„Lietuvą sukrėtus dar vienai žiauriai nužudyto vaiko tragedijai, diskusijos apie vaikų apsaugą sugrįžo į pagrindinius naujienų portalus. Visuomenė, politikai, žiniasklaida svarsto, ką galime padaryti, kad daugiau taip nebenutiktų. Per du dešimtmečius darbo su tokiomis šeimomis, kaip Mato, jau turime atsakymą į šį klausimą“, – teigia Liudovika Pakalkaitė, „SOS vaikų kaimų Lietuvoje“ vadovė, kuri toliau tekste dalijasi savo mintimis ir patirtimi.
Šiuo metu „SOS vaikų kaimai“ rūpinasi daugiau nei 300 prie socialinės rizikos grupės priskiriamų šeimų visoje Lietuvoje. Tai – beveik 600 sudėtingomis sąlygomis augančių vaikų. Šias šeimas mums paskiria įvairios savivaldybės. Didžiausia problema – jos į mūsų akiratį patenka per vėlai. Nuolat mėginame sulipdyti jau sudaužytus likimus, užuot ėmęsi prevencinių priemonių, vos tik pastebėję pirmuosius pavojaus signalus, ir išvengę rimtų pasekmių.
Tokios šeimų tragedijos, sugriautos vaikystės turi ir finansinę išraišką: padėti į visuomenę sugrįžti šeimai kainuoja bent keturis kartus pigiau nei sulaukus tragedijos ir iš šeimos atėmus vaiką jį globoti.
Taigi visų pirma turime išmokti reaguoti greitai. Kiekvieną pranešimą apie galimai rizikingą atvejį privalome įvertinti ne lėčiau kaip per 24 val. Kaip tai turėtų veikti? Kiekvienoje savivaldybėje esantis vaikų teisių skyrius, gaunantis šiuos pranešimus, turi kuo greičiau vertinti situacijos siųsti savo arba mūsų socialinius darbuotojus.
Antra, pranešėjas visada turi sulaukti grįžtamojo ryšio. Pavyzdžiui, gavus kaimynų pranešimą, jog girtaujanti motina neprižiūri mažamečių vaikų, bet socialiniams darbuotojams nuvykus patikrinti ir radus ją blaivą, svarbu susisiekti su pranešėju ir situaciją tikrinti toliau – analizuoti situaciją ir stebėti šeimą bent septynias dienas, nelaukiant tragedijos.
Ko labiausiai reikia sudėtingomis aplinkybėmis gyvenantiems vaikams ir jų tėvams? Sunkumus įveikti labiausiai padeda supratimas ir žmogiškas ryšys.
Padėdami tokioms šeimoms, mes su jomis intensyviai dirbame: aiškinamės tėvų santykį su vaikais, mokome juos pasirūpinti savimi ir savo atžalomis, pasitelkę specialistus padedame įveikti priklausomybes, įgyti naujų įgūdžių bei integruotis į visuomenę. Padedame jiems ieškoti darbo ir jame išsilaikyti, atidžiai stebime, kad padaryta pažanga silpnumo akimirką nebūtų prarasta. Visa tai įgyvendinti įmanoma tik tapus tokių šeimų dalimi, jas suprantant, pažįstant ir nuoširdžiai norint padėti. Mūsų užduotis – ir motyvuoti žmones keistis.
Antra, turime kurti žmogišką santykį su tais, kuriems norime padėti, užuot matę juos tik kaip statistiką.
Kurkime naujas šeimas
Ne visiems vaikams pasiseka – ne visų jų tėvams įmanoma padėti laiku. Tačiau vaikams, kurių tikrieji tėvai nebegali jais pasirūpinti, taip pat reikalinga šeima. Daugybe tyrimų visame pasaulyje įrodyta, jog globos namuose augantys vaikai yra traumuojami, jiems sunku prisirišti, pritapti visuomenėje, dažnai jiems būna užvertos darbdavių durys. Kaip sukurti naujas šeimas tokiems vaikams?
Jau du dešimtmečius „SOS vaikų kaime“ Lietuvoje vaikai gyvena šeimose, su SOS mamomis, broliais ir seserimis. Prieš metus ėmėme ieškoti ir profesionalių globėjų, kurie sutiktų į savo šeimą priimti naują narį, juos ruošiame, konsultuojame ir nuolat stebime. Tokių šeimų, už našlaičio ar tėvų globos netekusio vaiko priežiūrą gaunančių atlygį, Lietuvoje šiandien turime jau 11. Tačiau norint sugrąžinti visiems vaikams šeimą ir vaikystę, globėjų reikia ne 11-os ir net ne 100.
Turime užsibrėžti labai aiškų tikslą – užtikrinti šeimą kiekvienam jos netekusiam vaikui Lietuvoje.
Ko reikia, kad taip įvyktų? Visų pirma, savaime suprantama, reikia aiškiai tokią globą reglamentuoti įstatymuose. Antra, reikia visuomenės įsitraukimo. Pastebėti pavojaus signalus šeimose, informuoti apie tai skambinant pagalbos telefonu 112 ir priimti tokias šeimas kaip lygiavertes galime kiekvienas iš mūsų, ir tai turi tapti mūsų savaime suprantama pareiga. O svarbiausia – Lietuvoje labai trūksta profesionalių globėjų, kuriais tapti gali kiekvienas vaikus mylintis ir jais pasirūpinti norintis žmogus, baigęs globėjų ir įtėvių kursus bet kurioje savivaldybėje.
Tikiu, jog visa tai įgyvendinus kiekvienas išgelbėsime bent po vieną greta mūsų esantį vaiką.
„SOS vaikų kaimai“ – tai tarptautinė nepriklausoma organizacija, globojanti sudėtingose situacijose atsidūrusius vaikus ir daranti viską, kad jie augtų laimingose ir saugiose šeimose. „SOS vaikų kaimams“ rūpi ne tik aprengti bei pamaitinti likimo nuskriaustą vaiką, bet ir užtikrinti jam visavertę ateitį.
Liudovika Pakalkaitė, „SOS vaikų kaimų Lietuvoje“ vadovė