Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Smalvų bendruomenė: mažais žingsneliais reikšmingų pokyčių link

Smalvų bendruomenė: mažais žingsneliais reikšmingų pokyčių link

Žmonės nori gyventi gražiau, turiningiau ir geriau. Kai vieni laukia, kol kažkas pasikeis savaime, kiti savo iniciatyva kuria mažus, bet reikšmingus pokyčius. Šie pokyčiai tampa ypač matomi, kai jų imasi būrys aktyvių vietos gyventojų, kuriuos vienija meilė savo kraštui, noras prisidėti prie bendros gerovės. Veiklių bendruomenių, keičiančių savo kaimo ar miestelio veidą, galime rasti visoje Lietuvoje.

Šįkart mūsų akys krypo į Zarasų rajoną, kuriame įsikūrusi veikli Smalvų bendruomenė. Pokalbis su šios visuomeninės organizacijos pirmininku Sauliumi Valiūnu ir aktyvia jos nare Jolanta Purvinskiene suteikė optimizmo (laimei, ne visus darbingo amžiaus žmones vilioja miestų patogumai ar pasaulio platybės, vis dar yra kam gyventi ir kurti regionuose) ir pakišo utopinę mintį: kokia būtų mūsų šalis, jeigu kiekvienas visuomeninę veiklą laikytume savo priederme?

Sunki pradžia

Nedideliame Smalvų kaime (Smalvų seniūnaitijoje gyvena apie 250 žmonių) 2004 metais Lilijos Rud iniciatyva ir kelių vietos gyventojų noru buvo pradėta kurti Smalvų bendruomenė. Jos kūrimosi pradžia buvo gana sunki. „Vizija buvo graži, tačiau sunkiai įgyvendinama, – apie bendruomenės veiklos pradžią pasakoja pašnekovai. – Norėta suburti daug veiklių žmonių, siekiant atgaivinti Smalvų gyvenvietę, rašyti projektus, visur  aktyviai dalyvauti. Veiklų ir norų sąrašas buvo didelis, bet nepamatuotas. Trūko žmonių aktyvumo, noro atlikti darbus, stigo ir patirties bendruomenės veikloje. Tačiau po truputį mokėmės iš savo klaidų, stengėmės, tobulėjome ir dabar esame gana stipri kaimo bendruomenė.“

Svarų indėlį į bendruomenės stiprėjimą įdėjo dabartinis jos pirmininkas Saulius Valiūnas, bendruomenės narė, Zarasų savivaldybės kultūros centro Turmanto padalinio Smalvų skyriaus renginių organizatorė Danutė Stunžienė. Didelio palaikymo bendruomenė sulaukė iš seniūno Stanislovo Stankevičiaus. Šie žmonės savo energija užkrėtė ir kitus bendriems darbams, renginiams. Kiek vėliau prisijungusi Jolanta Purvinskienė, dabar ir Zarasų viešosios bibliotekos Smalvų skyriaus vyresnioji bibliotekininkė, taip pat įnešė naujų vėjų į bendruomenę: rašo daug projektų, veda renginius, dalyvauja meninėje ir kitoje veikloje. Šių išvardytų organizacijų ir ypač minėtų žmonių bendravimas ir bendradarbiavimas labai stiprus ir glaudus. Tai skatina žmones dar labiau vienytis, dirbti kartu. Po truputį tokių aktyvistų daugėja, ratas plečiasi. Ir žmonių noras būti bendruomenės nariu vis labiau stiprėja, o sąrašas ilgėja.

Pasak S. Valiūno, Smalvų bendruomenės aktyvą sudaro keletas žmonių, kurie generuoja idėjas, planus, vizijas. Tarp jų – itin daug dėmesio organizacijos veiklai skiriančios D. Stunžienė, J. Purvinskienė, L. Rutulienė, D. Stankevičienė. Vėliau idėjos pristatomos visai bendruomenei susirinkimuose ir svarstomi visi argumentai „už“ ir „prieš“.

Darbo rezultatai džiugina ir vietinius, ir svečius

Vykdydama savo veiklą Smalvų bendruomenė siekia skatinti permainas Smalvų seniūnaitijoje, stiprinti partnerystę su kitomis Zarasų rajono organizacijomis, vietos valdžios ir verslo atstovais, aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros planus bei programas Zarasų rajone, atstovauti Smalvų bendruomenei vietos savivaldos ir kitose valstybės institucijose bei įstaigose. Taip pat organizacija siekia tenkinti svarbiausius bendruomenės socialinius, kultūrinius, ūkinius poreikius, kurti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką.

Anot bendruomenės atstovų, pirmieji dideli darbai prasidėjo 2014-aisiais, kai buvo laimėtas projektas „Smalvų kultūros namų pastato pritaikymas bendruomenės poreikiams atliekant patalpų remontą“. Gautos patalpos buvo tvarkomos pagal bendruomenės poreikius. Dabar smalviečiai džiaugiasi puikiu pastatu, kuriame vyksta nemažai bendruomenės veiklų: renginiai, susirinkimai, šventės.

Nuo tada buvo „užsikrėsta“ projektų rašymu. Nors bendruomenė nėra labai didelė, tačiau stengiamasi išnaudoti įvairias galimybes gerinti aplinką, stiprinti bendruomeniškumą, skatinti aktyvią veiklą. Sutvarkyta ir saugi aplinka dabar džiugina ne tik vietinių, bet ir svečių širdis. Bendruomenės iniciatyva lauke įrengta sporto erdvė, atrakcijos vaikams, sutvarkyta ir įrengta aikštelė tinkliniui ir futbolui žaisti, pastatyta pavėsinė, įrengtas parkelis su keliomis išdrožtomis skulptūromis ir gėlynu, pasodintas medžių parkelis išnykusiems kaimams atminti. Bendruomenės ir kitų pagalbininkų pastangomis sutvarkytas Vitkūnų piliakalnis. Ant jo dažnai vyksta renginiai, minėjimai.

Smalvų bendruomenė prisideda prie bažnyčios veiklos. Prižiūri aplinką, stengiasi rinkti lėšas bažnyčios remonto darbams, nes jos pastatas – kultūros paveldas. Dabar tai yra vienas didžiausių bendruomenės tikslų, todėl intensyviai ieškoma rėmėjų.

Švenčių tradicijos

Bendruomenė rūpinasi ne tik materialinės bazės gerinimu, bet ir kultūrinio, socialinio gyvenimo turtinimu – organizuoja įvairius renginius arba prisideda prie jų organizavimo. Didžiausias Smalvų kaimo bendruomenės renginys – Kraštiečių šventė, rengiama nuo 2011-ųjų. Tai itin gražus visus metus vainikuojantis renginys, į kurį susirenka daugiau kaip 200 žiūrovų, dalyvių, svečių. Kasmet sugalvojama, kaip ją įprasminti: vienais metais sukurta angelo skulptūra, kitais – pasodintas medžių parkelis išnykusiems kaimams atminti, dar kitais – kurtos fotoknygos ir fotodrobės, sukurtas neoficialus kaimo herbas.

Jau tradicija tapo bendruomenėje minėti valstybines šventes: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Laisvės gynėjų dieną ir kitas. Bendruomenė stengiasi savo krašte atgaivinti Sekminių šventę, nes, kaip pasakojo vyresnieji kaimo gyventojai, Smalvose daugiau buvo švenčiamos Sekminės nei Joninės.

Praėjusiais metais visa Lietuva minėjo Valstybės atkūrimo šimtmetį, ne išimtis ir Smalvų kaimas. Vietos bendruomenė tąkart Vasario 16-ąją įprasmino ypatingai. Visada rengdavusi koncertus ir taip paminėdavusi šią šventę, šimtmečio proga sumanė įtraukti bažnyčią ir tam tikrus gamtos objektus.  Bendruomenės nariai darė inkilus paukščiams, nuspalvino juos Lietuvos vėliavos spalvomis. Inkilai pasirinkti ne veltui – jie simbolizuoja išvykusių sugrįžimą į gimtus namus.

Valstybės atkūrimo šimtmečio šventė prasidėjo šv. Mišiomis Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje, vėliau visi dalyviai vyko į netoli kaimo esančias Lupenkos kapines ir jose pagerbė nežinomo kario kapą: giedojo giesmes, tarė sveikinimo žodžius. Šventė tęsėsi ant Smalvų kaimo Vitkūnų piliakalnio. Ten žmonės ant medžių sukabino savo rankomis padarytus ir nudažytus inkilus. Vėliau šoko, dainavo, skanavo atsineštas vaišes.

Bendruomenės atstovai džiaugiasi, kad į organizacijos veiklas noriai įsitraukia ir jaunimas: stato spektaklius, vaidina, dalyvauja įvairiose bendruomenės ir rajone organizuojamose akcijose, mielai padeda rengiant šventes, jose koncertuoja.

Kūrybingi ir darbštūs žmonės

Smalvų kaimas gali didžiuotis kūrybingų žmonių gausa. Jame netrūksta amatų ir meno mėgėjų, kurie kuria įvairius darbelius: mezga, neria, lipdo iš molio, drožinėja, kuria įvairius odos dirbinius, tapo paveikslus. Čia susikūrusi Smalvų kaimo tradicinė kapela, kuri aktyviai koncertuodama garsina ne tik kaimo, bet ir rajono vardą. Garsaus muzikanto Gintaro Andrijausko pamokyti ir paskatinti, gyventojai ėmėsi kitų kūrybinių darbų: pradėjo mokytis groti styginiais instrumentais – mandolinomis. Sekėsi gerai, todėl buvo pasinaudota galimybe parašyti projektą styginiams instrumentams įsigyti ir sukurti dar vieną grupę. Taigi dabar gyvenvietė turi dvi kapelas – Smalvų kaimo tradicinę ir Smalvų mandolinininkų.

Pavyzdys augančioms kartoms

Anot pašnekovų, bendruomenines organizacijas kaimuose, miesteliuose kurti verta, nes taip pagerėja žmonių gyvenimas, galima pagerinti vietos bendruomenės materialinė bazę. Tai ir puiki galimybė puoselėti tam tikras tradicijas ar jas atgaivinti. Žmonės tampa vieningesni, bendruomeniškesni, tolerantiškesni vieni kitiems. Tai puikus būdas spręsti tam tikras problemas, labiau atkreipti valdžios atstovų dėmesį. Ne mažiau svarbu ir tai, kad bendruomenės rodo gerąjį pavyzdį augančioms kartoms, kaip susibūrus galima padaryti daug prasmingų darbų, diegia jaunimui žmogiškąsias vertybes.

Pašnekovų nuomone, norint suburti veiklią bendruomenę, reikia turėti aiškius, konkrečius tikslus, stengtis bendrauti vieniems su kitais, rasti bendrą kalbą. Tam reikalingi ir tam tikri žmonių įgūdžiai, tinkamas lyderiavimas, motyvacija, idėjos. Lyderis – ne tas, kuris tik vadovauja, o tas, kuris savo veikla yra pavyzdys.

Smalvų bendruomenė gali džiaugtis tokiu lyderiu. S. Valiūnas, šiuo metu dirbantis Visagino „Verdenės“ gimnazijoje geografijos mokytoju, smalviečių organizacijai pirmininkauja nuo 2014-ųjų. Iš Pasvalio kilęs vyras dvidešimt metų dirbo Smalvų girininkijoje girininku. Per tuos metus jam teko daug bendrauti su šio ir aplinkinių kaimų gyventojais. Tad, tapęs pirmininku, S. Valiūnas jau žinojo, kuo „kvėpuoja“  bendruomenė, kokie gyventojų norai, lūkesčiai. 

Į bendruomenės gyvenimą S. Valiūnas įsitraukė vos tik atvykęs į kaimą. „Daug keliavau  ir keliauju po Lietuvą. Mačiau ir matau, kaip nyksta kaimai, išvažiuoja žmonės, griūva apleisti pastatai. Norėjosi, kad šis gražus, jaukus Smalvų kaimas išvengtų sunykimo. Manau, kad judame gera kryptimi ir mūsų darbai duoda rezultatų. Tai turbūt pagrindinė jėga, varanti į priekį tiek mane, kaip pirmininką, tiek visą bendruomenę“, – motyvus įsitraukti į organizacijos veiklą atskleidžia pašnekovas.  

Jis ypač džiaugiasi bendruomenės sutvarkytais kaimo kultūros namais, viešosiomis erdvėmis. „Atsiradus kelioms tvarkingoms sodyboms ir kaimynai, imdami pavyzdį vieni iš kitų, pagal galimybes tvarko savo namus, aplinką. Tai kaimui suteikia jaukumo. Kaimelyje dar yra nemažai  ūkininkaujančių žmonių, todėl apylinkių laukai sutvarkyti, prižiūrėti“, – pastebi S. Valiūnas.

Pašnekovas, paklaustas, kokie yra vietos gyventojai, jo akimis, atvirauja, kad vis dar jaučiamas vyresnių žmonių pasyvumas, tačiau pamažu viskas keičiasi į gera: „Dauguma kaimo gyventojų vyresnio amžiaus, užaugę sovietinės sistemos metais, kai viskas už juos buvo galvojama ir daroma, todėl gana pasyvūs. Bet pastebiu, kad požiūris keičiasi, vis daugiau smalviečių ateina į renginius, šventes, aktyviau dalyvauja sprendžiant svarbiausius klausimus.“

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: