Pradinis / Šeima ir sveikata / Ką rinktis: natūralų sviestą ar pramonės sukurtą margariną?

Ką rinktis: natūralų sviestą ar pramonės sukurtą margariną?

Visuomenėje įsisiūbavus diskusijai – kas sveikiau: sviestas ar margarinas, norėtųsi atidžiau pažvelgti, kas yra kas, ir objektyviai įvertinti riebalų vartojimą.

Sviestas pasaulyje smerkiamas jau nuo 1970-ųjų, kai jis pradėtas sieti su širdies ligų pavojumi. Margarinas imtas labai plačiai gaminti Vakarų šalyse, juo buvo rekomenduojama pakeisti sviestą. Sakoma, kad tai susiję ir su tuo, jog Vakarų šalyse likdavo labai daug žaliavos atliekų (medvilnės, kukurūzų), kurias reikėjo kažkur panaudoti.

Sviestas – pavojingas sveikatai?

Sviestas smerkiamas visų pirma dėl didelio jame esančių sočiųjų rūgščių kiekio (apie 50 proc.). Tačiau šis teiginys jau ne kartą sukritikuotas naujausiais klinikiniais tyrimais. Pačių tyrimų, kuriuose sočiųjų rūgščių vartojimas yra siejamas su didesne širdies ligų rizika (17 proc.), rezultatai yra migloti, nes nėra aišku, kokie kiti mitybos faktoriai buvo įtraukti. 2015 metaus išanalizavus 636 151 žmogaus gyvenimą, įskaitant 28 271 mirties atvejį, nerasta tiesioginio ryšio tarp sviesto vartojimo, širdies ligų ir diabeto.

Kito tyrimo metu išanalizuoti 150 000 širdies ligų atvejai ir nustatyta, kad tiriamieji nevartojo sočiųjų riebalų daugiau, nei rekomenduojama.

Sviestas dar kaltintas ir dėl didelio cholesterolio kiekio. Cholesterolis yra būtinas mūsų organizmo funkcionavimui ir gaminasi jį pats. Tačiau dabar jau yra aišku, kad, gaudamas daugiau cholesterolio su maistu, jis tiesiog jo mažiau gaminasi pats.

Sviesto privalumai

Visų pirma, sviestas yra natūralus produktas, jo gamyboje netaikomi jokie cheminiai procesai. Kuo natūralesnis maistas, tuo jis naudingesnis mūsų organizmui ir lengviau virškinamas.

Sviestas, gaunamas iš tik žole šertų gyvulių pieno, turi ir daugiau teigiamų savybių:

  • Jame yra vitamino K. Moksliniais tyrimais įrodyta jo nauda organizmui, ypač norint išvengti vėžio, osteoporozės bei širdies ligų.
  • Svieste yra linolo rūgšties, turinčios antivėžinių savybių ir galinčios padėti mažinti kūno riebalus.
  • Žole šertų gyvulių svieste yra omega 3 rūgšties (jeigu gyvuliai šerti grūdais, svieste formuojasi omega 6). Omega 3 labai svarbi mūsų organizmui riebalų rūgštis, nes ji mažina uždegimo procesus tada, kai omega 6 sukelia chronišką uždegimą, jei jos yra per daug. Idealiai santykis turėtų būti 1:1, tačiau šiuolaikinėje mityboje jis 20:1, todėl omega 6 reiktų kiek įmanoma vengti.

Margarinas – nenatūralus produktas

Margarinas pradėtas labai plačiai gaminti pradėjus smerkti sviestą. Jį maisto pramonė ėmė naudoti kepiniams ir gaminiams dėl jo pigumo ir pageidaujamos struktūros.

Margarinas hidrogenizacijos būdu gaminamas iš augalinių riebalų (aliejų), dalį nesočiųjų riebalų rūgščių paverčiant sočiosiomis, siekiant, kad skysti riebalai įgautų kietą konsistenciją kambario temperatūroje. Tam taikomi cheminiai procesai, aukšta temperatūra, katalizatoriai. Dėl to susidaro dideli transriebalų kiekiai, pavojingi mūsų organizmui.

Margarinas, nuolat kritikuotas dėl transriebalų, imtas gaminti ir kitu būdu – transriebalus pašalinant. Nepaisant to, didžioji dalis margarino rinkoje  yra vis tiek hidrogenizuota, o jo gamyba yra cheminis procesas. Šis produktas – visiškai nenatūralus. Į margariną dažnai pridedama emulsinimo druskų, kvapų, kitų maisto priedų.

Margarine yra daug omega 6, kuri, kaip minėta, vartojama dideliais kiekiais sukelia chroniškus uždegimo procesus, širdies ligas, nutukimą.

Susirūpinimą kelia ir tai, kad margarinas gaminamas iš sojų, kukurūzų aliejaus, kurie dažniausiai – genetiškai modifikuoti.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad hidrinti riebalai, vartojami kartu su cukrumi, sukelia priklausomybę, nutukimą.

Natūralus produktas visada geriau

Panašu, kad ši diskusija, kas sveikiau – sviestas ar margarinas, – dar netils ilgai. Oficiali medicina vis dar laikosi sviesto ir apskritai riebalų smerkimo politikos dėl kelių mokslinių tyrimų, kurių išvados nėra įtikinamos ir aiškios, visiškai ignoruodama naujausias studijas, paremtas ilgamečiais stebėjimais.

Pamirškime tyrimus, pasitelkime tiesiog sveiką protą: ar gali produktas, kuriamas laboratorijose, paveikiamas daugybe cheminių procesų, būti sveikesnis už tą, kuris yra visiškai natūralus ir kurį žmonės vartojo šimtus metų? Mityboje visuomet reikia vadovautis paprasta taisykle: jei jūs nesuprantate, kaip produktas pagamintas, jūsų organizmas irgi nesupras. O tai lemia ne tik virškinimo sutrikimus – chemiškai pakeistos, natūraliai maiste neegzistuojančios medžiagos sukelia uždegimus, alergijas, lėtines ligas bei vėžinius susirgimus.

Asmeninės valdininkų nuostatos stabdo sveikatai palankios mitybos plėtrą šalyje

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė teigia, kad sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojo, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo A. Kranausko, daug metų atsakingo už mitybos srities reguliavimą šalyje, veikla niekada nebuvo orientuota į rezultatą.

„Dėl jo asmeninių nuostatų vegetarinė ir veganinė mityba, kuri jau seniai vertinama civilizuotose šalyse, Lietuvoje buvo įvardijama kaip nepalanki sveikatai. Galimybė rinktis vegetarišką maistą valstybinėse ugdymo įstaigose kelią pradėjo skintis tik prieš kelerius metus, o iniciatyva išleisti palankių sveikatai receptų knygą su technologinėmis kortelėmis buvo tampoma porą metų ministerijos koridoriuose, rekomenduojant sviestą pakeisti margarinu“, – sako S. Kriaučiūnienė.

Kristina Bondar, Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė, knygos „Cukraus detoksas“ autorė

www.sveikuoliai.lt

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top