„Remiantis naujausiais tyrimo „EUROCARE“ duomenimis, Lietuvoje onkologinių ligonių išgyvenamumo rodikliai atsilieka nuo Europos vidurkio, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. Narimantas E. Samalavičius. – Ypač apmaudu, kad šis atsilikimas pasireiškia geros prognozės piktybinių navikų atvejais. Juk anksti diagnozuoti šie navikai, pavyzdžiui, krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos, yra sėkmingai gydomi.“
Apie tyrimą
„EUROCARE“ (EUROpean CAncer REgistry-based study on survival and CARE of cancer patients) dar 1989 m. pradėtas projektas, kurio tikslas – susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo vertinimas Europoje. Jis vykdomas remiantis Europos šalių vėžio registrų duomenimis.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį žurnale „The Lancet Oncology“ publikuoti „EUROCARE-5“ rezultatai. Tyrime išanalizuoti 29 šalių Vėžio registrų duomenys (apimantys visą šalį ar jos dalį) ir palyginti penkerių metų išgyvenamumo rodikliai daugiau nei 9 milijonų suaugusiųjų ir 60 415 vaikų, kurie susirgo vėžiu tarp 2000 ir 2007 m.
Pirmą kartą šiame tyrime publikuojami ir Lietuvos Vėžio registro duomenys. „Tai suteikia mums unikalią galimybę pamatyti, kaip mes atrodome, palyginti su kitomis Europos šalimis, pamatyti sritis, kuriose labiausiai atsiliekame, tačiau tai taip pat sudaro prielaidas imtis priemonių padėčiai gerinti“, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė.
Išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje palyginti maži
Pasak dr. G. Smailytės, išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra maži ir tai ypač būdinga toms vėžio formoms, kurioms egzistuoja efektyvios ankstyvosios diagnostikos ir gydymo priemonės. „Susirgusiųjų krūties vėžiu moterų išgyvenamumo rodikliai patys mažiausi Europoje – tesiekia 66 proc., o Europos vidurkis – 82 proc. Geriausi išgyvenamumo rodikliai viršija 85 proc. (Islandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje), – sako dr. G. Smailytė. – Panaši situacija ir dėl storosios žarnos vėžio: išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje yra 47 ir 49 proc. gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio atveju, Europos vidurkis – 57 ir 56 proc., o geriausi išgyvenamumo rodikliai viršija 60 ir 70 proc. atitinkamai (Šveicarijoje, Islandijoje, Vokietijoje). Nerimą kelia ir susirgusiųjų odos melanoma mūsų šalyje išgyvenamumas – pas mus penkerių metų rodiklis tik 69 proc., o Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje – apie 90 proc. (Europos vidurkis – 83 proc.). Tačiau susirgusiųjų kai kurių kitų vietų vėžiu, pavyzdžiui, skrandžio, prostatos ir inkstų, išgyvenamumo rodikliai mūsų šalyje atitinka Europos vidurkį, nors nuo Šiaurės ir Vakarų Europos šalių dar atsiliekame.“
Svarbiausios tyrimo išvados
Kalbant apie bendrą onkologijos situaciją Europoje, pagrindinė tyrimo išvada –suaugusiųjų, išgyvenusių mažiausiai penkerius metus po diagnozės nustatymo, skaičius nuolatos stabiliai auga visuose Europos regionuose ir tam įtakos daugiausia turėjo vykdomos profilaktinės patikros programos, patobulėję gydymo metodai. Bet išlieka dideli išgyvenamumo skirtumai tarp šalių.
Prasčiausi rodikliai – Rytų Europos šalyse
Prasčiausi susirgusiųjų daugumos formų vėžiu išgyvenamumo rodikliai yra Rytų Europos šalyse (Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija). Jose išgyvenamumo rodikliai žemesni už Europos vidurkį, tai ypač būdinga geros prognozės navikams. Pavyzdžiui, penkerių metų išgyvenamumas susirgus gaubtinės žarnos vėžiu – 49 proc., palyginti su 57 proc. vidutiniu išgyvenamumu Europoje, tiesiosios žarnos – 45 proc., palyginti su 56 proc., Ne Hodžkino limfoma – 50 proc., palyginti su 83 proc., odos melanoma – 74 proc., palyginti su 83 proc. Europoje.
Vis dėlto išgyvenamumo rodiklių skirtumas tarp Rytų ir Vakarų valstybių po truputį mažėja, nes kai kuriose Rytų Europos šalyse, kuriose anksčiau buvo itin prasti išgyvenamumo rodikliai, jie žymiai pagerėjo. Pavyzdžiui, susirgusiųjų krūties vėžiu išgyvenamumo rodikliai Rytų Europos šalyse 1999–2007 metų laikotarpiu padidėjo nuo 70 iki 75 proc., ir tai šiek tiek sumažino atsilikimą nuo pirmaujančių šalių (Šiaurės Europa), kuriose per tą patį laikotarpį išgyvenamumas pagerėjo nuo 82 iki 85 proc.
Geriausi rodikliai – Šiaurės ir Pietų Europos šalyse
Šiaurės šalyse (išskyrus Daniją) ir Centrinės Europos šalyse, tokiose kaip Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Šveicarija ir Olandija, bei keliose Pietų Europos šalyse, būtent Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, yra geriausi sergančiųjų dauguma onkologinių ligų išgyvenamumo rodikliai.
Kodėl Rytų Europos šalių rodikliai prastesni
Pasak „EUROCARE“ tyrimo autorių, pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką prastesniam Rytų Europos šalių onkologinių ligonių išgyvenamumui, yra lėšų, skiriamų vėžio kontrolei, trūkumas, nacionalinių vėžio kontrolės ir profilaktikos programų nebuvimas ir netolygus vėžio patikros programų ir naujausių gydymo metodų prieinamumas. Išgyvenamumo skirtumų priežastys yra kompleksinės. Ilgesnis išgyvenamumas gali būti lemtas geresnio gydymo ar ankstyvesnės diagnostikos, kuri taip pat pagerina jau egzistuojančio gydymo efektyvumą. Tačiau kiti veiksniai, tokie kaip naviko biologija, socialinė ir ekonominė aplinka, gretutinių ligų buvimas ar diagnostikos intensyvumas, gali daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką išgyvenamumo rodikliams.
Kaip būtų galima pagerinti padėtį
„Kalbant apie prastą onkologinę situaciją Lietuvoje, reikėtų pabrėžti keletą dalykų. Mes turime daug puikių specialistų onkologų ir sudėtinę onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų, aprūpintų šiuolaikine medicinine įranga, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. N. E. Samalavičius. – Vis dėlto populiaciniai išgyvenamumo rodikliai atspindi bendrą onkologinės pagalbos šalyje organizavimo lygį, šioje srityje mes iš tiesų turime daug problemų. Situacija gerokai pagerėtų sukūrus adekvačią ir prieinamą onkologijos srities sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, kuri apimtų ir tęstinį bei nuoseklų atrankinių patikrų programų įgyvendinimą, ir bendrų gydymo standartų nacionaliniu mastu sukūrimą, ir konsultacinės onkologinės pagalbos ir dienos stacionarų (centrų) plėtrą bei optimizavimą, ir paliatyviosios pagalbos sistemos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams plėtotę, atitinkamą dėmesį skiriant gydymo paslaugų prieinamumo visiems šalies gyventojams užtikrinimui.“