Pradinis / Nuomonė / Sociologė: „Koronaviruso pandemija išbando mūsų socialinių ryšių stiprumą, pasitikėjimą ir informacinį raštingumą“

Sociologė: „Koronaviruso pandemija išbando mūsų socialinių ryšių stiprumą, pasitikėjimą ir informacinį raštingumą“

Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 viruso pandemiją. Lietuvoje įsigaliojo karantinas. Dauguma suprantame – tai reiškia, kad tikimybė užsikrėsti virusu yra labai didelė. Dauguma užsikrėtusiųjų pasveiks, tačiau pažeidžiamiausiose grupėse mirčių gali būti daug.

Audronė Telešienė
Audronė Telešienė

Šioje situacijoje privalu klausyti medikų ir už situacijos valdymą atsakingų pareigūnų nurodymų. Padeda psichologų, pedagogų patarimai, kaip saugiai praleisti karantino bei saviizoliacijos laikotarpį. Sociologai prideda: būtinai nuotoliniu būdu puoselėkite socialinius ryšius; pasitikėkite situaciją valdančiomis institucijomis; tikėkite patikimų šaltinių perduodamomis žiniomis.

Nuotoliniai socialiniai ryšiai yra būtini

Prie visų šiuo metu jau galiojančių karantino laikotarpio patarimų sociologai pridėtų rekomendaciją intensyvinti netiesioginius socialinius ryšius, nes mūsų ir artimųjų gerovė stipriai nuo jų priklauso. Stiprinkite šiuos ryšius, palaikykite nuotolinį bendravimą ir tam panaudokite visus technologinius žmonijos išradimus.

Šiomis dienomis labai svarbu pagalvoti apie visus, kurie vienaip ar kitaip yra jūsų socialiniame tinkle – ne tiek ir ne tik jūsų virtualiame tinkle, bet ir jūsų bendrystės, giminystės, draugystės, kaimynystės rate.

Galintys skaityti naujienas ir informaciją internete, spaudoje, galintys žiūrėti ar klausyti pranešimus jau, ko gero, turi informacijos, kokių priemonių būtina imtis, – viešoji komunikacija šios krizės laikotarpiu Lietuvoje yra neblogai organizuojama. Tačiau informacijos perdavimo kanalai pasiekia ne visus. Taip pat dažnai gali būti, kad gyventojai informacijos tiesiog nesupranta ar negeba įvertinti jos rimtumo.

Pagalvokite apie senyvo amžiaus žmones, vienišus kaimynus, atokiai gyvenančius giminaičius, retai naujienų besiklausančius, skeptikus draugus ir panašiai. Perkratykite atmintyje visus, kurie jums svarbūs ir galimai neturi prieigos prie epideminės informacijos arba ją ignoruoja, nuvertina.

Paskambinkite, parašykite, pakabinkite skelbimą laiptinėje ar kitaip netiesiogiai kontaktuokite, suprantamais argumentais išaiškinkite, kodėl svarbu saviizoliacija ir kontaktų vengimas, kur galima gauti pagalbos. Galų gale įsitikinkite, kad jie neserga. Taip jūs galite padėti mūsų pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms geriau pasiruošti ir atlaikyti šį pandemijos šoką.

Italijos pavyzdys rodo, kad kai žmonės nepakankamai rimtai vertina situaciją, neįmanoma užkirsti kelio infekcijos plitimui. Labai svarbu patiems suprasti ir kitiems savo aplinkoje išaiškinti, kodėl verta paisyti griežtų rekomendacijų ir pasitikėti tuo, ką dabar sako valdžios atstovai.

COVID-19 skaičius milijonui žmonių
COVID-19 skaičius milijonui žmonių
Ignoravimas – pats didžiausias grėsmės daugiklis

Žmonės linkę COVID-19 pavojų psichologiškai atitolinti, t. y. manyti, kad kas nors grėsmingo gali nutikti tik „kitiems“, „kitokiems“ arba „kitur“. Tai tarsi savigynos mechanizmas, leidžiantis suvaldyti kylantį vidinį nerimą.

Žmonės linkę grėsmę atitolinti keliais būdais: mano, kad nutiks kitur, tik ne jo namuose (geografinis atitolinimas), kad užsikrėtimo tikimybė smarkiai perdėta (tikėtinumo sumažinimas), kad nutiks kitiems (socialinis atitolinimas) arba nutiks ne dabar (atitolinimas laike). Šis neteisingas situacijos interpretavimas ir grėsmių ignoravimas yra pats didžiausias COVID-19 grėsmės daugiklis.

Siekdami įveikti šį psichologinio atitolinimo barjerą pasitelkite konkrečius pavyzdžius ir statistiką. COVID-19 užsikrėtė studentas, kuris nieko neįtardamas užkratą išnešiojo. Tai galėjo būti jūsų draugas arba žmogus, kuris ką tik paleido turėklą, už kurio jūs laikotės dabar. Virusu užsikrečia visų amžiaus grupių, visokios socialinės padėties, įvairiose vietovėse gyvenantys žmonės.

Tad grėsmė aktuali ne „kitiems“ ir „kitokiems“, o jums ir tokiems kaip jūs. Pietų Korėjoje žmonės labai griežtai laikėsi rekomendacijų ir vienas kitam primindavo laikytis saviizoliacijos. Todėl ten viruso plitimas buvo tinkamai suvaldytas. Virusas nevaikšto tik pažymėtais takeliais. Virusas nesirenka tik „kitų“, „kitokių“, „kitur“. Jam tas pats, ar jūs skeptikas, ar atsargusis. Jam tik svarbu, ar jūs saugotės ir saugote kitus.

Mūsų vyriausybė apribojimų ir draudimų ėmėsi gana anksti. Tai mus išgelbėjo nuo ankstyvo viruso plitimo šalyje (nors dar pažiūrėsim). Mums dabar didžiausia grėsmė kyla iš savanoriško vyriausybės, medikų ir mokslininkų rekomendacijų ignoravimo ir vienybės trūkumo.

Svarbu rasti patikimą informaciją

Dar vienas svarbus sociologų patarimas: tikėkite patikimų šaltinių perduodamomis žiniomis. Visokios tarp draugų platinamos žinutės, pvz., „Žmonės pasakoja… šito nepraneš jokie oficialūs informacijos kanalai“, tik kelia paniką ir nepasitikėjimą oficialiais informacijos šaltiniais. Patikimas žinojimas paniką mažina ir leidžia krizę valdyti.

Esame labai aukšto išsivystymo lygio, stiprios ekonomikos šalis. Nesvarbu, ar jums dabartinė valdančioji dauguma patinka, ar ne, – krizės situacijoje jais būtina pasitikėti. Esame pakankamai brandi ir demokratiška šalis – su mumis tikrai pasidalijama visa svarbiausia informacija, o rekomendacijos yra pagrįstos.

Tiesa, mokslininkų ir medikų pateikiamą statistinę informaciją reikia suprasti ir mokėti interpretuoti. Informacija yra supaprastinama ar nepatenka į žiniasklaidą, nes jos tiesiog daugelis nemoka interpretuoti. Pabandykime pasiaiškinti, kurie rodikliai mums, eiliniams piliečiams, galėtų būti svarbiausi ir kaip juos interpretuoti.

Geras šaltinis, kuriuo remiamasi šiame straipsnyje ir kuris tinka tolesniam atidesniam domėjimuisi: puiki Max Roser, Hannah Ritchie ir Esteban Ortiz-Ospina (OurWorldInData.org) diskusija apie COVID-19 tyrimus ir duomenis.

Dvigubėjimo greitis
Dvigubėjimo greitis
Kokiais duomenimis remtis, norint suprasti COVID-19 paplitimą?

Yra keli pagrindiniai COVID-19 pandemijos rodikliai. Dažniausiai pranešama apie patvirtintus ligos atvejus. Šiuo metu (2020-03-18, 7:00 val.) Lietuvoje yra 26 patvirtinti ligos atvejai. Visuomenė norėtų žinoti visus ligos atvejus. Tačiau tai neįmanoma. Mes galime žinoti tik patvirtintus ligos atvejus. Pasaulio sveikatos organizacija tai apibrėžia kaip atvejus, kai asmuo turi COVID-19 infekcijos laboratorinį patvirtinimą. Vadinasi, skaičius parodo tik dalį užsikrėtusiųjų COVID-19.

Kovo 17 d. duomenimis, pasaulyje yra 184 976 patvirtintų ligos atvejų ir 7529 mirčių 159-iose valstybėse. Daugiausia atvejų Kinijoje (82 007), Italijoje (27 980) bei Irane (16 169). Nuolat atnaujinamus duomenis apie patvirtintus ligos atvejus galima rasti čia: https://coronavirus-resources.esri.com/

Siekiant suprasti pandemiją taip pat svarbu suprasti COVID-19 plitimo greitį. Net jei dabartinis atvejų Lietuvoje skaičius yra nedidelis (palyginti su kitomis šalimis), dėl didelio plitimo greičio situacija keičiasi akimirksniu.

Mokslininkai nustatė, kad COVID-19 atvejų augimas tipiškai yra eksponentinis – tai rodo ir mėlyna linija pateikiamame Lietuvos duomenų grafike. Esant eksponentiniam augimui, atvejų skaičius dvigubėja pastoviu greičiu (OurWorldInData.org).

Žmonės turi polinkį matyti pokyčius kaip tiesinius, tad labai sunku suprasti eksponentinio augimo pasekmes. Jei atvejų skaičius padvigubėja vos per kelias dienas – plitimas vyksta žaibišku tempu. Paprastai tai matoma pandemijos pradžioje.

