje „Dainuok mano dainą“ R. Ščiogolevaitė savaip perdainuos dainą „Žvaigždė“, M. Jampolskis – „Geltonas miestas“, N. Nekrašiūtė – „Viskas bus gerai“,  R. Laureckis – „Saulė“, E. Lubys – „Žmogus tėtis“, D. Gutauskienė-Laisva – „Žemyn“, R. Janušas – „Svajonės“,  J. Miliauskaitė – „Sukasi debesys“, L. Kazlauskienė – „Ačiū tau“.

Nuotr. Giedriaus Abromavičiaus

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: