Bronislava Vasiliauskienė (78 m.), Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narė, ties pensijos riba išgyveno sunkų laikotarpį – ligoninė, nugaros skausmai, radikulitas, nemiga… „Rankos dirbti nekilo, kojos nenešė, nieko nesinorėjo, sveikatos visiškai nebuvo, ką jau kalbėti apie norą ką nors daryti. Išbandžiau viską: poliklinikas, vaistus, sanatorijas. Mano gydytoja patvirtino, kad medicina man niekuo negali padėti“, – prisimena ilgametė Elektrėnų sveikuolių klubo vadovė.
Pokyčių pradžia – pažintis turguje
„Vilniaus turguje man viena moteris papasakojo, kad buvo Dainiaus Kepenio sveikatos mokykloje. Klausiau jos, kaip išdrįso įlįsti į šaltą vandenį. Ji ne iš karto įlindo, kurį laiką žiūrėjo, kaip kiti maudosi. Įsitikinusi, kad visiems gerai, suabejojo, kodėl jai turi būti blogai. Ir man įstrigo, kad jei visiems sveikai gyvenantiems yra gerai, tai kodėl man turi būti blogai? Nuvažiavau, tačiau vienos sveikatos mokyklos man neužteko, kad pakeisčiau kryptį. Nors po jos man labai pagerėjo sveikata: mankštos ir maudynės man iš karto atpalaidavo stuburą, tapau gerokai lankstesnė, dingo skausmai ir atrodė, kad tai bus amžinai, dvasinio posūkio tuo metu nebuvo“, – apie pasikeitimų pradžią pasakoja moteris.
Antroje sveikatos mokykloje B. Vasiliauskienė susipažino su Mečislava Adomavičiūte, kuri dalyvius vedė į bažnyčią, neva į ekskursiją. Kunigas pakvietė juos dvasinio pokalbio. „Supratau, kad vien fizinės veiklos žmogui neužtenka. Svarbiausia, ką tu mąstai, ką suvoki ir kokius jausmus išgyveni, ar esi pozityvus, ar nuolat bambantis, neieškantis. Aklai vištai grūdas retai kada papuola…“ – tokiu būdu B. Vasiliauskienė atrado Lietuvos sveikuolių sąjungos veiklą. Matydama kitų klubų – Panevėžio ir Kauno – aktyvumą kartu su bendraminčiais 1997 m. įkūrė tokį ir Elektrėnuose, vadovavo jam 10 metų. „Kai vadovauji klubui, visi žiūri į tave, ką tu darai. Negalėjau apsileisti“, – šypsosi pašnekovė.
Sveikata kenčia nuo nesąmoningų pasirinkimų
Pradėjus sveikai gyventi, sveikuolės savijauta pasikeitė: „Atsirado noras dirbti, kažką veikti, važiuoti, daryti. Pakentėti reikia nedaug, nes labai greitai organizmas duoda signalus ir džiaugiasi visais pokyčiais, kuriuos atneša sveikas gyvenimo būdas“, – sveiko gyvenimo nauda įsitikinusi moteris.
Dabar Bronislavos Vasiliauskienės kasdieninė veikla – kuo ilgiau ir kuo daugiau veikti gryname lauke, ji visus savo pomėgius nukreipia į tai: dirba žemę, laiko bites, augina daržoves, uogas, vaisius šeimai. Perka tik tai, ko pritrūksta: „Aš daug ko neperku parduotuvėje ne dėl to, kad neišgalėčiau, o dėl to, kad nematau reikalo maitintis tokiu maistu. Maisto pasiūla dabar yra labai didelė. Esant tokiam pasirinkimui, jei būsi nesąmoningas, jei bet ką valgysi, sveikata neatlaikys. O jei dar vartoji alkoholį ar rūkai, tai išvis.“
Maža pensija leidžia keliauti po pasaulį
Laisvalaikiu senolė keliauja piligriminėse kelionėse. „Pirmas mano su anūke žygis buvo nuo Vilniaus Aušros vartų iki Trakų. Tada anūkei buvo 10 metų. Su ja dalyvavome ir dideliame 3 dienų žygyje Paryžiuje „Chartre“. Šįmet buvau trijose kelionėse: Baltarusijoje – keliavau po botanikos sodus ir draustinius, – Lenkijoje ir ką tik grįžau iš Portugalijos. Sveikas gyvenimas ir savi daržai man leidžia keliauti, užtenka pensijos, kuri yra 310 Eur“, – gyvenimas bute ir mokesčiai už šildymą netrikdo keliautojos.