Kaip teigia OurWorldInData.org, eksponentinis augimas reiškia, kad 500 atvejų išaugs iki daugiau nei 1 milijono atvejų vos per 11 dvigubėjimo kartų. Ir po dar 10-ies dvigubėjimo kartų tai išaugs iki 1 milijardo atvejų.

Jei, pavyzdžiui, atvejų padvigubėja per 4 dienas (plitimo greitis), tai pateiktame pavyzdyje 1 mln. atvejų turėtų būti pasiekta per 44 dienas. Išties plitimas nevyksta nekontroliuojamai – valstybės ėmėsi priemonių. Tad skaičiavimai tik pavyzdiniai ir nebūtinai turėsime tiksliai tiek atvejų. Bet pavyzdys leidžia suprasti, kiek daug žmonių gali užsikrėsti COVID-19 per gana trumpą laiką.

Siekiant suprasti COVID-19 situaciją skirtingose šalyse reikia atsižvelgti ne tik į bendrą patvirtintų atvejų skaičių, bet ir į plitimo greitį. Lentelėje esančios Europos šalys, turinčios trumpą padvigubėjimo laiką ir kartu jau turinčios didelius patvirtintų atvejų skaičius, pavyzdžiui, Italija ar Prancūzija, akivaizdžiai susiduria su tarsi cunamiu užgriūnančia pandemija. Šalys, turinčios trumpą padvigubėjimo laiką ir kol kas mažą patvirtintų atvejų skaičių, pavyzdžiui, Vengrija arba Kroatija, yra pandemijos pradinėse fazėse. Čia daugiausia galimybių sėkmingoms intervencijoms.

Lietuvoje patvirtintų atvejų dar mažai, bet jų padvigubėjo per pastarąsias 2 dienas. Kovo 15 d. jų buvo 12, o kovo 17 d. jų jau 26. Tai didelio augimo greitis. Esame eksponentinio augimo pradžioje.

Patvirtinti koronaviruso atvejai Lietuvoje
Ar Lietuvoje atliekama pakankamai COVID-19 testų?

Patvirtintų ligos atvejų skaičius priklauso ir nuo bendrojo užsikrėtusiųjų skaičiaus, ir nuo atliekamų testų skaičiaus. Kovo 17 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso ištirti 742 ėminiai. Testuoti plačiau kol kas neįmanoma dėl priimtų testavimo taisyklių, reagentų ir laboratorijų pajėgumo stokos, tam tikrų žmonių nenoro testuotis ir pan. Siekiant įvertinti, ar Lietuvoje testuojame pakankamai daug, galime palyginti savo duomenis su kitomis šalimis.

Kovo 15 d. duomenimis, JAV buvo atlikti 21 105 testai. Kovo 12 d. duomenimis, Italijoje atlikta 86 011 testų, o Pietų Korėjoje, kovo 13 d. duomenimis, buvo atlikti 248 647 testai. Tačiau šiose šalyse yra skirtingas bendras gyventojų skaičius. Todėl naudingiau žiūrėti testų skaičių, tenkantį milijonui gyventojų. Sunku gauti pačius naujausius tokius duomenis iš tiesioginių šaltinių.

Turimi duomenys rodo, kad Pietų Korėja yra atlikusi daug daugiau testų nei bet kuri kita šalis. Tačiau Pietų Korėja vadinama šalimi, kuri kol kas geriausiai susitvarkė su COVID-19 pandemija. Pasaulio sveikatos organizacija nuolat kartoja – testavimas yra labai svarbus norint sumažinti infekcijos paplitimą. Kyla didelė rizika, kai žmonės nežino, kad yra užsikrėtę, ir nesiima saviizoliacijos.

Pasitikėkime vieni kitais, savo valstybe ir ekspertiniu žinojimu. Jei visi susitelksime, jei sugebėsime apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, jei parodysime pasitikėjimą ir sąmoningumą, krizę įveiksime.

Audronė Telešienė, Kauno technologijos universiteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ profesorė, KTU Duomenų analizės ir archyvavimo centro vadovė

Naujausią informaciją apie COVID-19 Lietuvoje rasite:

Patikimi pasaulio duomenys:

Šaltiniai:

Duomenų apie COVID-19 paaiškinimai paremti: Max Roser, Hannah Ritchie ir Esteban Ortiz-Ospina (2020) – „Coronavirus Disease (COVID-19) – Statistics and Research“. Paskelbta internete adresu OurWorldInData.org. Gauta iš: https://ourworldindata.org/coronavirus

Lietuvos duomenys iš Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapio: http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/koronavirusas

JAV naujausi duomenys iš Centers for Desese Control and Prevention: https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/cases-updates/testing-in-us.html

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll To Top
%d bloggers like this: