Pradinis / Šeima ir sveikata / Gyvenimas pagal metų laikus – sveikatos šaltinis ir harmonija su gamta

Gyvenimas pagal metų laikus – sveikatos šaltinis ir harmonija su gamta

Ar kada pastebėjote ir susimąstėte, kad vasarą valgome daug lengvų vandeningų daržovių, o rudenį ir žiemą renkamės sotesnes gėrybes? Kad vėlyvą rudenį pradedame ramiau leisti laisvą laiką, analizuoti savo būtį, o pavasarį imamės naujų projektų, darbų ir iššūkių? Visa tai dažniausiai išeina natūraliai. Tačiau gyvenimas gamtos ritmu yra ištisa gyvenimo filosofija ir gyvenimo būdas, kuris sparčiai populiarėja ir vis daugiau žmonių nori tai išbandyti. Gyvenimas pagal gamtos ritmą atneša tiek emocinę, tiek fizinę naudą kūnui. Toks gyvenimo būdas – tai ne tik maitintis sezoniniu maistu, bet ir besikeičiant metų laikams užsiimti vis kitomis veiklomis, imtis atitinkamų darbų, skirtingai leisti laisvalaikį. Taip pat atsiduoti skirtingoms emocijoms ir nuotaikoms, rūpintis savimi atsižvelgiant į metų laikus. Visa tai suartina su gamta, padeda sukurti harmoniją su aplinka. O valgant sezoninį maistą, dar ir pasiekti geresnę savijautą bei sveikatą.

Ajurveda moko, kad gyvenimas pagal metų laikus yra vienas iš geros sveikatos kertinių akmenų. O tradicinė kinų medicina skirsto viską į elementus, kurie reprezentuoja metų laikus bei organus, negalavimus ir savijautas. Tad, pagal jų filosofiją, viskas irgi yra susiję. Daugelis filosofijų ragina gyventi kartu su gamta, priimti ir atsiduoti metų laikų tėkmei ir taip išvengti fizinių bei emocinių negalavimų. Net nebūtina žiūrėti į tolimas kultūras – mes patys, turėdami ryškiai išreikštus metų laikus, įsigilinę į senovės lietuvių kasdienybę, pamatysime, kaip jie gyveno gamtos ritmu. Pavyzdžiui, žiemą ilsėdavosi, valgydavo daug kruopų, šakninių daržovių, skanėstas šiuo laiku būdavo obuolys.

Metų laikų vadovas

Ruduo

Nors ruduo žymi vasaros gėrybių pabaigą, bet gausus rudens derlius ne mažiau įvairus: obuoliai, slyvos, kriaušės… Rudenį debiutuoja ir dar ilgai džiugina įvairiausių rūšių moliūgai ir aguročiai. Vėlyvą rudenį atsiranda šakninės daržovės: pastarnokai, griežčiai, kurie pasaldina vėstančias ir trumpėjančias dienas. O kur dar miško grybai! Tai didžiausias rudeninis turtas.

Rudenį, artėjant žiemai, reikėtų rinktis sotesnius, riebesnius patiekalus, kuriuose yra gausu baltymų ir riebalų, pagardinti šildančiais prieskoniais, pvz., cinamonu, imbieru. Patiekalai turėtų būti minkšti, purūs, šilti. Tai košės, sriubos, troškiniai. Ruduo nėra labai tinkamas metas organizmo valymui, nes kūnui reikia sotaus ir maistingo maisto. Reikia stengtis paruošti organizmą žiemai – aprūpinti vitaminais, stiprinti imunitetą, grūdinti. Dietos irgi tikriausiai nebus labai naudingos ir efektyvios, nes rudenį ypač reikėtų įsiklausyti į organizmą, jo poreikius, apetitą ir alkį.

Žiema

Žiemą energijos mažai. Kai natūralios šviesos gerokai sumažėja, gali sutrikti miego hormono melatonino gamyba ir nukentėti miego kokybė. Todėl labai svarbu valgyti kuo mažiau pridėtinio cukraus turinčių produktų. Reikėtų rinktis kuo daugiau daržovių. Bulvėmis nepiktnaudžiauti, bet kitas šaknines daržoves valgyti drąsiai. Šakninės daržovės žiemą yra pagrindinis ir naudingiausias maistas. Tad reikėtų kuo daugiau mėgautis morkomis, pastarnokais, griežčiais ir ropėmis. Šakninėse daržovėse gausu  vitamino C, natūralaus cukraus ir vertingų angliavandenių. Jos turi daug skaidulų, tad ilgiau išlieka sotumo jausmas. Skaidulos labai naudingos žarnynui, kai gyvename sėsliau. Taip pat žiema juk stintų metas. Tai puikus vertingų riebalų šaltinis. Kaip ir riešutai, kurių atsargomis žiemai būname apsirūpinę.

Pavasaris

Pavasarį, kai oras pradeda šilti, ir maisto pradeda norėtis lengvesnio. Žinoma, ir sezoninė pasiūla jau lengvesnė – atsiranda lapinių daržovių: salotų, špinatų, taip pat smidrų, prieskoninių žolelių. Tad salotos grįžta ant stalo su trenksmu. O kur dar laukinės gėrybės – žymiosios kiaulpienės, dilgėlės. Visa gamtos pasiūla ir emocinė pavasario nuotaika sufleruoja, kad pavasaris yra geras metas organizmo valymui. Pavasariui prasidėjus pastebime apetito, miego, energijos ir apskritai savijautos pokyčius. Taigi organizme vyksta pokyčiai ir mūsų organai irgi yra pasiruošę pokyčiams. Remiantis ir tradicine kinų medicina, pavasaris yra tinkamiausias metas valyti organizmą, ypač kepenis. Kiaulpienės vis dėlto ne veltui pavasarį pradeda kaltis.

Vasara

Vaisių ir daržovių pasirinkimas gausus. Tad vasarą reikėtų stengtis maitintis kuo įvairiau. Geriausia valgyti kuo mažiau apdorotus produktus ir lengvai virškinamus patiekalus. Nes vasarą, ypač per karščius, didžioji dalis energijos yra skiriama kūno vėsinimui. Todėl nereikėtų organizmo dar labiau apkrauti sunkiai virškinamu maistu.

Vasara – uogų metas ir jų reikėtų suvalgyti kuo daugiau. Uogos yra labai maistingos, jose gausu antioksidantų ir fitoelementų, kurie saugo organizmą ir mūsų jaunystę. Šiuo metų laiku populiariausi patiekalai yra salotos, vaisių ir daržovių kokteiliai glotnučiai ir sultys. Vasara suteikia galimybes mėgautis visais šiais patiekalais.

Sezoninė mityba – paprasta ir labai  naudinga

Tai nėra sunku padaryti. Tereikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Maisto sezonas –  tai, kai maisto produktai yra skaniausi, pigiausi ir sveikiausi. Geriausia yra vietinių ūkininkų produktai – tai reiškia, kad valgome geriausios kokybės ir aplinkai minimaliai žalingus produktus. Net ir nežinant, kada kieno sezonas, parduotuvėse gana lengvai galima pamatyti, kokie vaisiai ar daržovės šiuo metu auga. Jų visada bus didelis pasirinkimas ir mažesnės nei įprastai kainos. Tad galima tiesiog šiuo principu rinktis vaisius ir daržoves. Beje, reikėtų pabrėžti, kad sezoniniai yra ne tik vaisiai ir daržovės, bet ir žuvis bei jūrų gėrybės ir mėsa. Taip pat miško gėrybės bei žolelės, vaistažolės.

Sezoninės mitybos privalumai

Tobulas skonis. Viskas yra saldžiau, skaniau, sultingiau. Vaisiai ir daržovės yra visiškai natūraliai sunokę. Tik tada galima pajausti jų tikruosius skonius. Nesezoninius vaisius nuskina dar iki galo neprinokusius, laiko šaldytuvuose, kad atlaikytų ilgas keliones, tad skonis būna labai blankus.

Draugiškesnė piniginei kaina. Užauginti vaisius ir daržoves jų sezono metu yra paprasčiau, greičiau ir pigiau. Viskas auga natūraliai, nereikia papildomų augimo skatinimo priemonių. Vaisiai ir daržovės auga lokaliai, tad transportavimo ir laikymo išlaidos mažėja. Dėl to mums, vartotojams, kaina sumažėja.

Didesnė maistinė vertė. Sezoninis vaisius ar daržovė, visiškai sunokęs natūraliu būdu, yra kupinas vitaminų ir mineralų. Tačiau su laiku vis tiek praranda dalį maistingų medžiagų. O nesezoniniai, kurie būna nuskinti nesunokę transportavimui ir ilgą laiką praleidę šaldytuvuose ir tranzite, turės minimalią vertę.

Šviežumas. Nesezoninius vaisius ir daržoves reikia užauginti kažkur kitur ir jas atvežti, o tai užtrunka, todėl mūsų namus pasiekia jau senokai surinktas derlius. Taip pat juk ir parduotuvėse žmonės labiau perka šviežius sezoninius produktus, tad lentynose jie per ilgai neužsistovi ir jos nuolat yra papildomos naujais ir šviežiais.

Natūralių organizmo poreikių patenkinimas. Vasaros vaisiai ir daržovės yra lengvi, tad tinka gaivioms salotoms. Saldūs ir sultingi, kad gautume pakankamai skysčių ir energijos karštoms dienoms. Vasarą daug laiko praleidžiame lauke, tad ir šio sezono gėrybės turi daug antioksidantų, kad apsaugotų mūsų organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio. O rudeniniai ir žieminiai vaisiai ir daržovės jau sotesni. Juos ir virti reikia. Lauke vėstant karšto maisto suvartojame daugiau ir daugiau. Taip pat juose gausu vitaminų ir mineralų, kurie ypač svarbūs imuniteto stiprinimui.

Didesnė valgiaraščio įvairovė. Užuot valgę agurkus ir pomidorus visus metus, geriau valgykime juos vasarą, o žiemą valgykime, pavyzdžiui, raugintą agurką ir šaknines daržoves. Taip aprūpinsime organizmą skirtingais vitaminais ir mineralais visus metus. Rinkdamiesi tik iš to, kas yra, nuolat valgysime skirtingą maistą, būsime priversti išbandyti kažką naujo, gaminti naujus patiekalus.

Natūralumas ir mažiau chemikalų ar pesticidų. Kai yra auginami natūralioje aplinkoje sezono metu, vaisiai ir daržovės ir taip gerai auga, tad nereikia papildomų dirbtinių priemonių.

Harmonija. Gyvendami gamtos ritmu, ne tik galime labiau ją pažinti ir pamatyti jos grožį, bet ir patys būti sveikesni, laimingesni, išradingesni. Gyvenkime išvien su gamta, o ne eikime prieš ją. Priimkime gamtos ritmą – tai palengvina gyvenimą, padeda atrasti vidinę ramybę ir balansą. Nors pasirinkimas kartais būna mažas, bet mes galime būti tikri, kad tas maistas yra vertingas ir aprūpinantis organizmą būtent tuo, ko jam reikia tuo metu.

Geriausi būdai mėgautis nesezoniniu maistu

Dažniausiai maisto atsargas ruošiame žiemai, kai sezoninių vaisių ir daržovių pasirinkimas yra minimalus. Naudingiausia yra raugti, šaldyti ir džiovinti. Iš visų konservavimo būdų šaldymas išsaugo daugiausia vitaminų ir mineralų. Žinoma, geriausia užsišaldyti patiems. Šaldyti reikėtų šviežius vaisius ir daržoves jų neapdorojus, nepridėjus cukraus. Užšaldyti paskleidus ir tik vėliau sudėti į maišelius ar dėžutes. Džiovinti taip pat reikėtų šviežius ir neapdorotus produktus orkaitėje ar specialiuose maisto džiovintuvuose. Rauginimo jokiu būdu nereikėtų sulyginti su marinavimu – rauginimas yra natūralus procesas, kurio metu susidaro naudingos organizmui gerosios bakterijos.

Taip pat dėl šiuolaikinių technologijų galime mėgautis vertingais vaisiais ir daržovėmis visus metus. Tai džiovinimas šalčiu – liofilizacija, kuris išsaugo ne tik produkto išvaizdą, bet ir skonį. Ir, svarbiausia, maistinę vertę.

Simona Stasiulytė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top