Dienos režimas, grūdinimasis ir maistas
Sveikuolė keliasi 5–6 val., 7 val. ryte, jei oras leidžia, išvažiuoja į gamtą, daržus, pas bites, į pievas. Daug metų rytais bėgiojo ir maudėsi ežere. „Išvažiuoju, būna, ir visai nevalgiusi, kartais daržuose ir košės išsiverdu. Džiovinu žoles, skinu uogas. Žiemą mane labiausiai grūdina vaikščiojimas gryname ore. Tiesiog išeinu ir vaikštau. Guluosi vėliausiai 22 val. Mankštas darau epizodiškai, bet visada rytais apsipilu šaltu vandeniu, pakybau ant treniruoklių, į medį pasidarau nugaros masažą, tačiau dirbant daržuose nėra kada mankštų daryti“, – pasiskundžia trijų anūkų močiutė.
„Jokių batonų, bandelių mano racione nėra, vienas kitas sausainis, kai būnu tarp žmonių. Rūkytų mėsų ir visų kitų vadinamųjų mėsos delikatesų mano virtuvėje jau daug metų nė kvapo. Kavos negeriu visai. Nieko nebekepu. Seniai tie laikai praėjo, kai konservavau. Dabar su siaubu prisimenu, kaip per metus šeima suvartodavo 2 maišus cukraus: uogienes virdavom, kompotus darydavau, sausainius, pyragus kepdavau“, – sako advento ir gavėnios laikotarpiu mėsos nevalganti Bronislava.
Sveikuolė pritaria filosofijai, kad maistas turi būti kuo įvairesnis ir šviežesnis: „Vertinu sėmenis, sezamus, kanapes, visada naudoju savo gamintus pabarstukus, avižas, avižines kruopas. Per dieną dažnai užkandžiauju: uogos, vaisiai, daržovės, geriu daug žolinių arbatų su medumi. Kasdien verdu sriubas, ryte valgau košę, pietums ruginę duoną, avižų košę, vartoju avižų pieną. Rauginam sulą, geriam ją ir šviežią. Sviesto naudoju mažai, daugiau – alyvuogių, šaltai spaustą sėmenų aliejus. Žiemą nevalgau pieno produktų, labai mažai jų vartoju vasarą, vengiu saldumynų, tačiau kartais karčiojo šokolado paragauju. Geriu savo gamintą cikorijų kavą, pasidarau kitokių gėrimų. Turim daug uogų: valgom žalias, kas lieka – šaldom. Naudoju šaknis, suvalgau daug obuolių, šįmet dvi kriaušės davė gerą derlių. Esu išbandžiusi 5 dienų braškių dietą. Mano amžius toks, kad nebegaliu leisti sau daug valgyti, nes auga svoris. Turiu nusistačiusi ribas, kurių neleidžiu sau peržengti.“
„Su metais žmogus turi eiti į išmintį. O išmintis ateina su amžiumi. Todėl kviečiu žmones bendrauti su senukais. Klausinėti. Mes labai mažai dalijamės savo gerąja patirtimi“, – Bronislava Vasiliauskienė kviečia dalyvauti senjorų stovykloje „Mes galim!“ lapkričio 12–17 d.
Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt