Pradinis / Šeima ir sveikata / Vaikų nutukimo kreivė kyla aukštyn

Vaikų nutukimo kreivė kyla aukštyn

Ne vieną garsų Lietuvos sportininką konsultavusi gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė sako, kad antsvorį turinčių vaikų skaičius nenumaldomai auga, o viena pagrindinių to priežasčių – prastas maistas, blogi valgymo įpročiai bei nereguliari mityba.

Jasmontienė yra konsultavusi ne vieną žymų šalies sportininką, tačiau jų pavardžių neišduoda. „Turiu gerbti jų privatumą, todėl be atskiro leidimo pavardžių minėti negaliu“, – sako dietologė. Nors žiniomis apie pacientus ji nesidalija, tačiau patarimais su laidos „Lietuvos mokyklų žaidynės“ žiūrovais dalijasi noriai.

Vaikų antsvoris – dėl dviejų pagrindinių priežasčių

Anot specialistės, dabar vaikų nutukimo kreivė nepaliaujamai kyla aukštyn. Ir tai lemia dvi pagrindinės priežastys.

„Viena pagrindinių priežasčių – prasta mityba. Vaikai valgo nereguliariai ir netinkamą maistą. Savo vaidmenį atlieka ir fizinio aktyvumo stoka. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacija skelbia, kad vaikas bent 1 valandą per dieną turi būti fiziškai aktyvus. Tačiau ar visi vaikai tiek juda?“ – sako dietologė.

Anot jos, pagrindinė kovos su vaikų nutukimu priemonė – švietimas. Tiesa, įtikinti žmones keisti jau susiformavusius mitybos įpročius yra nelengvas iššūkis, mat neigiamas tokios mitybos poveikis staiga nepasirodo. Todėl mažai kas ryžtasi imtis permainų dėl problemų, kurių dar nėra.

Nuosekli mityba – labai svarbu

Tiesa, jeigu vaikas valgo daug, tai dar nereiškia, kad jis turės bėdų dėl antsvorio, mat sportuojančiam vaikui reikia kur kas daugiau energijos, mineralų bei vitaminų.

„Sportuojantis vaikas valgo daugiau, nes jis išeikvoja daugiau energijos. Geriausia, kai energijos poreikį jis kompensuoja valgydamas tolygiai visą dieną, o ne vienu–dviem prisėdimais. Vaikas turėtų valgyti ir pusryčius, ir pietus, taip pat užkąsti prieš treniruotę ir po jos bei suvalgyti vakarienę.

Bėda, kad mūsų vaikai valgo chaotiškai ir nereguliariai, nors nuoseklumas labai svarbus, nes taip organizmas geriausiai pakelia jam tenkančius krūvius, o kraujyje lieka stabilus cukraus bei kitų medžiagų lygis“, – pasakoja gydytoja.

Sportas turi išsitekti tarp valgymų

„Lietuvos mokyklų žaidynių“ vedėjo Mindaugo Ponomariovo-Ozio paklausta, koks tinkamiausias valgymo laikas sportuojantiems, K. Jasmontienė pateikia savo pacientams duodamą formulę – sportas turi išsitekti tarp valgymų.

„Pavyzdžiui, jeigu žinau, kad treniruotė bus 15 val., tai 13 val. suvalgyti pietus – geras sprendimas. Taip pat reikėtų pasiimti užkandį, kuris bus suvalgytas iškart po treniruotės, ir vandens. Tai pagrindinės taisyklės, į kurias turėtų atsižvelgti tėvai prieš išleisdami vaiką į treniruotę“, – pasakoja dietologė.

Anot jos, prieš sportą vertėtų vengti žarnyno veiklą aktyvinančių produktų: pupų, pupelių ir kito maisto, nuo kurio pučia pilvą. Kai kam tai gali būti bulvės ar didelis vaisių kiekis. Prieš aktyvią veiklą rekomenduojami sudėtinių angliavandenių turintys patiekalai, tačiau ne saldumynai ar bandelės, o, tarkime, tinkamai paruošti geri makaronai, kruopos, mėsa.

Beje, svarbu ne tik pats produktas, bet ir jo paruošimo būdas. Kepti, padažuose plaukiantys patiekalai racione turėtų rodytis retai.

Maisto priedas, kurio atsisakyti nevertėtų

Gydytojos teigimu, dar viena mūsų dienų problema – pridėtinis cukrus. Jo dedama į maistą siekiant pagerinti esamą skonį. Pridėtinio cukraus gausu pieno desertuose, miltų patiekaluose, saldumynuose, bandelėse, greitajame maiste.

Jasmontienė sako, kad, tinkamai sudėliojus vaiko racioną, laiku ir reguliariai valgant, galima apsieiti be papildomų vitaminų bei maisto priedų. Tiesa, žuvų taukai yra tas produktas, kurio neturėtų užmiršti net ir kruopščiai vaiko mitybą prižiūrintys tėvai.

Dešrelės – ne pats geriausias maistas

Daugiau apie sveiką mitybą bei patarimus sportuojantiems vaikams gydytoja dietologė K. Jasmontienė pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį rodys kanalas TV6. Žiūrovai taip pat galės sužinoti, kiek kalorijų yra nedideliame bulvių traškučių maišelyje, kiek kilometrų pernai turėjo įveikti „Lietuvos žaidynių“ filmavimo komanda, kodėl dešrelė nėra toks geras maistas, kaip daugeliui atrodo.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top