Pradinis / Kelionės / Singapūras – draugiškiausias pasaulio miestas

Singapūras – draugiškiausias pasaulio miestas

Ar įsivaizduojate, kaip galėtų atrodyti rojaus sodai? Turėdami progą būtinai nuvykite į Singapūrą. Jau vien atsidūrę šio miesto-valstybės centre galėsite lengvai nusigauti į garsųjį botanikos sodą, kuris įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. O kur dar kiti gamtos stebuklai, sukurti fantazijos nestokojančių singapūriečių rankomis. Mėgaudamiesi vaizdais, nepamirškite laikytis tvarkos. Kitaip net ir ne vietoje išspjauta kramtomoji guma gali grėsti tūkstančių dolerių bauda ar net kalėjimu.

Futuristinis miškas singapūriečių rankomis

Vienu svarbiausių Azijos finansų centru laikomo Singapūro kultūrai įtaką daro 3 etninės grupės, tai – kinai, malajai ir indai. Kiekviena jų suformavo net atskirus rajonus, nors teisingumą ir lygybę skatinanti vietos valdžia griežtai reguliuoja, kad šalyje nebūtų etninio susiskirstymo.

Kelionių ekspertė Rasa Levickaitė pasakoja, kad ne vienas, atvykęs pasisvečiuoti į Singapūrą, pažintį pradeda nuo naujausio rajono – Marina Bay. Jame plyti visame pasaulyje garsūs egzotiniai sodai „Gardens By The Bay“. R. Levickaitę ypač sužavėjo supermedžių giraitė, kurią sudaro medžius primenančios žaliosios konstrukcijos, savo aukščiu siekiančios net šešiolikos aukštų namą. Medžiai ne tik teikia žmonėms pavėsį, bet ir gamina saulės energiją, tarnauja kaip oro išmetimo rezervuarai.

Kita nuostabi vieta – net jei nesate gamtos mylėtojai – Singapūro botanikos sodas, anot R. Levickaitės, pakerta kojas ir nosis. Daug pasaulio kraštų aplankiusi kelionių ekspertė tikina, kad šis sodas – tikras gamtos stebuklas. Įdomu tai, kad jo atsiradimui daug metų ir jėgų paskyrė patys singapūriečiai, kurių meniniai gebėjimai ir fantazija – beribiai.

„Iš viso Botanikos sode, kuris suskirstytas į atskiras teritorijas, auga daugiau kaip 15 mln. augalų. Kvepiantis sodas – tikra aromatų karalystė. Atrodo, stengiesi užuosti kiekvieną medį, krūmą, bet uoslę pasiekia vis nauji ir nauji kvapai. O štai pirmykštės bendruomenės sodas atrodo kaip natūralus tropinis miškas. Soduose aptiksite ir retų egzotinių, net nuodingų augalų“, – įspūdžiais dalijasi R. Levickaitė.

Viešose erdvėse – iki smulkmenų apgalvotas svečių pasitikimas

Po pažinties su stulbinančia Singapūro gamta pasilikite laiko aplankyti bent keletą iš gausybės šalies muziejų. Pavyzdžiui, garsiuosius mokslo ir Azijos istorijos muziejus ar Nacionalinę galeriją. Kelionių ekspertė tikina, kad be to, jog įsimena dėl retų ekspozicijų, šios šalies muziejai visai kitaip sutinka lankytojus. Gal ir ne iš karto tai pastebėsite.

„Atkreipiau dėmesį, kad Singapūre skaitydamas meno kūrinių ar instaliacijų aprašymus niekada nejauti, jog neturi pakankamai tam tikros srities žinių. Pavyzdžiui, jei kūrinys susijęs su teorinės fizikos objektais, o su jais gyvenime susidurti neteko, tai dar nereiškia, kad eksponatas bus neįdomus. Muziejuose viskas aprašoma taip, kad lankytojas susidarytų savo įspūdį, koks tai kūrinys, kodėl jis svarbus, kodėl kažkam už tai buvo suteikta Nobelio premija“, – pasakoja R. Levickaitė.

Kelionių ekspertei įsiminė ir tai, kaip muziejuose ar bet kuriose kitose viešose vietose aptarnaujami lankytojai – jų poreikiai apgalvojami iki mažiausių detalių. Pavyzdžiui, jei lauke lyja, įėjęs į bet kurią po stogu esančią erdvę žmogus iškart gauna vietą skėčiui pakabinti.

Beje, atogrąžų klimatas lemia, kad Singapūre palyja dažnai, tačiau – labai trumpai. Na, o saulė šalies neapleidžia ištisus metus ir „užkepina“ kartais daugiau nei 30 °C. Vėsiau – gruodį ir sausį. Tokiu metu vykti į Singapūrą pasirinko ir R. Levickaitė. Patyrusi keliautoja sako, kad vykdama į ilgas keliones patogiam skrydžiui ji teikia beveik tokią pat reikšmę kaip ir viešnagei. Iš Lietuvos pasiekti Singapūrą šįkart ji pasirinko su „Turkish Airlines“ oro linijomis.

„Per keletą valandų nuskridome iš Vilniaus į Stambulą, vėliau laukė trumpas persėdimas. Viską sudėjus kelionė iš Stambulo į Singapūrą užtruko apie 12 val. Laiko zonų ir klimato juostų kaita bei kelionės trukmė šiek tiek vargina, tačiau komfortiškos oro linijos šį vargą gali sumažinti“, – pataria keliautoja.

Už kramtomąją gumą – kalėjimas

Pasak R. Levickaitės, Singapūras – viena pažangiausių ir moderniausių Azijos valstybių, kurios gyventojai atvirai sako, kad yra pragmatikai ir materialistai. Tačiau šių žodžių reikšmę jie paaiškina teigiamai. Kad ir kaip mėgtų apsipirkinėjimą ir jam skirtų didelę dalį laiko, materialumą jie sieja ne su prabanga, o su faktu, jog šalį sukūrė savo pačių rankomis ir darbu. Ko gero, tuo didžiuojasi kiekvienas vietos gyventojas.

Beje, gerovės sistema iki šių dienų Singapūre kuriama laikantis griežtų įstatymų. Kai kurie, pavyzdžiui, spaudos, saviraiškos laisvės suvaržymai piktina ir pačius gyventojus. Jų nepasitenkinimą valdžios atstovai atremia teigdami, kad šiandien Singapūras gali vadintis viena švariausių ir saugiausių šalių pasaulyje.

„Jei, pavyzdžiui, sumanysite vietiniams parduoti kramtomosios gumos (o pirkti, kaip žinoma, jie mėgsta), žinokite, kad už tai galite sumokėti 100 tūkst. dolerių baudą ar dvejiems metams sėsti į kalėjimą. O prekiaujantiesiems narkotikais gresia mirties bausmė. Apie tai Singapūre kalbama garsiai ir atvirai. Tikrai nesu už mirties bausmę, be to, nemanau, kad nusikaltėliui ima ir iškart nukerta galvą. Kita vertus, Singapūre gyventojai jaučiasi daug saugesni ir ramesni“, – sako R. Levickaitė.

Restoranai be moterų ir nirvanos paieškos

Vietiniai gal ir negali skanauti kramtomosios gumos, tačiau valgo maistą, kurį nesikuklindami prilygina nušvitimui. R. Levickaitė pamena, kaip po ilgos pasivaikščiojimų dienos vakarėjant užklydo į Mažosios Indijos (angl. Little India) rajoną, o ten prisėsti viliojo viena pilnutėlė valgykla. Užėjusi į ją keliautoja pastebėjo, kad tarp kelių šimtų vyrų ji yra vienintelė moteris.

„Labai keistas jausmas. Paklausiau padavėjo, kodėl čia visai nėra moterų, šis atsakė, kad jų tikslinė valgytojų auditorija – vieniši arba be šeimų uždirbti atvykę vyrai, kurie čia užsuka pavalgyti namų maisto. Dėl jo iš proto jie eina labiau nei dėl moterų! Maistas iš tiesų buvo labai skanus. Patiekiami lęšių, daržovių, ryžių troškiniai, tofu, vištienos kariai, naan ir paratha duonelė. Trijų patiekalų vakarienė asmeniui kainuoja vos 3–5 Eur“, – prisimena R. Levickaitė.

Na, o vaikštinėjant Lau Pa Sat turguje keliautojai pro akis nepraslydo ir kavinės pavadinimas, kuris savo lankytojams žada nirvaną. Jo iškaboje rašoma – „Maistas. Gėrimai. Nirvana“ (angl. Food. Drinks. Nirvana). „Net jei dvasinio nušvitimo atostogų metu siekti neketinsite, malonių emocijų vis tiek turėtumėte patirti. Nors Singapūre yra daugiau kaip 5 mln. gyventojų, jis ne veltui yra pramintas ne tik švaros, bet ir tylos, tvarkos ir pagarbos aplinkiniams, ypač atvykusiems svečiams, miestu-valstybe“, – tikina R. Levickaitė.

Tai patvirtina ir prieš kelerius metų atliktas tyrimas, kuriame buvo išskirti šilčiausiai turistus sutinkantys pasaulio miestai. Singapūras atsidūrė pirmoje sąrašo vietoje, aplenkęs Stokholmą, Helsinkį ir San Fransiską. „Tad jei 2019-iesiems prasidėjus planuojate, kokias tolimas kryptis įtraukti į norimų aplankyti sąrašą, Singapūras išties gali tapti vienu geriausių jūsų šių metų kelionių pasirinkimų“, – neabejoja kelionių ekspertė.

„Baltic Tours“ nuotr.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: