Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų, vidutiniškai jos sudaro apie 3 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejai registruojami visose amžiaus grupėse, bet dažniausiai šiomis ligomis serga ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, senyvo amžiaus ir silpnesnės imuninės sistemos asmenys.
Maistu plintančios infekcijos
Maistu plintančios infekcijos – tai grupė ligų, kuriomis žmogus suserga valgydamas maistą ir gerdamas gėrimus, kurie yra užteršti ligų sukėlėjais.
Per maistą plintančioms užkrečiamosioms ligoms būdingas sezoniškumas. Virusinių žarnyno infekcijų daugiausia užregistruojama žiemą ir ankstyvą pavasarį, bakterinės kilmės žarnyno užkrečiamosiomis ligomis dažniau sergama šiltuoju metų laiku, t. y. vasarą ir rudenį.
Sukėlėjai
Žarnyno infekcijas sukelia maiste esančios bakterijos ir virusai, kurie ilgai išlieka gyvybingi išorinėje aplinkoje, o esant palankioms sąlygoms gali daugintis maisto produktuose. Per maistą ir vandenį plinta bakterijos (salmonelės, patogeniniai stafilokokai, patogeninės žarnyno lazdelės, kampilobakterijos, jersinijos ir kt.) ir virusai (rotavirusai, Noro virusai). Esant žemai temperatūrai bakterijos nesidaugina, tačiau išlieka gyvybingos. Daugelis sukėlėjų neatsparūs karščiui, žūva 70–100 °C temperatūroje.
Pagrindiniai ligų simptomai
Pagrindiniai ligų simptomai yra: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos skausmai, bendras organizmo silpnumas. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 valandų po užsikrėtimo. Dažniausiai ligos požymiai trunka ilgiau nei 3 dienas. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos.
Ligos diagnozė tvirtinama laboratoriniais tyrimais, nustatant ligos sukėlėją.
Susirgti gali kiekvienas
Užsikrėsti ir susirgti gali visi, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir kitų demografinių ypatumų. Ligos sunkumas priklauso nuo ligonio amžiaus, imuninės būklės, patekusių su maistu į žmogaus organizmą ligos sukėlėjų kiekio. Žinoma, sunkiau serga kūdikiai ir maži vaikai, vyresnio amžiaus asmenys, taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ar turintys kitų sveikatos problemų. Imunitetas trumpalaikis, pakartotinai užsikrėtus vėl susergama.
Kauno visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Kuliešienė primena, kad pajutus pirmuosius užkrečiamosios ligos požymius, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą, dehidrataciją (džiūsta burna, svaigsta galva, sumažėja šlapimo kiekis), būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Inkubacinis periodas – nuo kelių valandų iki 7 parų.
Specialistės patarimai
Margarita Kuliešienė pataria, kaip išvengti ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų:
• mažiems vaikams tinkamai nusiplauti rankas turi padėti suaugusieji;
• gyvūninės kilmės produktus būtina gerai išvirti ar iškepti;
• kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus;
• pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse, būtina virti;
• gaminant patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, plauti rankas, stalus, indus, įrankius;
• naudoti tik mėsai ar daržovėms skirtus peilius bei pjaustymo lenteles;
• maistą laikyti tinkamoje temperatūroje;
• nevalgyti neplautų daržovių ir vaisių, plauti tik geriamuoju vandeniu;
• negerti vandens iš netvarkingų šachtinių šulinių ar atvirų vandens telkinių, nes jie gali būti užteršti žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjais;
• įsigyjant maisto produktus atkreipti dėmesį į jų pagaminimo datą;
• nereikėtų užkandžiauti gatvėse pardavinėjamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis;
• reikia gerai plauti rankas, pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant namuose ligonį, sergantį žarnyno infekcine liga, arba patiems turint žarnyno funkcijos sutrikimų;
• šaldytuve laikomi paruošti maisto produktai neturėtų liestis su žaliais maisto produktais;
• nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia padėti į šaldytuvą, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. O ligą paprastai sukelia didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis.
Remiantis Margaritos Kuliešienės, Kristinos Motiejūnaitės informacija