Pradinis / Šeima ir sveikata / Gydytojai pataria, kaip džiaugtis vasaros teikiamais malonumais nepakenkiant sveikatai

Gydytojai pataria, kaip džiaugtis vasaros teikiamais malonumais nepakenkiant sveikatai

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai į spaudos konferenciją susirinkusiems žiniasklaidos atstovams pateikė žinių, kokius pavojus žmogaus organizmui sukelia karšta pavasarinė saulė, pasidalijo patarimais, kaip išvengti sveikatos sutrikimų. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė terapeutė Vaiva Makštutienė pastebi, jog daugelis žmonių nežino, kaip saugoti sveikatą, arba nesidomi, o susirgę mano, kad medikai tuoj pat juos išgelbės. Gydytojų ir žurnalistų susitikime aptarta, ką daryti, kad, atėjus vasarai, sveikata nepablogėtų ir žmonės galėtų džiaugtis vasaros teikiamais malonumais.

Saulė ir karštis išprovokuoja lėtines ligas

Oras jau gerokai įšilęs, galima džiaugtis gera vasaros šiluma. Sinoptikai prognozuoja ir tropinius karščius – kai lauke drėgna, o oro temperatūra įkaista iki 30 laipsnių karščio. Respublikinės Šiaulių ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja Dovilė Dovidaitienė sako, jog kardiologiniai ligoniai, kurie serga lėtinėmis širdies ligomis, ypač turi saugotis saulės ir karščių.

„Jiems karščiai išprovokuoja visas būkles. Sergantieji išeminėmis širdies ligomis, tie, kurie yra persirgę miokardo infarktu, kuriems diagnozuota nestabili krūtinės angina, kraujagyslių susiaurėjimas, linkęs trikti ritmas ar kurie turi aukštą kraujospūdį, turi žinoti, jog esant karščiams jų sveikatos būklė keičiasi“, – teigia medikė ir paaiškina, jog taip yra todėl, kad žmonės nėra linkę savęs saugoti: saulei spiginant eina ravėti daržų, dirba sode, eina pasivaikščioti, nes nesupranta arba nežino, kad saulė tiesiogiai kaitina, išprakaituojama, netenkama daug skysčių, iš organizmo pasišalina ir druskos.

Dėl šių priežasčių neišvengiama ir pasekmių – pradeda trikti ritmas, kartu su prakaitu netenkama kalio, magnio, tad ir ritmo sutrikimai kartojasi daug dažniau. Tie žmonės, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis, kai išprakaituoja, negeria pakankamai skysčių ir kraujospūdis krinta. Tada jie nebežino, kaip elgtis su vaistais. Labai dažna klaida, kad vaistus, mažinančius kraujospūdį, savavališkai nutraukia ir kraujospūdis vėl kyla. Specialistė pataria būtinai pasitarti su šeimos gydytoju arba kardiologu, nes bet koks vaistų vartojimo nutraukimas gali būti žalingas.

Kardiologė pataria saugotis saulės ir neiti į lauką pačiu karščiausiu metu – vidurdienį, kai ir saulė karščiausia, ir oras labai įšilęs. Geriausia lauke būti anksti ryte arba vėlai vakare. „Dienas miesto gyventojams geriausia leisti prekybos centruose, kuriuose yra puiki kondicionavimo sistema ir oras yra vėsus“, – kardiologė pataria vengti karščio, rinktis pavėsį arba likti namuose.

Pasak D. Dovydaitienės, sveikatos sutrikimai dėl saulės ir karščio poveikio pasireiškia įvairiai: vienam gali pradėti skaudėti, kitam svaigti galva, dažnėja širdies plakimas, pritemsta sąmonė. Gydytoja pataria vos pajutus bet kokius savijautos pokyčius eiti į pavėsį, gerti daugiau skysčių ir nelaukti, kol praras sąmonę.

„Varginamiems širdies veiklos sutrikimų dėl karščio gali kristi kraujospūdis, dėl per mažo skysčių vartojimo žmogui, kurio kraujagyslės kemšasi, gali paūmėti krūtinės anginos skausmai, nes atsiranda geresnė sąlygos formuotis kraujo krešuliams“, – patikina D. Dovidaitienė.

Perkaisti galima ir šiltnamyje

Neurologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Dainius patarė prisiminti nuostabų organą – skydliaukę. Pasak gydytojo, tai yra mūsų kūno šilumos reguliatorius, dėl kurio žmogus maždaug per dvi savaites gali prisitaikyti prie karščių. Net ir nuvažiavusieji į kitas šalis, kur aukšta oro temperatūra, iš pradžių jaučiasi blogiau, bet po truputį įpranta. Tad  gydytojas pataria neskubėti vaidinti didvyrių, kai ateina karštis, ypač tropinis, kai ne tik karšta, bet ir drėgna. Tokiu oru žmogus išprakaituoja, o atsivėsinti negali.

Ką daryti? Gydytojas pataria gerti daugiau skysčių, o prie karščių pratintis palaipsniui. Tačiau įprasti be skysčių tikrai nepavyks – jų gerti būtina.

Gydytojas K. Dainius sako, jog medikams dažniau tenka diagnozuoti patologiją, kurios prieš dvidešimt metų neturėta. „Žmonės serga  hiponatremija – tai reiškia, kad natrio kiekis organizme per mažas“, – sako sveikatos specialistas.

Anot mediko, taip gali būti dėl to, kad žmonės laikosi dietologų rekomendacijų vartoti kuo mažiau druskos. Tačiau jos organizme turi būti tiek, kiek reikia. Kai druskos bus per daug, pacientą gydys kardiologai, o kai per mažai – prireiks neurologų pagalbos.

Į Neurologijos skyrių keletą kartų per mėnesį atveža ligonių, kuriuos vargina galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Jiems diagnozuojama hiponatremija – natrio kiekio sumažėjimas, kuris sukelia orientacijos sutrikimus, galvos skausmą, lengvą galvos smegenų paburkimą. Be to, sukurta nemažai vaistų, kuriuos vartojant iš organizmo pašalinamas natris. „Taip žmogus ir patenka į užburtą ratą: šilta, prakaituoja – praranda natrį, geria medikamentą, kuris išvaro natrį, o dar ir namie sriuba verdama be druskos. Toks žmogus neišvengiamai pateks pas neurologus“, – perspėja K. Dainius.

Priešu per karščius gali tapti ir žmogaus darbštumas. „Mūsų žmonės labai darbštūs ir reikia lenkti galvą prieš juos. Tačiau dirbti į šiltnamį reikėtų eiti nuo 6 iki 9 val. ryte, o žmonės dirba visą dieną. Po tokios dienos į gydymo įstaigą patenka sukaitę, paraudę, išprakaitavę ir jiems diagnozuojamas šilumos smūgis. Gydytojas sako, jog toks žmogus įsukamas į šlapią šaltą paklodę, sulašinama lašelinė ir, papildžius organizmą natriu, išleidžiamas namo.

Nėra nekalto poveikio odai

Vos nušvitus pavasario saulei, visi skuba į gamtą – maudytis, kaitintis saulėje. Tačiau dažnas pamiršta, jog pavasariniai saulės spinduliai ypač pikti, būtina jų saugotis. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ligų centro gydytojos dermatovenerologės Redos Vaitkevičiūtės-Macaitienės, įdegiai saulėje gali būti ūmūs ir lėtiniai.

Nėra nekalto saulės poveikio odai. Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, kad saulė yra kancerogenas ir ultravioletiniai spinduliai sukelia odos vėžį. Įdegis – tai odos ląstelių pažeidimas. Kai oda jau nebesugeba apsisaugoti nuo saulės ir įdega, ji parausta, patinsta, skauda. Retesniais atvejais atsiranda pūslių, o joms nusilupus atsiranda odos erozijos.

Reakcija į saulę gali atsirasti dėl vartojamų kai kurių vaistų. Dažniausiai fototoksines reakcijas sukelia tetraciklinų grupės antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir vaistas nuo aritmijos. Pavojinga eiti į saulę ir vartojant kai kuriuos išorinius tepalus, kremus, losjonus. Be to, fotoalergines reakcijas gali sukelti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie geriamieji kontraceptikai bei antidepresantai.

Odos ligų gydytojams bei alergologams taip pat tenka diagnozuoti hipotoksinius nudegimus, atsirandančius dėl kontakto su žolėmis. Dažnai jų neišvengia vyrai, kurie saulėtą dieną nusprendžia nupjauti žolę, nuo kurios gali išberti visą kūną. Pavojingos saulėtą dieną ir rūtos.

Gydytoja akcentuoja, kad dėl ilgalaikio saulės poveikio, medikų vadinamo lėtiniu, oda sensta greičiau: praranda elastingumą, atsiranda daugiau raukšlių. Saulė žmogui prideda 10 metų.

Saulės mėgėjams, nuolat besimėgaujantiems saulės spinduliais, gresia navikinių ir ikinavikinių darinių atsiradimas odoje. Todėl žmonės skatinami visai nesikaitinti saulėje, naudoti apsauginius kremus. „Tačiau vieni ar keleri metai nepanaikins ankstesnių dešimties ar dvidešimties metų pasekmių, nes oda prisimena viską“, – teigia gydytoja. Naudojant apsauginį kremą įdegis bus lėtesnis, bet vis tiek atsiras. Tačiau svarbiausia tai, kad organizmas bus apsaugotas nuo žalingų spindulių poveikio. Reikėtų naudoti kremą, kurio SPF – 50. Ypač saulės patariama saugotis šviesiaplaukiams, mėlynakiams, strazdanotiems žmonėms, nes jų oda greičiau įdega, o kiekvienas odos nudegimas saulėje didina riziką susirgti odos vėžiu ir pačiu pikčiausiu – melanoma. Gydytoja pastebi, jog visi pacientai, kurie ateina dėl odos problemų, sako, kad kelis kartus yra buvę įdegę saulėje.

Buvimas saulėje gali būti ir naudingas, nes taip organizmas gamina D vitaminą. Gydytoja sako, jog pakanka kasdien saulėje pabūti po 10–15 minučių, kad pasigamintų paros norma. Tyrimais įrodyta, kad vitamino D gaminimas veikiant saulei turi savo ribas.

Saulės spinduliai veikia visada – nesvarbu, apsiniaukę ar vėjuota. UV spinduliai veikia paviršinį odos sluoksnį ir sukelia nudegimus. Ypač aktyvūs spinduliai vidudienį, tada rekomenduojama nebūti saulėje, prireikus – naudoti skrybėles, rengtis marškinėliais.

Spaudos konferencijoje apie saulės ir karščio keliamus pavojus sveikatai kalbėjo Vaiva Makštutienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, Dovilė Dovidaitienė, I kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė, Reda Vaitkevičiūtė-Macaitienė, Odos ir veneros ligų centro gydytoja dermatovenerologė, Kęstutis Dainius, Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas.

Zita Katkienė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top