Pradinis / Laikas Sau / Profesinio perdegimo sindromas. Kaip jį atpažinti?

Profesinio perdegimo sindromas. Kaip jį atpažinti?

Su psichologe, ugdomojo vadovavimo specialiste Inga Juodkūne kalbamės apie tai, kas yra perdegimo sindromas, kokio būdo žmones jis pasirenka ir kodėl būtent dabar turime ypač save saugoti nuo perdegimo. Kviečiame skaityti pirmąją interviu dalį.

Kas, paprastai kalbant, yra perdegimo sindromas?

Pasakysiu taip: nuo perdegimo sindromo kenčiančio žmogaus darbas arba veikla tampa visu jo pasauliu. Šalia gali būti šeima, draugai, jeigu jų dar likę, bet iš esmės veikla, kuria žmogus gyvena, yra viskas, ką mato. Netgi save toks žmogus suvokia susitapatindamas su veikla ir jos rezultatais. Jeigu taip yra, tai požymis, kad reikėtų savo darbams pasakyti „stop“, nes tai yra negerai: nėra laiko šeimai, nėra laiko sau, atskiro laiko darbui. Yra tik darbas.

Kodėl, Jūsų nuomone, šis sindromas vadinamas būtent perdegimo sindromu?

Pirmą kartą perdegimo terminas buvo pavartotas 1974 m. vokiečių kilmės JAV psichoanalitiko H. Freudenbergio. Perdegimas yra siejamas su ilgalaikiu stresu (distresu), kuris tęsiasi nuolatos. Tik kai patiriame stresą, būsena yra tokia, tarsi  plūduriuotume ir žinotume, kad ta situacija pasibaigs, esama problema išnyks ir vėl grįšime į savo senas vėžes. Perdegimo atveju tarsi išnykstame toje problemoje. Situacija pasikeičia, bet problema išlieka. Sudegimas – tarsi skendimas pelkėje, vis bandai išlipti, bet pats jau negali. Turbūt lengviausia sudegimą lyginti su streso būsena. Tada stresą galėtume lyginti su plaukimu audroje, nes ji kažkada pasibaigia ir tada viskas nurimsta. O perdegimo atveju ir audrai nutilus niekas nesibaigia, viskas tęsiasi ir virsta į emocinį, fizinį išsekimą, depersonalizaciją, tai yra identiteto, savęs, praradimą arba sutapatinimą su savo veikla.

Kas yra identiteto praradimas ir kaip jaučiasi žmogus, praradęs savo identitetą?

Tai būsena, kai žmogus praranda santykį su savimi. Jis tampa tik tam tikrų funkcijų atlikėju. Jo vaidmenys, kaip kad mamos, dukros, sūnaus, tėvo ar draugės, egzistuoja, bet yra formalūs. Tai situacija, kai nepereiname iš vieno vaidmens į kitą, suvokiame save labai siaurai ir tik vienoje plotmėje. Tada bet koks laiko praleidimas su draugais yra laiko švaistymas, nes tuo metu nesukuriame produkto, kokį sukurtume darbe. Nuolatinis laiškų tikrinimas, nuolatinis skambinimas kolegoms… Visos mintys ir mes patys, nors fiziškai galime būti su draugais ir su šeima, dirbame visą laiką. Atsigulame su mintimis apie darbą, atsikeliame su mintimis apie darbą. Tuomet ir atostogos yra didžiausias košmaras, nes nežinome, ką per jas veikti. Juk negalėsime dirbti! Net nesuprantame, kaip galime negalėti dirbti, nes darbai kaupiasi ir be mūsų, atrodo, viskas sugrius.

Ar galima sakyti, kad perdegimo sindromas būdingas tam tikro tipo žmonėms?

Taip. Jis būdingesnis žmonėms, kurie linkę kontroliuoti. Taip pat perfekcionistams, o jie linkę į darboholizmą. Perfekcionistai savo lūkesčius turi žūtbūt įgyvendinti 110 procentų ir jeigu to nepadaro, kaltina save. Tai yra vienas iš tiesiausių kelių į perdegimą.

Ar galima išskirti, kokių profesijų žmonėms būdingas perdegimo sindromas?

Galiu pasakyti, kad daugiausia tyrimų daryta slaugytojų, socialinių darbuotojų, mokytojų profesijų srityse. Tai yra tos profesijos, kurių atstovai turi tiesioginį santykį su žmonėmis. Ir privačiame sektoriuje yra daug žmonių, kurie nuolat tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, tačiau čia tyrimų yra mažiau. Mano nuomone, pagal atliekamų tyrimų skaičių negalime spręsti, kokiai profesijų atstovų grupei būdingiausias perdegimo sindromas. Perdegti galime bet kuriame darbe, netgi tokiame, kuriame tiesiogiai nebendraujame su žmonėmis (programuotojo, buhalterio ir pan.), jeigu tik į savo darbą įsitrauksime taip, kad „pamesime“ save.

Pakalbėkime daugiau, kokią įtaką mūsų aptariamai problemai turi šiandieninio gyvenimo kontekstas.

Perdegimas dažniausiai susijęs su darbine veikla. Tai yra per didelis įsitraukimas į darbą. Jo signalai: viršvalandžiai, darbas namuose, atsakinėjimas į elektroninius laiškus vakarieniaujant, atsigulus į lovą ir pan. Beje, mūsų visuomenės tempas tam yra sukūręs puikias sąlygas. Mūsų gyvenimas, aplinka, ritmas ar, bendrai, kontekstas suteikia visas sąlygas susirgti perdegimo sindromu. Būtent dėl to dabar daug kalbama apie paties žmogaus sąmoningumą. Juk prieš 20 ar 30 metų net neturėjome galimybės atsakyti savo kolegoms į laiškus tokiu greičiu. Tuomet, jei fiziškai žmogus būdavo darbe, tai būdavo. Jeigu grįždavo namo, grįždavo į šeimą. Dabar mes važiuodami automobiliu galime dirbti, valgydami vakarienę kitame pasaulio krašte galime dirbti, kai einame miegoti mes irgi galime dirbti. Netgi miegodami galime pakelti ragelį ir nusiųsti svarbų dokumentą į kitą šalį, esančią kitoje laiko juostoje. Technologijos ir šiuolaikinio gyvenimo tempas sudaro sąlygas perdegti visai paprastai.

Dabar turime ir labiau save saugoti. Juk anksčiau mums nereikėjo tam tiek pastangų?

Taip. Labai lengva plaukti pasroviui. Tai reiškia eiti tuo tempu, kurį diktuoja visuomenė. O visuomenės tempas yra didelis, nes ji yra vartotojiška. Turime greitai suvartoti viena ir greitai vartoti kažką kita. Reklamos ir industrija yra paremtos greičiu. Pastebėkime, kaip viskas keičiasi: atsirado naujas telefonas – mums reikia naujo telefono. Naujas kompiuteris? Mums reikia ir jo, nes jis greitesnis. Ir taip tęsiasi tol, kol sustojame patys, kol pasakome: „Man užtenka dalykų, kuriuos aš turiu, man užtenka dirbti 8 valandas per dieną.“ To niekas už mus nepadarys. Tada kyla savivertės klausimas. Kiek aš galiu būti vertingas šioje visuomenėje, būdamas lėtesnis už ją? Ir tada tikriausiai prasideda pats sudėtingiausias darbas su savimi. Todėl žmogui, linkusiam dirbti daug, įsitraukti į darbą ir mėgstančiam savo veiklą, kažkada tenka pasakyti „stop“.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras organizuoja seminarus „Profesinio perdegimo sindromo prevencija“, kurie vyksta Lietuvos žydų bendruomenės centro darbuotojams. Seminarus veda Daiva Žukauskienė, Geštalto psichoterapijos konsultantė-praktikė.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top